Iš sunkios ligos gniaužtų besivaduojanti Nepriklausomybės akto signatarė Kazimira Prunskienė jau antrą mėnesį gydosi Rusijos sostinėje. Artimieji kol kas nesiima spėti, ar į namus ji grįš iki savo 70-mečio vasario gale.
Beveik prieš metus išeminį insultą patyrusi K.Prunskienė didžiąsias žiemos šventes sutiko Rusijos sostinėje. Nuo praėjusių metų lapkričio viename Maskvos medicinos centrų politikė tęsia Lietuvoje pradėtą reabilitacijos kursą.
Pasak profesorės sūnaus Vaidoto Prunskaus, visas mamos gydymo išlaidas tenka padengti iš šeimos kišenės. "Nemokamų paslaugų limitas išeikvotas Lietuvoje", - "Lietuvos žinioms" sakė jis. Tikslesnės sumos, kiek išleidžiama už paslaugas Maskvos klinikoje, V. Prunskus neįvardijo, tik patikino, kad tai atsieina "tikrai nemažai".
Praėjusių metų kovą, praėjus vos kelioms dienoms, kai per savo gimtadienį profesorę ištiko insultas, Vilniaus universitetinėje ligoninėje ją aplankė Rusijos medicinos mokslų akademijos Neurologijos mokslinio centro Reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriaus vadovas profesorius Michailas Piradovas. Tuomet jis gerai įvertino kolegų lietuvių pastangas gelbstint politikės gyvybę.
Kaip LŽ pasakojo V.Prunskus, vėliau profesorius nuolat skambindavo mamą gydantiems medikams, domėjosi ligos eiga. Pasibaigus reabilitacijai Lietuvoje, ją pratęsti sveikstanti politikė gavo siūlymą Maskvoje. Anot V. Prunskaus, kvietė tas pats medikas, kuris pernai buvo atvykęs į Vilnių.
Į Maskvą drauge su mama yra išvykusi jos dukra Rasa Vaitkienė. V.Prunskaus teigimu, beveik kasdien tiek su mama, tie su seserimi jie bendrauja internetu per programą "Skype". Prie tokių pokalbių neretai prisideda ir visas būrys politikės anūkų.
Sūnaus nuomone, buvimas Maskvoje mamai į naudą. "Ji pati vaikšto, aišku, su lazdute, bet ganėtinai tvirtai. Kitas etapas - laipiojimas laiptais. Viskas atrodo neblogai", - pasakojo V. Prunskus.
Profesorės kalba taip pat gerėja, nors, anot sūnaus, negalima sakyti, kad visiškai susitvarkė. "Bet su šeimos nariais bendrauti tikrai nėra jokių problemų", - patikino jis. Sūnus pasakojo, kad mamą neretai atpažįsta kiti medicinos centre besigydantys ligoniai, ypač vyresnio amžiaus, jų lankytojai, taip pat medicinos personalas. Paklaustas, ar K. Prunskienė kalba rusiškai, sūnus suabejojo. "Visus gydytojų nurodymus rusų kalba ji puikiai supranta ir vykdo, matyt, gali ir susikalbėti", - spėjo jis.
Ne kartą buvo rašyta, kad gydydamasi Vilniaus ligoninėse K. Prunskienė dažnai dainuodavo įvairias dainas - nuo liaudies iki populiariosios estrados. "Ir Maskvoje abi su Rasa vakarais dainuoja", - patikino V.Prunskus. Lietuviškos duonos ir lašinių į Rusijos sostinę jis sakė kol kas nesiuntęs, nors prisiminė, kad Vilniuje mama neretai paprašydavo atnešti lašinukų.
V. Prunskaus teigimu, medicinos centras Maskvoje turi modernią įrangą, ten atliekamos įvairios procedūros. "Aišku, mama labai nori grįžti namo. Tačiau kadangi pažanga akivaizdi, norime buvimą ten išnaudoti maksimaliai", - sakė jis. Todėl artimieji abejoja, ar iki savo jubiliejinio gimtadienio vasario 26-ąją K. Prunskienė suskubs grįžti. Jei reabilitacija užtruks, artimiausi šeimos nariai, sūnaus teigimu, mamos sveikinti vyks į Maskvą.
