Koks šiemet bus garsiausias ir masiškiausias Klaipėdos renginys - Jūros šventė - kol kas sudėtinga prognozuoti, nes miesto veido pokyčiai, finansinė situacija bei organizaciniai sunkumai neslopina paskutinės pasiruošimų nakties sindromo. Savo ruožtu renginių organizatoriai siūlo atsisakyti polinkio visų metų triūsą sudėti į vieną šventę ir ieškoti būdų, kad Klaipėdoje nuolat jaukiai rusentų kūrybinė gyvybė.
Masiška nemokama superšventė, vykstanti kartą per metus, prasilenkia su merdinčio senamiesčio realijomis, o jos mastas verčia iki pat vidurvasario derinti ilgiausią programą. Šitaip mąstantys renginių organizatoriai Jūros šventės pokyčius pamažu žadina atrasdami naujas erdves bei idėjas, kurios ilgainiui gali pakeisti jos veidą.
„Razinka“ - žvaigždės koncertas
Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centro direktorė Romena Savickienė suinteresuota, kad šventės programa taptų aiški kuo anksčiau - tai atvertų galimybę plačiau ir svariau garsinti jos vardą bei prisikviesti svečių iš Lietuvos bei užsienio.
„Viešosios įstaigos „Jūros šventė“ direktoriaus visuomet prašome, kad programą, bent preliminarią, mums pateiktų kuo anksčiau. Būna, kad prasidėjus vasarai mūsų duris varstantys svečiai iš kitų miestų jau ima jos teirautis. Tokiu atveju tiktų kad ir preliminari programėlė, su keliais esminiais renginiais, koncertais. Toks aiškumas kur kas patrauklesnis už paslaptingumą“, - svarstė R. Savickienė.
Panašaus pobūdžio šventę, skirtą jūrai bei uostui, turi kiekvienas pajūryje esantis miestas. Tačiau Klaipėda, pokalbininkės nuomone, galėtų rasti daugybę akcentų, kurie leistų atkreipti į save svečių dėmesį.
„Pernai toks iš anksto žinomas akcentas buvo „The Tall Ships‘ Races“ regata, šiemet juo tapo atlikėjo Mika koncertas. Jeigu galime potencialiems svečiams pranešti, kad Klaipėdoje viešės žvaigždė, iškart atsiranda „razinka“, - sakė R. Savickienė.
Agentūros „Medusa Concert“ vadovas Remigijus Knabikas, iš partnerių sulaukęs pasiūlymo Lietuvoje rugpjūtį surengti tuo metu gastroles Europoje rengiančio britų dainininko Mika koncertą, ilgai nesvarstęs nusprendė, kad tinkamiausia vieta būtų Jūros šventė. „Tomis dienomis pusė visų lietuvių laiką leidžia pajūryje. Renginys bus mokamas, bet visuomet būna pirmas kartas. Net neabejoju, kad koncertas bus sėkmingas - bilietai perkami jau dabar, ir akivaizdu, kad klaipėdiečių koncerte bus apie 30 procentų, visi kiti - miesto svečiai“, - sakė R. Knabikas, prognozuojantis, kad pasiklausyti hitų atlikėjo į Kruizinių laivų terminalą susirinks apie 15-20 tūkst. klausytojų.
Ketinantiems koncertą išvysti iš už tvoros, pokalbininko teigimu, teks nusivilti - renginio zona bus aptverta, tvorų bus ir Šiaurės rage.
„Galbūt kas nors ir bus girdėti, tačiau gudruoliai gali nė nesvajoti pamatyti viso reginio“, - šypsojosi R. Knabikas, neatmetantis galimybės koncertus per Jūros šventę rengti ir vėliau.
Pasiklausyti užsienio žvaigždžių, jo nuomone, publikai įdomiau, nei scenoje regėti nuolat lietuviškų televizijų ekranuose šmėžuojančius veidus, kurie dažnai, ypač - prieš krizę, užsiprašydavo neadekvačių honorarų.
Žada tarptautinį projektą
Naujų sprendimų ieškantys renginių organizatoriai įsitikinę, kad šventė pamažu gali priartėti prie geriausių europietiškų tradicijų. Pernai naująja Jūros šventės zona tapusi buvusi „Laivitės“, dabar „Memelio miesto“ teritorija inspiravo ne tik originalias kūrybines idėjas, bet ir naujos renginių organizatorių komandos atsiradimą.
Tąkart „Memelio šventę“ suorganizavęs renginių režisierius Vaidas Kvedaras dirbdamas surado bendraminčių ir rudenį drauge su renginių prodiuseriu Valdu Puidoku įkūrė viešąją įstaigą „Meno kodas“, kuri industrinę teritoriją pamažu verčia šiuolaikiška renginių erdve.
Panašaus pobūdžio šventę, skirtą jūrai bei uostui, turi kiekvienas pajūryje esantis miestas. Tad Klaipėdai, anot specialistų, reikia rasti akcentų, kurie leistų atkreipti į save svečių dėmesį.
Komanda nepamiršo ir Jūros šventės, kuriai šiemet rengia ne tik Klaipėdos, bet ir Lietuvos mastu naujovišką tarptautinę programą. VšĮ „Jūros šventė“ skelbiamų konkursų rengėjai nelaukia ir kreiptis vienokios ar kitokios pagalbos kol kas neketina. Pokalbininkų teigimu, jų projektas buvo visiškai baigtas ir su dalyviais suderintas jau prieš pusantro mėnesio.
„Šiuo atveju mums didelė paspirtis yra tai, kad Jūros šventės projekto partneris ir organizatorius „Memelio miestas“ turi privačią teritoriją, tad viską deriname su jos savininkais, - sakė organizatoriai. - O jeigu siūlytume projektą miestui, labai trikdytų tai, kad konkursai skelbiami iki šventės likus vos porai mėnesių.“
V. Puidoko nuomone, dabartinės gyvenimo ir kultūros vadybos tendencijos praaugo nusistovėjusį miesto šventės organizavimo modelį.
„Manyčiau, ši šventė yra puiki galimybė atsirasti sveikai renginių organizatorių konkurencijai, o miestas galėtų užsiimti tik jų projektų viešinimu“, - svarstė jis.
Vietoje vienos šventės - trys
Kurį laiką VšĮ „Jūros šventė“ vadovavusi Audra Umbrasienė yra išsakiusi ne vieną racionalų pasiūlymą, kaip patobulinti Jūros šventės organizavimą, o drauge ir iškelti ją į naują lygį - pavyzdžiui, įvesti bent minimalų mokestį už dalyvavimą renginiuose, ieškoti naujų rėmimo formų, nes įmonės nepajėgios skirti tiek pinigų, kiek reikėtų aukštos kokybės renginiams suruošti. Ji iškėlė mintį, kad miesto renginių organizatoriai galėtų būti sukviečiami į apskrito stalo diskusijas, kurių metu drauge ieškotų naujų idėjų ir bendros veiklos miesto labui gairių.
Pernai regatos „The Tall Ships‘ Races“ finišo etapą koordinavusi moteris mano, kad dabartinė Jūros šventės apimtis yra prasilenkusi su natūraliu jos poreikiu.
„Ko gero, šventė išsiplėtė sovietiniais laikais, kai vyravo politiniai interesai ir nebuvo ribojami finansai, ir šis paveldas tapo savotiškais spąstais vėlesnei miesto valdžiai - baisu mažinti didelę ir nemokamą šventę, nors jau akivaizdu, kad didžiulis šventinis linksmybių „potvynis“ ir iškart po jo sekanti „sausra“ labiau išbalansuoja miestą, negu atneša jam naudos“, - pastebi A. Umbrasienė.
Renginių organizatorė įsitikinusi, kad kol kas miestas neišnaudoja rėmėjų lėšų ir masinių srautų generavimo patirties - visa tai iššvaisčius per tris dienas likusį metų laiką dejuojama, kad mieste trūksta žmonių.
„Akivaizdu, kad miestui reikia nebe vienos superšventės, o nuolatinio šventinio vyksmo kiekvieną savaitgalį. Nukreipę patirtį ir išteklius į sistemingą ir nuolatinį masinių srautų generavimą, tikrai galime turėti 3-4 tarptautinius renginius po 3 tūkstančius užsienio svečių per metus. Klaipėdai tai - visiškai realus uždavinys“, - mano A. Umbrasienė.
Ji įsitikinusi, kad tam reikia sukelti visas miesto kūrybines pajėgas, išskirtinį dėmesį skiriant senamiesčio gaivinimui bei darbui su jaunimu vystant savanorystės tradiciją.
„Pernai darbavęsi savanoriai įrodė, kad su jų energija ir požiūriu galima daryti stebuklus. Bet kol kas negirdėjau, kad savanoriai kur nors būtų kviečiami šiemet“, - akcentavo pokalbininkė.
Per daug patarėjų
Šventės organizacinius darbus vykdančios VšĮ „Jūros šventė“ vadovas Remigijus Mockus mano, kad iškart pasibaigus vienai šventei planuoti kitų metų renginį nebūtų tikslinga ir racionalu dėl keleto priežasčių. Pirmoji iš jų - finansavimas.
„Organizuoti šventę, skelbti konkursus paslaugoms pirkti galime tik žinodami, kiek turime pinigų projektams ir kitoms išlaidoms finansuoti, o tokia informacija mus pasiekia tik prasidėjus naujiesiems finansiniams metams, kai valstybinės ir privačios institucijos patvirtina savo biudžetus“, - sakė pokalbininkas.
Šiemet miestas Jūros šventei lėšų neskyrė. Šventės biudžetą sudarys lėšos, sutaupytos pernykštės „Europiados“ metu, ir parama. Derybos su rėmėjais jau prasidėjo, yra ir pasirašytų sutarčių, tačiau kokia būsianti galutinė šventės sąmata, įstaigos vadovas nespėliojo.
Kita priežastis esanti pati šventės rengimo virtuvė. Anot R. Mockaus, atsižvelgęs į raginimus šventę suplanuoti kiek įmanoma anksčiau, preliminarią šiemetinės šventės programą jis parengęs sausio pabaigoje. Tačiau pradėjus svarstyti ją įvairiais Klaipėdos savivaldybės administracijos lygiais, buvo sulaukta siūlymų ir dėl šventės idėjų, ir dėl jos išsidėstymo mieste - neformalūs pageidavimai bei nurodymai teikiami įvairiais šventės rengimo etapais, tad stabilumas šiame procese esąs santykinis.
Kūrybininkai snaudžia
Kūrybinis sektorius savo ruožtu neskuba užversti šventės rengėjų šviežiomis idėjomis. R. Mockus laiškus su kvietimais teikti pasiūlymus ateinančiai šventei uostamiesčio kultūros įstaigoms išsiuntinėjo vasarį. Tačiau iki nurodytojo termino - balandžio 16-osios - atsiliepė tik Klaipėdos vaikų laisvalaikio centras, šventės dienomis planuojantis tradicinį renginį, ir kelios viešosios įstaigos.
Niekas neatsiliepia ir į VšĮ „Jūros šventė“ interneto svetainėje paskelbtą kvietimą iki balandžio 30-osios teikti pasiūlymus dėl pačių organizatorių sumanytų ir finansuojamų renginių.
Ar bus skelbiami konkursai renginiams, šventės vadovas kol kas pasakyti negali. Šiuo metu vienas didžiausių jo rūpesčių - sutvarkyti šventės geografinį planą. Šiemet rebusą užminė pakeista bendrovės „Smiltynės perkėla“ keltų švartavimo vieta bei netrukus prasidėsianti Dramos teatro rekonstrukcija.
Be to, bendrovė „Klaipėdos laivų remontas“ pateikė reikalavimą už galimybę organizuoti šventę Kruizinių laivų terminale susimokėti 15 tūkst. litų.
„Pavyko susitarti, kad šio mokesčio nereikėtų, tačiau iki tol jau parengtą šventės planą, kuriame pagrindinė renginių vieta buvo Teatro aikštė, vėl reikia koreguoti“, - pasakojo R. Mockus.
Galutinai suplanavus pagrindines šventės aikšteles, bus įvertintas renginių poreikis ir nuspręsta, kokiu būdu pirkti renginių organizatorių paslaugas.
Kalbant apie šventės puošybą, po praėjusių metų, kai pagal regatos „The Tall Ships‘ Races“ rengėjų reikalavimus mieste negalėjo būti reklamuojamas joks kitas renginys, miesto įvaizdžio galbūt vėl imsis ilgametis šventės dailininkas Anatolijus Klemencovas. Jis jau pateikė šventės rengėjams pirminius projektus.
Informacija
Šiemetinė Jūros šventė, vyksianti liepos 30-rugpjūčio 1 d., bus ištikima nuolat akcentuojamai jūrinei krypčiai. Sutapus kelioms progoms - Lietuvos karinių jūrų pajėgų 75-mečiui, kai kurių uosto įmonių bei Kapitonų klubo sukaktims, šventę papildys atitinkami renginiai. Miestelėnai galės apsilankyti kariniuose laivuose, stebėti šventines iškilmes.
Prie šventės prisijungs tradicinė, jau 43 kartą rengiama Kuršių marių regata, jaunieji buriuotojai, rengsiantys pasirodymus Danėje.
Prie burlaivio „Meridianas“ šurmuliuos šeimos zona, kurios akcentu ketina tapti bendrovės „Žemaitijos spauda“ inicijuojamas didelis vaikų piešinių konkursas „Mano šalis, mano miestas, mano jūra“, kurio metu Danės krantine nusidrieks molbertų eilė, tapsianti gyvąja paroda.
Nauja šventės tradicija pretenduos tapti VšĮ „Jūros šventė“ rengiamas pučiamųjų orkestrų sambūris „Vario audros“. Į Klaipėdą planuojama sukviesti pučiamųjų orkestrus iš Lietuvos bei užsienio. Jie dalyvaus atidarymo eisenoje, rengs koncertus aikštėse ir gatvėse.
Rugpjūčio 1-ąją šventę vainikuos Kruizinių laivų terminale vyksiantis popdainininko Mika koncertas.
„Pirmenybė - kokybei“
Vaidas PUIDOKAS, VšĮ „Meno kodas“ renginių prodiuseris
Masiškumas ir keliuose puslapiuose vos išsitenkanti šventės renginių programa anaiptol nėra aukštos kokybės sinonimai. Per šventę galėtų vykti kad ir vienas originalus renginys, suteikiantis žmonėms galimybę atsipalaiduoti, pabendrauti, sužinoti ką nors naujo, o ne akis išdegus lakstyti po miestą iš vieno taško į kitą. Tai svarbu ne tik auditorijos atžvilgiu. „Balaganas“ nupigina rėmėjų prekinius ženklus. Tad organizatoriai pirmiausia turi galvoti apie renginio kokybę, jo kuriamą pridėtinę vertę. Jeigu šitaip nebus, rizikuojame netekti pačios Jūros šventės prekinio ženklo, kuris ištirps žemo lygio pramogų kontekste.
„Reikia idėjų konkurso“
Marius TUMŠYS, bendrovės Renginių centro vadovas
Esminis šventės minusas - per vėlai skelbiamas konkursas renginiams organizuoti. Manau, kad tokius konkursus būtų galima skaidyti į dvi dalis. Pirma, tarkim, rudenį surengti idėjų konkursą, kuriame galėtų dalyvauti visi norintieji. Išrinkus geriausią sumanymą, galima būtų pradėti ieškoti, kas jį įgyvendintų, jau atsižvelgus ir į finansines galimybes.
„Bijome paskęsti“
Ignas KAZAKEVIČUS, Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro „Kultūrpolis“ direktorius
Nieko specialaus šiai Jūros šventei neruošiame. Vyks numatytos parodos, kiemelyje tikriausiai bus suplanuoti koncertai. Mes patys koncertų nerengiame, pramogų organizatorių neperspjausime. Tad bijome paskęsti didžiulės šventės šurmulyje. Jeigu būtume paskirti atsakingais už tam tikrą zoną, galbūt būtų paprasčiau sugeneruoti savo koncepciją ir ją įgyvendinti.
Akivaizdu, kad miestui reikia nebe vienos superšventės, o nuolatinio šventinio veiksmo kiekvieną savaitgalį
Jeigu galime potencialiems svečiams pranešti, kad Klaipėdoje viešės žvaigždė, iškart atsiranda „razinka“
Šiemet miestas Jūros šventei lėšų neskyrė. Šventės biudžetą sudarys lėšos, sutaupytos pernykštės „Europiados“ metu, ir parama.
Valerija LEBEDEVA
