Penktadienį Vilniaus miesto apylinkės teismas buvusiam televizijos laidų vedėjui Jonui Radzevičiui, mirtinai sužalojusiam 67-erių metų vyrą, skyrė 3 metų ir 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę ją atidedant 3 metams. Trejus metus jis negalės vairuoti automobilio.
„Žinių radijo“ laidoje „Žvilgsnis“ socialdemokratų partijos garbės pirmininkas Aloyzas Sakalas teigė, kad toks teismo sprendimas - blogas precedentas:
„Teismų sprendimai turi būti vykdomi. Bet įsivaizduokim, kad būtų teisiamas ne Jonas Radzevičius, o koks nors Jonas Petraitis. Ar ir tuo atveju teismo sprendimas būtų toks pat? Žinoma, kad ne toks pats. Ir tai rodo, jog teismams yra lygūs žmonės ir lygesni. Po tokio sprendimo pasitikėjimas vienodu teisingumu visiems labai sušlubavo. Jeigu jis būtų blaivus, sakytum,kad žmogui atsitiko nelaimė. O šiuo atveju padarytas nusikaltimas – buvo vairuojama išgėrus. Prieš įstatymą turi būti lygūs visi“.
MRU baudžiamosios teisės dėstytojas Ernestas Rimšelis argumentavo, kad Vakarų valstybėse šiek tiek kitaip žiūrima į baudžiamąją politiką:
„Teismo sprendimas yra teisėjo minčių, pojūčių, teisinės sąmonės išraiška tam tikra prasme. Galime pasiskaityti teismo sprendimą, bet yra tam tikri dalykai ir tarp eilučių. Kokie argumentai nulėmė, taip kategoriškai nedrįsčiau teigti, kaip profesorius A. Sakalas, kas esą jei būtų teisiamas kitas žmogus, sprendimas būtų kitoks. Matom žmonių elgesį iki nusikaltimo, po nusikaltimo, teisminio nagrinėjimo metu. Teismui tai vienareikšmiškai svarbu. Tai bausmių skyrimo abėcėlė. Ir tai veikia. Mūsų visuomenėje vyrauja iš senesnių laikų atėjęs baudimo požiūris. Vakarų valstybėse šiek tiek kitaip žiūrima į baudžiamąją politiką. Ten galvojama apie atkuriamąjį teisingumą ir socialinę taiką tarp proceso dalyvių“, - kalbėjo E. Rimšelis.
Tuo metu A. Sakalas tvirtino, kad toks teismo sprendimas – blogas precedentas:
„Mano nuomone, tai blogas precedentas. Dabar kiekvienas, kuris neblaivus paklius į tokią situaciją, gali laikytis panašios taktikos – susitaikyti su giminėmis, atgailauti ir tokiu būdu išvengti bausmės. Tokių sprendimų Lietuvos teismų praktikoje neturėtų būti“.
E. Rimšelis pabrėžė, jog toks teismo sprendimas nėra kuo nors išskirtinis:
„Teismas, žinoma, turi galvoti, kokį precedentą sukuria, ar jis Lietuvoje iškrenta iš kitų bylų konteksto. O galbūt byla turi formuoti kitokį precedentą. Tikiuosi, kad, priimdamas šitą sprendimą, teismas taip pat galvojo. Šitas sprendimas nėra išskirtinis. Yra ir tokios praktikos“.
Manau, kad ir pats J.Radzevičius turi suvokti lemiamą aplinkybę nusikaltimo padarymo metu. Jis buvo visiškai girtas po ilgos gėrimo nakties. Visi tie aiškinimai, kad jis nuo lošimo namų norėjo patraukti automobilį į kitą vietą nėra esminiai. J.Radzevičiaus pasirinkta gynybos taktika šiuo atveju pasiteisino su kaupu. Todėl jis turi labai džiaugtis, kad artimi žuvusio giminės elgėsi su juo gan palankiai. O jis dabar netgi įžūliai lieja nuoskaudą, kad Lietuva yra labai pikta. Jei jis turi galvoje Lietuvos visuomenę, tai ji išties nepakanti girtiems sėdantiems prie automobilio vairo. Ir toks požiūris yra visiškai teisingas. Jei kai kam atrodo, kad paskirta bausmė buvo per menka, tai toks požiūris yra gan prasmingas bendrame panašių nusikaltimų atvejais ir tuo netgi nederėtų J.Radzevičiui stebėtis. Dar neaišku, kaip jis pats reaguotų jei koks persigėręs vairuotojas užmuštų jo šeimos artimą asmenį? Ar jis būtų toks nuolaidus?
Norisi tikėtis, kad nuteistasis laikysis visų tų suvaržymų ir trijų metų bandomasis laikotarpis praeis be jokių incidentų. Nuoširdžiai to linkiu. Jei teismas rado galimybę skirti tokią bausmę, tai J.Radzevičiui reiktų ne spaudoje savo nepasitenkinimą reikšti, kad ne visi tam pritaria, o pratęsti savo pasirinktą, kad ir kiek apgaulingą taktiką, kurią jis pademonstravo po avarijos kelyje. Kitu atveju galima bus pagalvoti, kad jo demonstruota atgaila buvo nenuoširdi.
