Genovaitė Petronienė: Šiandien nekalbėsime apie tuos atvejus, kai sekso natūraliai ir neišvengiamai turi būti mažiau, pavyzdžiui, po gimdymo, ligos, gedulo, menopauzės, perdegimo ar depresijos metu, taip pat vartojant kai kuriuos vaistus. Šiandien apie intymų bei artimą ryšį, kuris, nesulaukdamas pakankamai dėmesio, ilgainiui gali pradėti nykti.
Ko gero, pagrindinė mano mintis, kuri kai kam, ypač kai kurioms moterims, gali pasirodyti nepatogi – seksas ne visada yra santykių rezultatas. Labai dažnai jis pats gali prisidėti prie santykių taisymo ir stiprinimo. Kitaip tariant, seksas gali veikti ne tik kaip artumo pasekmė, bet ir kaip savarankiška santykius kurianti bei atkurianti patirtis.
Daugeliui atrodo, kad jeigu myli, vadinasi, seksas savaime bus geras, partneriai vienas kitą trauks, o jeigu pykstasi, tuomet apie kokį seksą apskritai galima kalbėti? Tačiau nebūtinai taip yra. Šiuos dalykus galima atskirti. Meilė, konfliktai, seksualinis potraukis ir intymumas nėra visiškai tas pats, todėl jų nereikėtų automatiškai laikyti vienas nuo kito priklausomais.
Dar viena svarbi išlyga. Negalime vienareikšmiškai pasakyti, kiek sekso yra daug, o kiek mažai. Egzistuoja įvairių statistinių duomenų, pavyzdžiui, kad poros iki 50 metų vidutiniškai mylisi maždaug du kartus per savaitę, vėliau kartą per savaitę ar rečiau. Tačiau seksualinis ritmas gali būti ir gerokai retesnis. Jeigu abiem partneriams toks dažnumas tinka, jie abu jį priima ir sąmoningai pasirenka, nėra nieko blogo, net jeigu seksas vyksta retai.
Problema atsiranda tuomet, kai intymumas tyliai sunyksta: vienas partneris jo ilgisi, kitas vengia, kažkas bijo apie tai kalbėti, o galiausiai tokia situacija tampa nauja poros norma. Vieno iš partnerių nepasitenkinimas ar nelaimė pamažu tampa bendros poros kasdienybės dalimi. Apie tai nebekalbama, niekas nebesprendžiama, o atstumas tarp žmonių vis didėja.
Mokslininkai yra atkreipę dėmesį į įdomų dalyką: seksualinė komunikacija, tai gebėjimas kalbėtis apie savo intymų gyvenimą, poreikius, norus ir sunkumus, pasitenkinimui seksualiniu gyvenimu gali būti net svarbesnė už patį bendrą santykių ryšį.
Pagalvokime: pasikalbėjome iš širdies, išgirdome vienas kitą, pasidalijome tuo, kas svarbu. Sekso nebuvo, bet abu jaučiamės laimingi ir artimesni.
Skamba kiek keistai, tačiau pasirodo, kad būtent gebėjimas išgirsti kitą žmogų, jo nenuvertinti ir nepalikti neišspręstų problemų gali turėti didelę reikšmę intymiam gyvenimui. Kai partneriai geba atvirai kalbėtis, jie lengviau supranta vienas kito poreikius, gali spręsti kylančius sunkumus ir kurti daugiau artumo.
Tikriausiai blogiausia nutinka tada, kai miegamajame atsiradusi tyla pamažu persikelia ir į kitus kambarius. Kai nebekalbama ne tik apie seksą, bet ir apie jausmus, poreikius, nusivylimus bei tai, kas vyksta tarp dviejų žmonių. Tada tyla tampa nebe vien intymumo, bet ir viso santykių ryšio dalimi.
Marija Judzentavičiūtė: Mažiau sekso santykiuose gali būti geras dalykas. Pažinojau porą, kurios santykiai labai pagerėjo tada, kai moteris pagaliau atsisakė vadinamojo „geros mergaitės sindromo“ ir pasakė vyrui, kad ji apskritai nemėgsta sekso.
Greičiausiai ji buvo aseksuali, tačiau visą laiką mylėdavosi dėl jo. Kai ji nusprendė tai nutraukti, vyrui iš pradžių buvo sunku, atrodė, kad tai yra didelė problema. Tačiau ilgainiui jų santykiai tapo daug geresni, o abu jie tapo laimingesni.
Vyras sakė: „Aš pagaliau galiu būti visiškai atviras su ja, o ji visiškai atvira su manimi. Niekas prieš nieką nebevaidina. Anksčiau ji buvo tobula žmona, o dabar ji turi trūkumų, aš taip pat jų turiu, bet mes abu galime būti savimi“.
Taigi kartais nutinka ir taip, kad sumažėjęs seksualinis aktyvumas ne pablogina, o pagerina santykius. Kai žmogus nebejaučia pareigos apsimetinėti ar tenkinti kito lūkesčius, poroje gali atsirasti daugiau nuoširdumo, atvirumo ir tikro artumo.
Genovaitė Petronienė: Labai įdomi ir reta istorija. Man ji atrodytų realesnė, jeigu poros santykiuose būtų likę bent šiek tiek seksualinio artumo. Tačiau šioje istorijoje yra ir gražus dalykas: jeigu vienas iš dviejų žmonių nuolat save verčia mylėtis, nors iš tikrųjų to nenori, ilgainiui gali atsirasti nuoskauda ir atsiribojimas nuo santykių.
Marija Judzentavičiūtė: Būtent apie tai ir norėjau kalbėti. Dažnai seksas tampa būdu apeiti vienas kitą. Kažko nepasakai, kažko neišsprendi ir pagalvoji: „Tiesiog pasimylėkime, šiek tiek nustumkime problemą į šalį, pašluokime viską po kilimu“.
Genovaitė Petronienė: Taip, jeigu vienas žmogus jaučiasi išnaudojamas arba jam nemalonu tai, kas vyksta, jis pradeda kaupti nuoskaudas. Jos tarsi dedamos į juodąją dėžutę, o vėliau gali po truputį santykius numarinti. Dažniau tai gali nutikti moterims, tačiau taip būna ir vyrams.
Vis dėlto norėčiau grįžti prie savo hipotezės, kad seksas pats savaime yra labai geras dalykas santykiams. Seksas nėra vien tik orgazmas ir hormonai, jame yra ir kitų svarbių dalykų. Pavyzdžiui, žmonės gali vienas kitam patikti nuogi, prisiglausti, pajusti šilumą ir jaukumą ir nebūtinai būti nuogiems. Jeigu drįsti apsinuoginti visu savo kūnu, su visais jo trūkumais, gali pasijusti priimtas toks, koks esi, nė vienas iš mūsų nesame tobulas.
Seksas taip pat yra žaidimo, kvailiojimo ir atsipalaidavimo vieta. Kasdieniame gyvenime tokią vietą rasti sunkiau. Čia galima visiškai atsipalaiduoti, leisti sau būti paveiktam kito žmogaus ir patirti artumą. Net jeigu dėl tam tikrų priežasčių kulminacija tuo metu negali įvykti, vis tiek gali nutikti daug gerų dalykų.
Prisilietimai, artumas ir spaudimo nebuvimas
Marija Judzentavičiūtė: Taip, prisilietimai skatina oksitocino išsiskyrimą, stiprina ryšį ir žmonėms yra malonūs. Tačiau paminėjai, kad nebūtinai turi įvykti kulminacija, čia ir slypi viena problema. Viena moteris man pasakojo, kai vyras jai daro masažą, galiausiai jis vis tiek nori „laimingos pabaigos“. Viskas galiausiai pereina į seksą ir tada prisilietimai tarsi praranda savo prasmę. Kodėl negalima tiesiog mėgautis prisilietimais be sekso? Galbūt porą dar labiau sujungtų tai, kad jie gali būti intymūs, daug laiko praleisti kartu, tačiau nebūtinai prieiti iki sekso.
Genovaitė Petronienė: Tai, ką pasakoji, labai atitinka vieną iš ankstyvųjų seksualinės terapijos metodų. Žmonės kreipdavosi dėl seksualinių sunkumų, jiems būdavo nurodoma kurį laiką vienas kitą glostyti, tačiau iš pradžių neliečiant erogeninių zonų.Vėliau būdavo galima pereiti prie kitų prisilietimų, tačiau nebuvo leidžiama siekti orgazmo ar lytinio akto, tai labai gerai padėdavo atkurti seksualinį norą.
Aš suprantu moterį, kuri paprašo paglostyti nugarą, o galiausiai supranta, kad iš jos tikimasi sekso, dėl tokio spaudimo ji gali pradėti bijoti net prisilietimų. Ji nori pati pasirinkti, pasiilgti ir pati nuspręsti, kada nori artumo.
Jeigu vyras pasakytų: „Gerai, dabar masažas bus tiesiog masažas“, ir niekur neskubėtų, galbūt pati moteris jį pakviestų, pasiūlytų masažą ar pati pradėtų ieškoti artumo, tai rodo, kad labai svarbu vengti spaudimo. Svarbu, kad artumas atsirastų per atvirumą: „aš tavęs ilgiuosi“, o ne per grasinimą: „jeigu to nebus, aš pyksiu“.
Ar galima atskirti seksą nuo pykčio?
Genovaitė Petronienė: Norėjau patikslinti mintį, kodėl seksas yra svarbus, Jis primena, kad mes dar esame draugai. Mes galime pyktis dėl įvairių dalykų. Pavyzdžiui, mane nervina, kad tu nevažiuoji pas mano tėvus. Aš pykstu, turiu savo taisykles, o tu turi savąsias, tada pradedame elgtis tarsi priešininkai, lyg būtume derybose ar darbe.
Tačiau staiga prisimename, kad žmogus, su kuriuo ginčijamės, yra tas pats žmogus, su kuriuo anksčiau apsikabindavome, bučiuodavomės ir žaisdavome. Seksas primena kitą santykių dalį, šis žmogus nėra vien tik oponentas, jis yra artimas, ypatingas žmogus.
Marija Judzentavičiūtė: Taip, po konflikto poros kartais būtent per seksą vėl atkuria ryšį, jis primena artumą. Tačiau turiu ir kitą pavyzdį, kartais seksas tampa problemų užglaistymo priemone. Vienas vyras pasakojo, kad su žmona mėnesį negalėjo mylėtis, tuomet pradėjo lįsti visos jų problemos. Kol jie turėjo lytinius santykius, seksas tarsi užglaistydavo visas problemas. Tačiau kai sekso nebuvo, paaiškėjo, kad jie nesutaria dėl daugybės dalykų. Seksas, hormonai ir malonumas kartais sumažina norą ginčytis, prieštarauti ar spręsti problemas.
Genovaitė Petronienė: Taigi labai geras seksas taip pat gali tapti savotišku pavojumi, nes pora gyvena hormonais, tarsi narkotikais ir nesprendžia savo problemų Tačiau seksas gali ir pagerinti santykius. Prisimenu vieną klientę, kuri turėjo autoritarišką vyrą, nuolat ją sarkastiškai kritikuojantį ir su ja nesiskaitantį, tačiau seksas su juo buvo labai geras. Sekso metu jis tapdavo kitoks, labai šiltas ir artimas. Kol ji neapsisprendė sustabdyti seksualinius santykius, tol negalėjo visko susidėlioti galvoje ir atsitraukti nuo tos priklausomybės.
Žinoma, ne visi atvejai tokie baisūs. Daugelyje porų santykiuose labai gerai matosi, kas yra slepiama po kilimu. Tačiau santykiams gali kenkti ne pats seksas konflikto metu, o laukimas, kol neliks nuoskaudų. Jeigu pasakai sau: „kol turiu nuoskaudų ir pykstu, mylėtis negaliu“, daugeliui porų tektų palaukti savaitę ar dvi, o tai yra daug. Tuomet žmogus iš savęs atima gerą dalyką, savo kūno džiaugsmą, nes seksas vienareikšmiškai susiejamas su meile.
Tačiau seksas gali būti ir tam tikra kūno meditacija. Jo metu žmogus gali geriau pajusti savo kūną, jausmus ir save. Aš iš karto prisiminiau nuostabią knygą „Aistringa santuoka“, kurioje kalbama apie tai, kad žmonės malonumą sekse priima labai skirtingai. Vieni žmonės yra orientuoti į artumą: gražūs žodeliai, prisilietimai, romantika. Jie artėja vienas prie kito ir galiausiai susilieja meilei.
Kiti žmonės patiria vadinamąjį meditacinį seksą. Iš esmės tai toks seksas, kai kitas žmogus suteikia maksimalų malonumą, o pats tuo metu giliai medituoja,. Tai nebūtinai yra suartėjimas, tai abipusis transas. Šiek tiek kartu, šiek tiek atskirai ir tai taip pat gali būti labai gera patirtis. Du žmonės tampa tarsi bendražygiais, kurie vienas kitą veda į ypatingą sąmonės būseną.
Marija Judzentavičiūtė: Labai įdomi mintis. Dažniau girdime, kad moteris arba vyras supyksta ir sako: „Dabar jokio sekso“. Tačiau tu sakai, kad seksas gali būti ne tik švelnumo ir taikos išraiška, bet ir savotiška kiekvieno žmogaus meditacija.
Genovaitė Petronienė: Taip, geriausia būtų, kad net ir konfliktuodami žmonės galėtų atskirti skirtingas gyvenimo sritis. Pavyzdžiui, nors esame susipykę, vis tiek kartu važiuojame pas gimines ir švenčiame mamos gimtadienį. Mes atskiriame gimtadienį nuo konflikto, nes tai yra kitas dalykas. Lygiai taip pat siūloma kiek įmanoma atskirti seksą nuo susipykimo. Tai yra mūsų fizinis gyvenimo aspektas, kurio neturime su jokiu kitu žmogumi.
Žinoma, jeigu pykstamės, seksas gali būti prastesnis. Kaip ir sergant, kai turime temperatūros, tačiau jis vis tiek gali likti malonus. Daugelis psichologų sako, kad sekso negalima vienareikšmiškai susieti su konfliktu, ypač negalima baustiseksu.
Marija Judzentavičiūtė: Vis dėlto kyla klausimas, kaip galima atskirti seksą nuo jausmų ir konflikto? Taigi tai maloni fizinė veikla, todėl net ir susipykus galima atskirti seksą nuo konflikto?
Genovaitė Petronienė: Jeigu žmogus ką tik buvo išduotas, pažemintas arba patyrė fizinį ar psichologinį smurtą, tikrai nereikėtų siūlyti atskirti sekso nuo jausmų, tai būtų savęs išdavimas. Tačiau jeigu kalbame apie mažesnį atšalimą ar nutolimą, pavyzdžiui, kai susipykstame ir vieną ar dvi dienas nekalbame, tai yra kasdienybė poros gyvenime. Svarbu šių dalykų nesusieti taip, kad viena santykių dalis visiškai priklausytų nuo kitos.
Geismas, seksualinė energija ir asmeninė atsakomybė
Marija Judzentavičiūtė: Dalyvavau vienoje diskusijoje, kurioje profesorius patarė moteriai, nejaučiančiai geismo savo vyrui, tiesiog pradėti su juo mylėtis. Tačiau tuomet moterys sakė, kad tai yra savęs prievartavimas, kaip galima mylėtis nejaučiant geismo? Jų nuomone, pirmiausia reikia pajusti geismą. Ką tu apie tai galvoji?
Genovaitė Petronienė: Čia prieštarautų daugelis tantros mokytojų ir įvairių istorinių tradicijų atstovų. Seksualumas nepriklauso vien nuo to, ar prieš tave yra patrauklus žmogus, ar esi įsimylėjęs ir romantiškai sužavėtas Seksualinė energija bent iš dalies yra tavo asmeninė savybė. Ar esi seksualus žmogus? Ar sugebi jausti savo seksualinę energiją būdamas vienas?
Tai gali būti seksualinės fantazijos, vaizdiniai arba įvairios praktikos. Nesakau, kad vienintelis būdas yra pornografija ar masturbacija, galima pasirinkti ir kitus, tauresnius būdus. Svarbu jausti, kaip ši energija egzistuoja tavo viduje, kaip ir energetinėse praktikose, kai žmogus jaučia, kaip energija juda per rankas, kojas ar visą kūną.
Sunku pasakyti, koks būtų tikslus mokslinis atitikmuo, tačiau akivaizdu, kad žmogaus balse ir elgesyje jaučiama tam tikra emocija bei energija, seksualinė energija taip pat egzistuoja. Jeigu žmogus pats jos nejaučia ir jaučiasi tarsi užšalęs, kaip sudžiūvęs džiūvėsis, kaip jis galės sugundyti kitą žmogų?
Negalima tikėtis, kad kitas žmogus viską atneš ant padėklo: meilę, patrauklumą ir seksualinį susidomėjimą. Kai kurie vyrai narcizai galvoja: „tu manęs nebetrauki, todėl užsidėk aukštakulnius, apsirenk gražiai ir tada aš tavęs norėsiu“. Tačiau svarbu paklausti savęs: o ką pats darai, kad suartėtum?
Marija Judzentavičiūtė: Tu palietei labai svarbų aspektą. Daugelis žmonių santykių pradžioje jaučia didelę aistrą ir stipriai geidžia savo partnerio. Tačiau vėliau pasitaiko akimirkų, kai geismas sumažėja. Tuomet žmogus pradeda galvoti, kad tai yra partnerio problema, nes, vis dar geidžia kokio nors bendradarbio, bet ne savo partnerio. Dėl to žmonės kartais pradeda keisti partnerius, todėl vidinis gebėjimas pažadinti geismą savyje yra labai svarbus. Žinoma, svarbus ir partnerio indėlis.
Genovaitė Petronienė: Negali būti taip, kad visą seksualinę energiją kuri vienas ir gali suartėti su bet kuriuo žmogumi, Partneris taip pat yra svarbus. Tačiau mūsų dalis yra savo kūno pažinimas, gebėjimas atsipalaiduoti prieš seksualinius santykius, fantazijų ir įvairių veiksmų pasitelkimas siekiant padidinti seksualinį susijaudinimą.
Žmonės, kurie moka tai daryti, dažnai gerai jaučiasi savo seksualiniame gyvenime. Net ilgalaikė santuoka nebūtinai nuslopina jų seksualinį gyvenimą. O jeigu tenka keisti partnerius, tai taip pat nebūtinai panaikina gebėjimą mėgautis seksualiniu gyvenimu.
Tai tarsi gebėjimas pačiam kurti malonumą ir padėti jį patirti kitam žmogui. Tai skamba kaip savotiška supergalia. Galbūt, jeigu daugiau žmonių išmoktų šio metodo, sumažėtų ir neištikimybės atvejų?
Genovaitė Petronienė: Labai retai pasitaiko, kad seksualinis gyvenimas būtų puikus, o tuo pačiu metu vyktų neištikimybė. Žinoma, tokių atvejų būna, tačiau jie reti.
Atstūmimo žaizda, tai situacija, kai vienam iš poros mažesnis sekso kiekis yra priimtinas, o kitas dėl to jaučiasi nepatrauklus ir mano, kad jo poreikis nėra vertas dėmesio. Kartais žmogus jaučiasi atstumtas arba priverstas. Tarsi jo kūnas jam nebepriklausytų: „Aš ištekėjau, todėl turiu jį atiduoti kitam.“ kitas žmogus gali sakyti: „jeigu mane mylėtum, norėtum sekso“.
Tuomet prasideda tarpusavio stumdymasis. Žmogus, kuris jaučiasi atakuojamas, gali pasijusti nuvertintas ar naudojamas. Tas, kuris jaučiasi atstumtas, dažnai kaupia pyktį, kuris gali pasireikšti pasyvia arba aktyvia agresija. Labai liūdna, kai žmonės tikisi, kad visa tai praeis savaime. Jeigu paklausiu moters, kiek laiko jie nesimylėjo, ir išgirstu, kad sekso nebuvo jau keturis mėnesius, tuomet klausiu: „ar manai, kad įmanoma išspręsti santykius nesprendžiant šio klausimo?“
Daugelis mano klienčių nustemba, mano kad su tuo reikia susitaikyti. Tačiau susitaikymas kartais neįmanomas, jeigu šis klausimas lieka neišspręstas. Kartais moterys susimąsto ir nusprendžia, jog šiek tiek sekso galbūt yra geriau nei visiškas jo nebuvimas. Tuomet kita pusė tampa labiau linkusi susitaikyti ir spręsti problemas.
Marija Judzentavičiūtė: Tu teisingai sakai, kad dažnai vienas nori daugiau, o kitas mažiau. Tuomet vienas arba abu gali pradėti jaustis kalti, o tai tampa destruktyvu. Tačiau jeigu vienas nori daugiau, o kitas nenori, ar reikėtų pradėti nuo seksualinio gyvenimo gerinimo? Taigi gali būti, kad sekso nebuvimas yra atšalimo pasekmė.
Genovaitė Petronienė: Manau nebūtina manyti, kad seksas yra blogų santykių pasekmė, galbūt seksas, kaip atskira praktika, gali pagerinti santykius. Pavyzdžiui, esame susipykę, bet nusprendžiame savaitgaliui išskristi į Paryžių, gal ten susitaikysime. Lygiai taip pat galima pagalvoti: esame susipykę, bet pabandykime intymiai suartėti ir pažiūrėkime, gal pavyks susitaikyti.
Marija Judzentavičiūtė: Ar žmogus, kuris nori daugiau sekso, tai daro ne iš natūralaus troškimo, o dėl neišspręstų traumų? Pavyzdžiui, siekia per seksualinį artumą išspręsti palikimo jausmą.
Genovaitė Petronienė: Taip, tokių žmonių yra. Nenorėčiau, kad skambėtų taip, jog žmonės turėtų naudoti seksą vienas kito problemoms spręsti. Žmogus, kuris jaučiasi atstumtas, turėtų apie tai kalbėti ne darydamas spaudimą, o nuoširdžiai pasakyti: „Man liūdna, man blogai, aš laukiu, ilgiuosi“.
Svarbu nekalbėti taip, kad kitas žmogus pasijustų kaltas: „Tu blogas, todėl aš tave prispausiu arba nubausiu“. Reikia kalbėtis smalsiai ir klausti: „kas tave stabdo? kas tau padėtų? kaip galėčiau tave geriau suprasti?“ Svarbiausia ne tik žodžiai, bet ir intonacija. Reikia parodyti, kad esame ir draugai, turintys bendrą uždavinį. Niekas nėra blogas, tiesiog turime problemą, kurią reikia spręsti kartu.
Kai poroje sekso nori tik vienas
Marija Judzentavičiūtė: Neretai pasitaiko tokia situacijų, kai vienas sekso nori daugiau, o kitas nenori, tačiau tuo pačiu metu jis neleidžia partneriui sekso ieškoti kitur.
Genovaitė Petronienė: Yra santykių, kuriose vienas žmogus jaučiasi tarsi narve, ypač kai sekso negauna metų metus. Tuomet kyla klausimas ką jam daryti. Būna atvejų, kai moterys labai skaudžiai išgyvena sekso trūkumą, kartais jos patiria dar didesnį pažeminimą nei vyrai. Pastaruoju metu tarp mano klientų vis dažniau pasitaiko atvejų, kai vyrai atsisako sekso. Apie tai kalbama dar mažiau, nes vyrams gali būti dar gėdingiau.
Marija Judzentavičiūtė: Kartais vyras pradeda galvoti, kad su juo kažkas negerai, kad jis nieko vertas arba kad tai susiję su jo vyriškumu. Tačiau ši problema egzistuoja ir jos sprendimas yra kalbėtis, taip?
Genovaitė Petronienė: Taip, kalbėtis, taip pat galima pabandyti ne iš karto norėti sekso šimtu procentų. Galbūt žmogus nori tik penkiais procentais, bet gali smalsiai patyrinėti, kaip jausis, galbūt noras atsiras savaime. Svarbu, kad kitas žmogus neskubėtų, negriebtų ir nesistengtų visko pagreitinti. Reikia preliudijos, gražių žodžių ir švelnumo.
Seksualinė gėda
Genovaitė Petronienė: Šiais interneto laikais visa informacija yra prieinama, tačiau daugybė žmonių vis tiek lieka neinformuoti. Jie kažkodėl nenori sužinoti, kiek yra įvairių niuansų seksualiniame gyvenime, savo kūno ir kito žmogaus pažinime. Kai viskas vyksta savaime, gali atrodyti, kad nieko mokytis nereikia. Tačiau, kai savaime nepavyksta, tai tampa tam tikru mokslu.
Marija Judzentavičiūtė: Daug gėdos yra šiame reikale.
Genovaitė Petronienė: Gėda dažnai ir sulaiko. Jeigu kažkas tave sukritikavo ir pasakė, kad esi kitoks, neseksualus ar kažkuo blogas, tuomet net nesinori skaityti ir sužinoti daugiau. Žmogus gali galvoti, kad kiti viską moka, o jis nieko nemoka, tuomet jis dar labiau įstringa gėdoje. Tačiau kaip gali būti daug sekso, jeigu jis yra prastas, o žmonės nesupranta, kaip kurti gerą seksualinį ryšį?
Kaip sukurti sąlygas geismui?
Marija Judzentavičiūtė: Kai kurie klausytojai gali pagalvoti, kad kalbame apie tai, jog poroje reikia turėti daug sekso. Bet jeigu žmogus nejaučia potraukio, tai neis per prievartą. Todėl galime pakalbėti apie tai, kaip susigrąžinti potraukį, nepradedant iš karto nuo fizinio kontakto, bet siekiant vėl geisti savo partnerio taip, kaip santykių pradžioje. Esu girdėjusi, kad kartais potraukis sumažėja praradus pagarbą partneriui.
Genovaitė Petronienė: Labai gerai paminėjai pagarbą, tačiau dar norėčiau kalbėti apie aplinką. Kad seksas įvyktų spontaniškai, turi būti tam tikros sąlygos. Pavyzdžiui, jeigu maži vaikai nuolat trukdo ir pora niekada neturi laiko pabūti dviese, reikia pasirūpinti tuo laiku, galbūt kas nors pabūti su vaikais. Taip pat reikia pasirūpinti privatumu ir vieta, kur pora galėtų pabūti kartu.
Kai kuriems žmonėms reikia pasirūpinti sveikata, nes ligos gali trukdyti intymiam gyvenimui, kartais tam prireikia daugiau laiko ir pastangų. Galima suplanuoti kelionę ar išbandyti ką nors naujo, tai yra darbas, ypač kai reikia rūpintis sveikata.
Tačiau yra dar vienas svarbus dalykas. Žmogus gali nusibosti, kai viskas nuolat kartojasi, kartais artumas netgi sumažina geismą. Tam tikras atitolimas gali padidinti norą. Ne toks, kai įvyksta neištikimybė, bet kai partneris šiek tiek atsitraukia.
Pavyzdžiui, jis neskuba sakyti komplimentų ar suartėti. Tuomet atsiranda didesnis impulsas, kodėl jis neskuba, gal reikėtų kažką daryti ir stengtis. Arba pamatai, kad kiti žmonės žavisi tavo partneriu, pavyzdžiui, kai jis skaito paskaitą. Tuomet pagalvoji, kad kiti juo žavisi ir pats prisimeni, koks jis nuostabus.
Marija Judzentavičiūtė: Tačiau jeigu seksą reikia suplanuoti, tai skamba labai neseksualiai. Atrodo, kad spontaniškumo ir aistros nebelieka.
Genovaitė Petronienė: Galbūt nėra viso komplekto, tačiau yra toks geras dalykas kaip įprotis. Jeigu nusprendžiame kasdien pietauti antrą valandą, iš pradžių ne visada tuo metu norime valgyti. Tačiau kai daug kartų valgome tuo pačiu laiku, dažniausiai pradedame norėti valgyti būtent antrą valandą.
Lygiai taip pat gali atsirasti savaiminis poreikis, kuris nėra prievarta sau. Žinoma, būtų nuostabu, jeigu viskas galėtų vykti spontaniškai. Tačiau gyvenime atsiranda daugybė trukdžių: pyktis, sunki diena, per daug darbo ir kiti įvykiai. Jeigu neturime įpročio skirti laiko intymumui, šimtas kitų dalykų gali nustumti seksą į šalį.
Atitolimas ir pagarba poroje
Marija Judzentavičiūtė: Atitolimas nuo partnerio kartais suaktyvina dopamino sistemą. Norisi pasiekti žmogų, kuris nėra visą laiką šalia. Tačiau čia gali slypėti ir problema. Jeigu seksualiniame gyvenime jau kažkas negerai, o pora dar pradeda tyčia atitolti, tai gali sukelti papildomų sunkumų. Pavyzdžiui, kai kurios poros bando sukelti vienas kitam pavydą.
Genovaitė Petronienė: Pavydas gali būti pernelyg pavojinga priemonė. Žmonės naudoja įvairias priemones, kartais ir dar baisesnes, tačiau psichologai siūlo kitokius būdus.Pavyzdžiui, pamatyti partnerį jo stichijoje, kaip jam puikiai sekasi ką nors daryti.
Kitas būdas – trumpam atsiskirti. Pavyzdžiui, išvažiuoti dviem dienoms pailsėti, atsigaivinti ir grįžti su naujomis mintimis. Arba išvyksti į seminarą ir parsiveži naujų įspūdžių. Tuomet tampi įdomesnis ir žavesnis savo partneriui. Tokie geri dalykai reikalauja pastangų. Jeigu nuolat keitiesi, tobulėji ir išlieki įdomus žmogus, gali išlaikyti seksualinį patrauklumą.
Marija Judzentavičiūtė: Tačiau kalbant apie fizinę išvaizdą, daugelis pyksta: ar mes vis dar turime stengtis, puoštis, vilioti, gražiai rengtis, kad seksualumas natūraliai stiprėtų su savo partneriu? Ar tikrai būtina taip stengtis?
Genovaitė Petronienė: Būtina. Savas žmogus dažnai tampa labiausiai nusibodusiu žmogumi iš visų. Todėl būtent su savo partneriu labiausiai reikia stengtis. Įpročio jėga tikrai veikia. Jeigu mechanizmas gerai sureguliuotas ir viskas vyksta tam tikru laiku, tai yra gerai. Bet kuris naujas žmogus gali atrodyti šiek tiek žavesnis, jeigu seksas labai nusibodęs arba jo sumažėję, naujas žmogus gali pasirodyti ypač patrauklus.
Tačiau dažniausiai pirmiausia pradeda kauptis tylus liūdesys, nuvertinimas ir švelnumo trūkumas. Kai trūksta sekso, žmogus nebūtinai iš karto eina neištikimybės link. Pirmiausia jis gali pradėti jaustis nepageidaujamas. Verta apie tai pagalvoti prieš baudžiant savo partnerį sekso trūkumu. Reikia savęs paklausti: ar pats norėtum būti tokioje padėtyje?
Kas svarbiausia santykiuose?
Genovaitė Petronienė: Pavojus atsiranda ne tada, kai žmonės rečiau mylisi, bet tada, kai abu nustoja rūpintis tuo, kas tarp jų gyva, tai labai svarbi santykių dalis. Klausimas ne tas, kiek kartų turėtume mylėtis, o ar galime kalbėti apie tai, kas vyksta mūsų seksualiniame gyvenime, be gėdos ir nespausdami kito žmogaus.
Ar kiekvienas prisiimame savo dalį atsakomybės už kūno malonumą, kaip veikia mano kūnas, kaip aš su juo susišneku? Ar prisiimame atsakomybę už tarpusavio ryšį? Taip, aš nieko neprivalau, tačiau taip pat neprivalau jausti kažko vien todėl, kad to nori kitas žmogus.
Marija Judzentavičiūtė: Svarbiausia galbūt net ne pats seksas, o tam tikras pasiaukojimas dėl partnerio ir suvokimas, kad ryšys yra svarbus. Dabar neretai gyvename autentiškumą pabrėžiančioje visuomenėje, kur norime sakyti: „aš noriu būti toks, koks esu, mano poreikiai yra svarbiausi“. Tačiau ryšį kuria ir altruizmas, ir atjauta. Kartais galima pabūti ir be sekso, jeigu kitam žmogui taip geriau. Tačiau vis tiek galima apsikabinti ir išlikti artimiems.
Visą „Žinių radijo“ laidą galite klausytis čia:
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
