Aorta – stambiausia kraujagyslė žmogaus organizme – gali pradėti plėstis be jokių išorinių ženklų ir, pasiekusi tam tikrą diametrą, plyšti. Aortos plyšimas yra viena ekstremaliausių ir pavojingiausių būklių medicinoje, tačiau jos plėtimasis dažniausiai vyksta be simptomų.
Apie vyresnio amžiaus žmonėms būdingą susirgimą tyliąja žudike vadinamą ligą pranešeme spaudai kalbamasi su Respublikinės Šiaulių ligoninės Chirurgijos klinikos gydytoja angiochirurge Arnolda Marija Baškyte.
Kaip išsivysto aortos aneurizma?
Aortos aneurizma susiformuoja tuomet, kai dėl įvairių priežasčių susilpnėja aortos sienelė ir tam tikroje vietoje pradeda plėstis. Išsiplėtus pilvinei aortai, pacientui diagnozuojama aneurizma. Tai nėra staigus procesas – dažniausiai aneurizma vystosi palaipsniui, veikiama kraujagyslės sienelės struktūros pokyčių, genetinių veiksnių ir ilgalaikės kraujospūdžio apkrovos.
Kalbant apie pilvo aortos aneurizmą, jos vystymuisi svarbūs lėtiniai aortos sienelės degeneraciniai ir uždegiminiai procesai. Sienelėje vyksta struktūriniai pokyčiai, dėl to aortos sienelė praranda dalį savo atsparumo ir palaipsniui plečiasi. Krūtinės aortos aneurizmų susidarymo mechanizmai gali skirtis. Tam įtakos gali turėti genetinės ligos, įgimti aortos pokyčiai, degeneraciniai procesai ir kt.
Svarbu suprasti, kad aneurizma nėra vien tik „išsiplėtusi kraujagyslė“. Tai patologinis procesas, kurio metu keičiasi pačios kraujagyslės sienelės savybės. Didėjant aneurizmai, didėja ir jos plyšimo rizika, todėl labai svarbu ligą nustatyti laiku.
Kokie veiksniai didina riziką susirgti šia liga ir ar įmanoma jos išvengti?
Aortos aneurizmos išsivystymui įtakos turi keli veiksniai. Svarbus rūkymas, vyresnis amžius, vyriška lytis, padidėjęs arterinis kraujospūdis, paveldimumas ir kitos širdies bei kraujagyslių ligos. Didesnę riziką gali turėti žmonės, kurių šeimoje buvo diagnozuota aortos aneurizma. Tam tikros genetinės ligos, pavyzdžiui, Marfano sindromas, taip pat yra susijusios su didesne krūtinės aortos ligų rizika.
Visiškai išvengti aneurizmos išsivystymo ne visada įmanoma, tačiau galime kontroliuoti dalį rizikos veiksnių. Rekomenduočiau atsisakyti rūkymo, reguliariai tikrinti kraujospūdį, rūpintis cholesterolio ir svorio kontrole bei palaikyti fiziškai aktyvų gyvenimo būdą. Jeigu šeimoje buvo aortos aneurizmos atvejų arba pacientas turi kitų rizikos veiksnių, verta pasitarti su gydytoju dėl tikslingo ištyrimo. Ankstyva diagnostika gali padėti nustatyti ligą dar iki pavojingų komplikacijų atsiradimo.
Kokios galimybės yra laiku diagnozuoti aortos ligą?
Aortos aneurizma yra liga, kuri ilgą laiką gali nesukelti jokių simptomų. Todėl labai svarbu, kad apie jos riziką žinotų ne tik šeimos gydytojai bei kitų sričių specialistai, bet ir pacientai. Įvertinus paciento amžių, rizikos veiksnius, šeimos anamnezę ir nusiskundimus, galima laiku įtarti ligą ir nukreipti žmogų ištyrimui.
Respublikinėje Šiaulių ligoninėje pacientai gali būti konsultuojami kraujagyslių chirurgų. Mūsų ligoninėje atliekami kraujagyslių ultragarsiniai tyrimai, įskaitant dvigubo skenavimo tyrimą, o aortos ir kitų kraujagyslių būklei įvertinti gali būti pasitelkiami ir sudėtingesni vaizdiniai tyrimai, tokie kaip kompiuterinės tomografijos angiografija. Tyrimas parenkamas atsižvelgiant į tai, kokia liga įtariama ir kokią informaciją turime gauti.
Mūsų praktikoje aortos aneurizmos taip pat kartais nustatomos atsitiktinai, pacientui atliekant pilvo ultragarso ar kompiuterinės tomografijos tyrimą dėl kitų sveikatos sutrikimų. Tai dar kartą parodo, kad liga gali ilgą laiką nesukelti jokių simptomų.
RŠL ligoninėje pacientai, turėdami šeimos gydytojo siuntimą, gali registruotis kraujagyslių chirurgo konsultacijai ir reikalingiems tyrimams įprasta tvarka.
Vyresnieji kolegos gydytojai angiochirurgai Tomas Ptašinskas ir Mohamad Chamsin yra sukaupę puikios patirties, kai trejus metus vykdė nemokamą pilvo aortos patikros akciją, kurios metu buvo kviečiami išsitirti vyresni nei 65 metų vyrai ir moterys. Tai – viena iš galimybių laiku diagnozuoti patologiją, kol gydymo rezultatai yra labai geri. Per tris akcijos dienas išsitirti atvyko 556 žmonės. 22 akcijos dalyviams buvo diagnozuota pilvo aortos aneurizma, o penkiems – klubinė aortos aneurizma.
Kokiais atvejais, kada ir koks gydymas taikomas, kai nustatoma aortos aneurizma?
Nustačius aortos aneurizmą, pirmiausia įvertiname jos dydį, vietą, augimo greitį ir paciento bendrą būklę. Ne kiekvieną aneurizmą reikia operuoti iš karto. Jeigu aneurizma nedidelė ir nekelia pavojaus paciento gyvybei, skiriamas individualus stebėjimo planas. Svarbu kontroliuoti kraujospūdį, atsisakyti rūkymo ir laikytis gydytojo rekomendacijų dėl pakartotinių tyrimų.
Kai aneurizma didėja, sparčiai progresuoja, sukelia simptomus arba pasiekia dydį, kuriam esant gydymo nauda viršija riziką, svarstomas gydymas. Konkrečios gydymo indikacijos priklauso nuo aneurizmos lokalizacijos, anatomijos, paciento būklės ir kitų klinikinių veiksnių.
Gydymas gali būti atliekamas dviem būdais. Pirmasis – atvira chirurginė operacija, kurios metu pažeista aortos dalis pakeičiama kraujagysliniu protezu. Antrasis – endovaskulinis gydymas, kai per kraujagyslę į aneurizmos sritį įvedamas specialus stentgraftas.
Svarbu nepamiršti ir skubių atvejų. Aortos aneurizmos plyšimas yra gyvybei pavojinga būklė. Staiga atsiradus labai stipriam krūtinės, nugaros ar pilvo skausmui, reikia nedelsiant kviesti greitąją medicinos pagalbą.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
