Lukiškių kalėjimas Vilniuje uždarytas prieš dvejus metus, o dalis nuteistųjų perkelti į Vilniaus pataisos namus. Tačiau permainos pareigūnams visai nepatiko, penktadalis pataisos namų darbuotojų tiesiog parašė pareiškimus išeiti. Įstaigos profsąjungos vadovas tikina, kad panašiai atsitiks, jei bus įgyvendinta bausmių vykdymo sistemos pertvarka.
„Neužtektų mums žmonių užtikrinti tinkamai įstaigos veiklai“, – teigia Vilniaus pataisos namų profsąjungos vadovas Darius Čekavičius.
Pareigūnai aiškina, kad net ir keletą dešimtmečių valstybei tarnavę veteranai „į rankas“ teuždirba tūkstantį eurų. Tad solidžios išeitinės kompensacijos esą gali suvilioti anksčiau laiko išeiti į pensiją ar išvis keisti profesiją.
„Dabar aš turiu galimybę išeiti su 6 išeitinėmis. Ar žmonės nesusigundys? Čia didžiulis klausimas. Aš manau, kad didžioji dalis tikrai susigundys“, – komentuoja teisėsaugos pareigūnų federacijos vadovė Loreta Soščekienė.
Nepasitenkinimo priežastis – Laisvės partijos deleguotos teisingumo ministrės iniciatyvos, už kurias ji, beje, sako sulaukusi ir netiesioginio spaudimo.
„Teko ką girdėti – tai menamus klausimus, kaip aš reaguočiau, jeigu įvyktų riaušės ar pabėgimas iš kalėjimų“, – aiškina teisingumo ministrė Evelina Dobrovolska.
Evelina Dobrovolska siekia centralizuoti laisvės atėmimo vietų valdymą, įstaigas sujungti į vieną Kalėjimų tarnybą. O tai reikštų sumažėjusį vadovų skaičių.
„Turime, kad direktoriai turi apie penkis pavaduotojus, o dalis – netgi budinčių“, – sako E. Dobrovolska.
„Vadovas yra būtinas. Ar jis Petras, ar Kazys. Mums reikia, kad būtų vadovas, specialistas šios sistemos“, – teigia ikiteisminio tyrimo įstaigų profsąjungos vadovas Kęstutis Pauliukas.
„Kai nėra saistymo vieno direktoriaus sprendimu, turime geresnį rezultatą, nes tada mažėja korupcinių apraiškų“, – sako E. Dobrovolska.
Dabar įstaigos esą veikia tarsi atskiros karalystės su sava tvarka. Vieno kalinio išlaikymas kai kuriose įstaigose esą skiriasi net šešis kartus, o vienam pareigūnui tenkančių kalinių skaičius – tris kartus. Skirtingi ir pareigūnų atlygiai. Tačiau profsąjungos jokio teigiamo pokyčio dėl reformos neįžvelgia.
„Sako, ar mes atliekame bausmę, ar nuteistieji. Nes sąlygos daromos nuteistiesiems geresnės nei pareigūnams“, – tikina K. Pauliukas.
Ministerija aiškina, kad visose laisvės atėmimo ir įkalinimo įstaigose tas pačias funkcijas atliekančių pareigūnų algos susivienodins ir pakils. Tiesa, nežinia, kiek.
„Pareigūnui nebereikės važiuoti į kitą įstaigą, nes ten dažniau primoka ar suranda priedus. Vienodos sąlygos. Vienodas kvalifikacijos kėlimas, vienodas vadovavimas“, – sako E. Dobrovolska.
„Visi šitie sprendimai leis sutaupyti, minimaliais skaičiavimais, nuo 1,5 mln. eurų. Suma, galinti siekti ir 3 mln. eurų, bus panaudota darbo užmokesčio fondui“, – kalba teisingumo viceministras Elanas Jablonskas.
Viceministras tikina, kad grasinimai išeiti iš darbų perdėti. Esą profsąjungos taip kalbėjo ir kai Kybartų pataisos namų patalpos perleistos neteisėtiems migrantams, o darbuotojai paskirstyti po kitas įstaigas. Tačiau iš 170 pareigūnų tarnybą esą paliko vos du.
„Pareigūnai neišeis. Išeis tie, kurie nėra pareigūnai“, – tikina E. Jablonskas.
Reformą ministerija vykdo etapais. Sujungti laisvės atėmimo įstaigas į vieną Kalėjimų tarnybą ji ketina nuo 2023 metų pradžios.
