Socialiniuose tinkluose moteirs anonimiškai dalijosi savo santykių patirtimi. Ji teigė, kad santykiuose jaučia nuolatinę įtampą ir emocinį nesaugumą.
Santykiai vietoj ramybės kelia stresą, daug minčių, abejonių ir jausmą, kad „kažkas negerai“. Dėl to kyla konfliktai, sunku atsipalaiduoti ir vis dažniau svarstoma, ar tokie santykiai apskritai yra sveiki ir tinkami.
Pasak psichologo ir santykių eksperto, žmonės yra labai skirtingi – vieni lengviau atlaiko stresą ir sunkumus, nes turi daugiau vidinių resursų.
„Reikia suvokti, kad kiekvienas žmogus turi labai skirtingas emocines galimybes. Kiekvienas turi skirtingą savivertę, skirtingą psichologinės gerovės „pagrindą“ ar vidinį resursų „banką“.
Todėl vieni žmonės gali lengviau atlaikyti įvairius sunkumus ir stresą – jiems vienu metu gali kilti problemų darbe ir santykiuose, bet jie su tuo susitvarko. Jaučia sunkumą, bet geba jį pakelti“, – įvardijo jis.
Pašnekovo teigimu, skirtingi žmonės tą pačią situaciją išgyvena nevienodai, nes į santykius atsineša savo praeities patirtis.
„Kitas žmogus tokioje pačioje situacijoje jau kitą dieną gali atsidurti pas psichoterapeutą ir net būti priverstas vartoti vaistus, nes jam tiesiog per sunku.
Tai reiškia, kad, pirmiausia, turime suprasti – žmonės yra labai skirtingi ir ateina į santykius su skirtinga praeitimi.
Svarbu klausti: ar žmogus yra susitvarkęs su savo praeities patirtimis, ar yra atleidęs, ar turi sveiką ryšį su tėvais?“ – paaiškino ekspertas.
Neišspręstos praeities traumos
Psichologo teigimu, neišspręstos praeities traumos gali suaktyvėti dabartiniuose santykiuose ir sukelti stiprias emocines reakcijas.
„Beveik kiekvienas žmogus per gyvenimą patiria įvairių traumų: vaikystės skaudulių, patyčių, meilės nusivylimų, išdavysčių ar net rimtesnių sužeidimų.
Didelė problema ta, kad dažnai su ta praeitimi mes visai nedirbame – nebandome jos paleisti, neišgyvename jos sąmoningai, nesikreipiame pagalbos.
Dėl to, kai dabartiniuose santykiuose atsiranda įtampa ar krizės (darbas, vaikai, pokyčiai), užtenka nedidelio spaudimo, kad visa tai išjudintų senas traumas, baimes ir gynybos mechanizmus <...>“, – atkreipė dėmesį jis.
Nėra vieno teisingo santykių modelio, anot D. Ražausko, tačiau nuolatinis nerimas ar liūdesys gali rodyti problemą, nebūtinai susijusią tik su partneriu.
„Kalbant apie santykius, svarbu suprasti, kad nėra vieno universalaus atsakymo ar modelio – kiekvienas žmogus ateina su savo istorija ir savo iššūkiais.
Tačiau yra tam tikri ženklai, į kuriuos verta atkreipti dėmesį. Pavyzdžiui, jei santykiuose dažnai ar nuolat jaučiame nerimą, įtampą ar liūdesį.
Svarbu suprasti, kad tai nebūtinai reiškia, jog problema yra partneris – tai gali būti ir mūsų vidinės būsenos, gyvenimo būdo ar sveikatos klausimai“, – kalbėjo jis.
Kada verta sunerimti dėl santykių?
Kaip akcentavo D. Ražauskas, santykiuose verta sunerimti, jei bijai partnerio, slopini save, krenta savivertė ar nuolat patiri kritiką ir menkinimą.
„Tiesa, partneris taip pat gali būti vienas iš veiksnių. Kartais – net pagrindinis.
Kiti svarbūs ženklai: jei bijai partnerio reakcijų, nuolat „vaikštai ant adatų“, slopini save, kad išvengtum konfliktų.
Taip pat jei mažėja savivertė, dažnai abejoji savimi arba jauti kaltę be aiškios priežasties.
Jei partneris nuolat menkina, kritikuoja ar nuvertina – tai jau rimtas signalas. Konstruktyvi kritika yra sveika, bet nuolatinis menkinimas – ne“, – pasisakė santykių eksperto nuomone.
Nesaugumo jausmas, nepastovus partnerio elgesys, ribų nepaisymas ir nesprendžiami konfliktai yra aiškūs nesveikų santykių ženklai.
„Svarbu ir saugumo jausmas – jei jo nėra, jei negali būti savimi, jei nuolat jauti baimę, tai nėra normalu.
Taip pat atkreipk dėmesį, jei partnerio elgesys labai nepastovus – vieną dieną šiltas, kitą šaltas.
Dar vienas ženklas – jei tavo ribos nėra gerbiamos: tavo poreikiai ignoruojami, jautiesi spaudžiamas daryti tai, ko nenori, o bandydamas pasakyti „ne“ sulauki kaltinimų.
Jei konfliktai nuolat kartojasi, bet niekada nėra sprendžiami – tai taip pat blogas ženklas“, – paaiškino psichologas.
Izoliacija nuo draugų ar šeimos
Kaip išsireiškė D. Ražauskas, izoliacija nuo artimųjų ir partnerio kontrolė yra pavojingi signalai, todėl tokioje situacijoje svarbu ieškoti pagalbos, net jei partneris to nenori.
„Jei pradedi izoliuotis nuo draugų, šeimos, jei partneris kontroliuoja ar riboja tavo socialinį gyvenimą.
Tokiais atvejais svarbu neskubėti daryti išvadų, bet ir neignoruoti situacijos – verta kreiptis į specialistą.
Idealu, jei tai daroma kartu su partneriu, bet jei jis nesutinka – verta pradėti nuo savęs“, – dalijosi jis.
Kaip akcentuoja psichologas, egzistuoja ir ženklų, kurių ignoruoti negalima: fizinis smurtas, nuolatinės manipuliacijos, žeminimas, grasinimai.
Tokiais atvejais reikia aiškiai brėžti ribas, ieškoti pagalbos ir, jei reikia, net atsitraukti iš santykių.
Tokiu atveju, anot jo, tai jau nėra santykiai – tai yra žmogaus psichologinės gerovės griovimas.
Galiausiai, svarbu žinoti, kad pagalba yra prieinama – yra daug nemokamų psichologinės pagalbos galimybių. Ir labai svarbu kreiptis tiek moterims, tiek vyrams – nes psichologiniai sunkumai paliečia visus.
Rūpintis savo psichologine sveikata yra normalu ir reikalinga, kaip pabrėžė D. Ražauskas. Tai yra brandos ir meilės sau ženklas.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
