Tyrime paaiškėjo, kad esant nepalankiausioms sąlygoms iki 2050 m. panašaus masto potvyniai, kaip įvykę 2013-2014 m. žiemą, turėtų įtakos daugiau nei dvigubai didesniam skaičiui namų, jei būtų tęsiama dabartinė politika, pvz., leidžiamos statybos vietose, kuriose kyla potvyniai.
WWF sakė, kad kyla keletas „pagrindinių aplinkosaugos iššūkių“, taigi prasminga bandyti „pertvarkyti“ ekonomiką.
Aplinkosaugos sekretorius Michael Gove kalbėjo apie būtinybę užtikrinti, kad politikai apgalvotų ir aplinkos aspektus.
Ministrai planuoja paskelbti, koks galėtų būti naujoviškas 25 metų aplinkosaugos planas, nors ankstesnė projekto versija, kuri anksčiau buvo paskelbta BBC, buvo kritikuojama dėl „didelių pažadų“, bet „neaiškių įgyvendinimo detalių“.
Naujame pranešime skirtame WWF, kurį parengė „Aecom Infrastructure and Environment“ ir „Cambridge Econometrics“ analitikai, perspėjama, kad išlaidos dėl ekstremalių orų reiškinių didės, jei Vyriausybė nespės numatyti kelių žingsnių į priekį.
Manoma, kad 2013 – 2014 m. potvyniai sukėlė 1,3 mlrd. svarų žalą.
Padėtis blogės
Tačiau pranešime teigiama, kad tokie patys potvyniai 2050 m. bus daug pavojingesni, ir kainuos 2,2 mlrd svarų, jei gyventojų skaičius toliau didės, klimatas ir toliau keisis, ir bus padaryta nepakankamai, dėl prisitaikymo prie naujų oro sąlygų.
Nors šiuo metu tik daugiau nei milijonui namų kyla didelė potvynių grėsmė. Tačiau iki 2050 m. šis skaičius galėtų siekti beveik 2,5 milijono, tai reikštų 129 procentų padidėjimą.
Ataskaitoje taip pat perspėjama dėl reikšmingo kelių, geležinkelio linijų, globos namų, mokyklų, greitosios pagalbos tarnybų bei ligoninių skaičiaus padidėjimo, kuriems kyla didesnė potvynio rizika.
Sausra
Pasak pranešimo, tris mėnesius truksianti sausra 2050 metais gali lemti 354 000 darbo vietų praradimą ir kainuoti ekonomikai apie 35 mlrd. svarų, jei vandens atsargos ir toliau bus eikvojamos.
Tačiau, jei vandens atsargos būtų apsaugotos ir liktų dabartiniame lygyje, ta pati sausra kainuotų mažiau, nei pusę šios sumos.
Su klimatu susijusios problemos, pvz., potvyniai, gaisrai, karščio bangos ir ligų protrūkiai iki 2050 m. taip pat gali pakenkti ir Žemės ūkio pramonei, dėl to būtų prarasta apie 347 tūkst. darbo vietų ir bendras vidaus produktas sumažėtų apie 0,9 procento.
Karen Ellis, vyriausioji patarėja ekonomikos ir vystymosi klausimais WWF, sakė: „Mums kyla kai kurie svarbūs aplinkosaugos iššūkiai, kuriuos turime spręsti, o mūsų ekonomika turi būti apsaugota nuo ateities.
„Nuo padidėjusios potvynių rizikos iki dirvožemio erozijos, sausros ir oro taršos mūsų aplinka kinta greičiau nei žmonės galvoja. Testai, kurie nustato kas nutiks aplinkai esant blogiausioms sąlygoms leistų vyriausybei geriau suprasti kas vyksta ir valdyti šią riziką“, – pridūrė ji.
„Dėl žalos aplinkai JK ekonomikai ir įmonėms jau kyla didelės išlaidos“, – sakė E. Ellis.
