potvyniai

Valdžios pinigų viliotinis emigravusiems lietuviams. Kad grįžtų į Lietuvą, siūlo tūkstančius. Kataloniją Ispanijoje užklupo didžiuliai potvyniai. Vanduo užliejo ir miestų gatves, ir tūkstančių gyventojų namus. Stichija pareikalavo ir žmonių gyvybių. Ne tik Krašto apsaugos ministerija – darbuotojams šventes už dešimtis tūkstančių eurų organizuoja ir kitos valdiškos įstaigos.

Niokojantys potvyniai Kinijos ir Nepalo pasienyje Nepale pražudė mažiausiai 1 287 žmones, o dingusių asmenų skaičius siekia 5 083, penktadienį informavo nelaimių valdymo agentūra.

Pražūtingi potvyniai Nepale nusinešė mažiausiai 1 114 žmonių gyvybes, o dar 3 916 dingo be žinios, trečiadienį, praėjus savaitei po nelaimės Tibeto ir Nepalo pasienyje, pranešė katastrofų valdymo tarnyba. Kinijos valstybinė žiniasklaida pranešė apie Tibete žuvusius 16 žmonių ir 546 dingusius be žinios, todėl bendras rugpjūčio 26-osios katastrofos aukų skaičius išaugo iki 1 130 žuvusiųjų ir 4 462 dingusiųjų be žinios.

Katastrofiški potvyniai ir nuošliaužos Nepalo ir Tibeto pasienyje sukėlė vandens ir purvo bangas, dėl kurių žuvo mažiausiai 180 žmonių, o dar šimtai laikomi dingusiais be žinios. Štai kas žinoma iki šiol: Kas įvyko? Tiksli įvykių seka vis dar neaiški, tačiau trečiadienio rytą vandens ir sąnašų srautai nušlavė abipus sienos esančias vietoves. Stebėjimo kameros vaizdo įrašas iš Kinijos pusės parodė, kaip purvo ir vandens siena užgriuvo pastatą, o išsigandę žmonės bėgo tolyn.

Gelbėtojų komandos ketvirtadienį skubėjo ieškoti daugiau nei 1 tūkst. dingusių žmonių Nepalo ir Tibeto pasienyje, kur staigūs potvyniai ir nuošliaužos nusinešė mažiausiai 165 gyvybes bei nušlavė ištisus kaimus. Vaizdo stebėjimo kamerų įraše iš Kinijos pasienio pusės matyti, kaip trečiadienio rytą didžiulė purvo ir nuolaužų siena užgriūva kelių aukštų pastatą ir jį praryja, kol dešimtys žmonių apačioje bando gelbėti savo gyvybes. Srautas nušlavė autobusus ir automobilius.

Stiprios audros vakarų Austrijos kalnuotose vietovėse sukėlė potvynius ir nuošliaužas, dėl to grupė keliautojų liko įstrigusi kalnų užeigoje. Ketvirtadienį vakare populiariame Cilertalio atostogų regione įvyko trys nuošliaužos, kurios laikinai užblokavo slėnio kelius purvu ir uolienų nuolaužomis, penktadienį pranešė policija. Austrijos transliuotojo ORF teigimu, kalnų užeigoje prie Bad Gastaino iš viso buvo įstrigę 11 žmonių.

Kinijos šiaurės vakaruose sekmadienį dėl smarkių liūčių kilęs staigus potvynis nusinešė 10 žmonių gyvybes, dar 23 asmenys buvo sužeisti, pranešė valstybinė žiniasklaida. Nelaimė įvyko Gansu provincijoje. Valstybinio transliuotojo CCTV duomenimis, kalnų srautas, kurį sukėlė trumpalaikė intensyvi liūtis Veijuano apskrityje, Dingsi mieste, įkalino stovyklautojus.

Šiuo metu potvynio grėsmė Lietuvoje yra suvaldyta, sako ministrė pirmininkė Inga Ruginienė. Jos teigimu, visos šalies savivaldybės, kurios ruošėsi galimiems potvyniams, jau grįžta į įprastą ritmą.  „Potvynio situacija Lietuvoje suvaldyta“, – trečiadienį žurnalistams sakė Vyriausybės vadovė.  „Kiek daugiau nei prieš mėnesį buvo labai sunkus pasirengimo etapas, Lietuva buvo užšalusi, planavome, kad bus didelės ledų sangrūdos pagrindinėse upėse.

Nacionalinis krizių valdymo centras (NKVC) nuo trečiadienio atšaukia pirmąją ir antrąją pasirengimo potvyniui valdymo fazes. Toks sprendimas priimtas, atsižvelgus į didžiojoje šalies dalyje nuosekliai mažėjantį vandens lygį, pranešė Vyriausybės kanceliarija.  „Šis potvynis dar kartą parodė, kad veikdami išvien galime suvaldyti net ir sudėtingas situacijas.

Potvyniai Lietuvoje šiemet sukėlė nemažai galvos skausmo – užliejo net 4 tūkst. hektarų, 43 sodybas, miškus ir kelius. Net 6 Šilutės rajono seniūnijose paskelbta ekstremali situacija, tačiau net ir tai netapo kliūtimi pritraukti smalsuolius, kuriems siūloma iš arti pamatyti, kaip atrodo gyvenimas vandens apsuptyje.

Gavus Lietuvos kariuomenės atliktos inžinerinės žvalgybos Šilutės rajone rezultatus, sprogdinti ledo šiuo metu neplanuojama, praneša Nacionalinis krizių valdymo centras (NKVC).  „Vyriausybės kanceliarijos NKVC gavo Lietuvos kariuomenės atliktos inžinerinės žvalgybos Šilutės rajone rezultatus, kurie įvertinti kartu su Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos (LHMT) hidrologais“, – teigiama pranešime.

Panevėžio rajone pavasarinis potvynis apsėmė keliolika sodo namelių. Visgi savivaldybė teigia, kad rimtesnių padarinių šiemet pavyko išvengti, o situacija vis dar yra nuolat stebima. Anot savivaldybės, gelbėjimo darbai šiuo metu tęsiami sodininkų bendrijoje „Ekranas 2“. Žibučių alėjoje pirmadienį vanduo apsėmė keliolika sodo namelių. Į vietą atvykę ugniagesiai gelbėtojai operatyviai pumpavo vandenį.

Kėdainių rajone situacija dėl kylančio vandens lygio tampa vis įtemptesnė. Per pastarąsias tris dienas Nevėžio upės vandens lygis pakilo kone pustrečio metro. Specialistų teigimu, procesą sunkina prasidėjęs ledonešis – ties pėsčiųjų tiltu mieste jau formuojasi ledo sangrūda, o pavienės lytys stebimos visoje atkarpoje nuo Panevėžio pusės. Šiuo metu vandens lygis ties Kėdainiais pasiekė daugiau, kaip 3 metrų ribą.

Upių vanduo ir toliau lieja gyvenvietes ir sodybas – Šilutės rajone po vandeniu jau apie 4 tūkst. hekatarų, 43 sodybos ir net 7 kaimai. Negana to, dauguma kelių apsemti vandeniu ir visiškai nepravažiuojami. Antradienio rytą į pamarį žvalgybai atvyko net kariškiai.

Lietuva sulaukė žadėto ir pranašauto potvynio. Praėjusio penktadienio rytą be miego liko Kauno rajono Radikių gyventojai. Prasidėjęs ledonešis Neryje užtvindė dalį sklypų, užsėmė rūsius ir garažus. Žmonės patys skubėjo perspėti vieni kitus apie grėsmę, nes sirena suveikė gerokai pavėlavusi. Kauno rajono valdžia žada padengti gyventojų nuostolius, kurie, laimei, mažesni nei per didįjį potvynį 2010-aisiais. Vėl kalbama apie pylimo statybas, kurioms dalis gyventojų prieštarauja.

Sekmadienį vakare Šilutės rajone prasidėję potvyniai pirmadienį jau užliejo net 43 sodybas. Nors tarnybos sako, kad gyventojai jau įpratę ir kol kas noro evakuotis neišreiškė, vis dėlto tikėtina, kad vakarop potvynis dar labiau išplis. Tarnybų teigimu, dar savaitgalį gyventojai buvo informuoti apie potvynio pavojų, spėjo išsivežti savo automobilius ir apsaugoti savo turtą, pasiruošti.

Įvairiose šalies upėse vis dar tirpstant ledams, potvynių tikimybė išlieka itin aukšta, kai kur – pavojus neišvengiamas. Meteorologai praneša, kad stichinis vandens lygis stebimas net 3 vietovėse, ypatingoje pavojaus zonoje yra vienas regionas. Kaip nurodoma hidrometeorologijos tarnybos (meteo.lt), pirmadienio rytą didžiausias pavojus fiksuojamas Šilutės rajone. Stichinis vandens lygis pasiektas Leitės upėje ties Kūlynais, kur vandens lygis pasiekė 330 cm.

Naktį iš ketvirtadienio į penktadienį dalyje Lietuvos staiga sparčiai pradėjo kilti vandens lygis upėse ir patvinus apsėmė net apie 20 gyvenamųjų namų. Institucijos praneša, kad nors šiuo metu potvynis suvaldytas, vis dėlto didelis pavojus išlieka net iki pirmadienio vakaro. Hidrometeorologijos tarnyba (meteo.lt) praneša, kad Šilutės rajone potvynių pavojaus lygis šiuo metu yra didžiausias. Stichinio reiškinio rizika galioja nuo pat 2026-03-13 11:04 val.

Dėl pakilusio Neries lygio vandeniui pradėjus semti Radikių gyvenvietės teritoriją, savivaldybės meras Valerijus Makūnas tikina, jog siekiant išvengti pavojaus ateityje, būtina dar kartą apsvarstyti Pylimo įrengimo idėją.  „Nuo 2016 m. iki 2022 m. mes stengėmės įtikinti šitą bendruomenę, kad reikalingas pylimas. Mums nepavyko.

Pavasaris vis dar lepina maloniais orais, tačiau ar ilgai tai tęsis? Ar artimiausiu metu sulauksime permainų? Kol laukiame atsakymų, dėmesį traukia potvyniai, su kuriais kovojama visoje šalyje. Apie tai, „Žinių radijas“ laidoje, diskutuoja Hidrometeorologijos tarnybos hidrologė Janina Brastovickytė-Stankevič.

Šiąnakt Kauno ir Jonavos rajonuose naktis buvo nerami – staiga pakilus upių vandeniui, buvo apsemti gyventojų namai. Vietomis vanduo pakilo net iki 4 metrų aukščio, gyventojams teko skubiai evakuotis patiems. Ekstremaliausia situacija buvo Radikių gyvenvietėje, kur naktį iš ketvirtadienio į penktadienį net buvo aktyvuota gyventojų perspėjimo sirena.

Atėjus pavasariui ir atšilus orams, pamažu pradėjo tirpti ir ledai. Pasak Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD), šiąnakt situacija buvo ypatingai sunki – vietomis vanduo staiga pakilo net iki 4 metrų aukščio, kai kurie gyventojai evakavosi patys.

Šylant orams ir laukiant potvynio, specialistai svarsto ant Neries ledo barstyti tamsias birias medžiagas, galbūt durpes, o susidarius ledų sangrūdoms – ledą gali tekti ir sprogdinti. Įvairios institucijos ieško būdų, kaip užtikrinti, kad ledonešis vyktų kuo sklandžiau ir patvinęs vanduo neužsemtų paupių kaimų bei kritinės infrastruktūros – elektros pastočių ar dujotiekio. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.

Lietuvoje vis garsiau diskutuojant apie artėjantį atšilimą ir galimas pavasario grėsmes, žinomas sinoptikas bei meteorologas Naglis Šulija ramina aistras. Svečiuodamasis radijo stoties „Power Hit Radio“ laidoje, jis skeptiškai įvertino viešojoje erdvėje sklandančius gąsdinimus apie niokojančius potvynius. Pasak sinoptiko, šiuo metu stebimas pasiruošimas labiau primena viešųjų ryšių akcijas, o ne realia grėsme pagrįstus veiksmus.

Šią savaitę prognozuojami potvyniai Lietuvoje paskatino rizikos zonose esančias savivaldybes ruoštis, o premjerė Inga Ruginienė pavedė tarnyboms parengti detalų veiksmų planą. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD) akcentuoja, jog tinkamas pasirengimas ir gyventojų informuotumas yra būtinieji veiksniai, padėsiantys išvengti nuostolių. Kiek anksčiau šiemet ir Pietų Europą nuplovė didžiulės liūtys, tvino gatvės, virto medžiai.

Prancūzija kovoja su galingos audros padariniais. Į miestus plūsta vanduo, tūkstančiai gyventojų palieka namus. Ar tokių potvynių ir audrų galime sulaukti ir Lietuvoje? Apie tai, ar galingos audros ir potvyniai gali pasiekti Lietuvą, kokios rizikos didėja ir kaip joms ruoštis, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Vilniaus universiteto profesorius Arūnas Bukantis ir automobilių rinkos ekspertas Vitoldas Milius.

Tarnyboms prognozuojant, kad jau kitos savaitės viduryje galima tikėtis potvynio, kai kurios prie Nemuno ir Neries esančios savivaldybės iš anksto ruošiasi artėjančiam išbandymui – dalina smėlio maišus, siūlo į saugias vietas padėti perkelti turtą, ruošia laikiną būstą, jei potvynio atveju prireiktų evakuoti gyventojus.

Pastaraisiais metais pasaulį vis dažniau sukrečia ekstremalūs orų reiškiniai – galingos audros, staigūs potvyniai ir vis didesnė stichinių nelaimių žala. Nors Lietuva iki šiol buvo laikoma santykinai saugia zona, vis dažniau kyla klausimas, ar klimato kaitos padariniai gali paveikti ir mūsų šalį.

Atslūgstant didiesiems metų šalčiams ir kylant termometro stulpeliui, sparčiai tirpstantis sniegas ir ledų sangrūdos upėse sukelia potvynius. Vandens lygis gali pakilti labai staiga, todėl gyvūnų laikytojams patariama nelaukti pirmųjų vandens srovių, o veikti kuo greičiau. Šiuo laikotarpiu svarbiausia yra užtikrinti tiek naminių augintinių, tiek ūkinių gyvūnų saugumą bei sveikatą. Plačiau – VMVT pranešime spaudai.

Dėl šylančių orų didėjant potvynių grėsmei, Vyriausybėje kitą savaitę rengiamos tarpinstitucinės stalo pratybos, skirtos koordinuoti skirtingų institucijų veiksmus kilus gamtos stichijai.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD) kartu su Nacionaliniu krizių valdymo centru, savivaldybėmis ir kitomis atsakingomis institucijomis toliau koordinuotai rengiasi galimoms potvynių Lietuvoje grėsmėms. Kol kas situacija šalyje stabili, vandens lygis skirtingose teritorijose nuolat stebimas, rizikos vertinimas, remiantis hidrometeorologiniais duomenimis ir prognozėmis, atliekamas kasdien, rašoma PAGD pranešime spaudai.

Po truputį šylantys orai Panevėžio rajone esančiai Paįstrio seniūnijai primena apie kasmet pasikartojančią grėsmę – potvynius. Nors upės dar sukaustytos ledo, temperatūros svyravimai gali greitai pakeisti situaciją, todėl vietos valdžia ir gyventojai jau pradeda ruoštis galimam vandens kilimui. Kaip potvyniams ruošiasi seniūnija ir kokios yra pagrindinės grėsmės naujienų portalui tv3.lt komentavo Paįstrio seniūnas Virginijus Šležas.

Prancūzija kovoja su galingos audros Nilso padariniais – šalies pietvakariuose upės išsiliejo iš krantų, į miestus plūsta vanduo, todėl vietos gyventojų susisiekimo priemone tapo motorinės valtys. Apie 1,5 tūkst. žmonių buvo priversti palikti savo namus. Stichija neaplenkė ir sostinės – Paryžiuje iš krantų liejasi Senos upė. Tai dronu užfiksuoti vaizdai iš Prancūzijos pietvakarių – matyti, kaip tonos potvynio vandens užliejo gatves.

Prelimirios ilgalaikės progonzės rodo, kad antroji vasario pusė vidutiniškai bus visu laipsniu šaltesnė, bet pavasario pradžioje orai turėtų laikytis normos ribose. Tačiau pradėjus šilti orams, gali pasitikti nemalonumai – tirpstant ledui, prasidėti potvyniai. Nors prognozuoti, kur ir kada smogs potvyniai, dar anksti, hidrologai tikina, kad potvynių rizika yra padidėjusi. Dėl sniego ir ledo šiemet tikimasi didesnių potvynių nei įprastai.

Portugaliją užgriuvo siaubingos audros ir potvyniai, skelbia „The Independent“. Per kelias savaites šalyje žuvo mažiausiai 15 žmonių. Dėl naujų potvynių buvo evakuota apie 3 000 gyventojų, sugriuvo greitkelis ir atsistatydino vidaus reikalų ministrė. Dėl stiprių liūčių trečiadienį vėlai vakare trūko Mondego upės pylimas, sugriuvo Lisaboną ir Portą jungiančio A1 greitkelio atrama. Policija buvo uždariusi atkarpą saugumo sumetimais.

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba skelbia, kad ežerai užšalę, o daugelis upių atkarpų irgi sustojo, pasidengė ledu. Preliminarūs duomenys rodo, jog šių metų sausis bus vienas šalčiausių šiame amžiuje. Pasitraukus šaltiems orams šiemet sulauksime tiek ledonešio, tiek didesnių pavasarinių potvynių, kurie gali būti intensyviausi per pastarąjį dešimtmetį. Taigi, reikėtų neatidėlioti ir jau iš anksto pagal galimybes tam pasiruošti.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamente (PAGD) įvyko tarpinstitucinis susitikimas, skirtas aptarti potvynių rizikas Lietuvoje, išankstinį pasiruošimą, veiksmų koordinavimą ir institucijų bendradarbiavimą. Per trečiadienį vykusį susitikimą aptarta esama hidrologinė situacija, galimi raidos scenarijai ir gyventojų informavimo bei pasirengimo priemonės.

Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas sako, kad situacija dėl vandens lygio užšalusioje ir patvinti galinčioje Neryje – stabili, grėsmės gyventojams nėra. „Situacija su Neries upėje vandens lygiu, sakyčiau, yra stabili, kažkokių grėsmių miesto infrastruktūrai ir gyventojams mes neturime“, – žurnalistams penktadienį sakė V. Benkusnkas.

Smarkios liūtys dalyje Graikijos sukėlė potvynius. Žuvo mažiausiai du žmonės, pranešė graikų žiniasklaida. Pietinėje Egėjo jūros dalyje vėjo stiprumas siekė iki 140 km/h, visuomeniniam transliuotojui „ERTNews“ sakė meteorologijos tarnybos atstovė. Sutriko keltų eismas. Vienas pakrančių apsaugos pareigūnas, anot pranešimų, vykdydamas kontrolę nedideliame uoste Peloponeso pusiasalyje paslydo ir įkrito į jūrą.

Smarkus lietus JAV Vašingtono valstijoje sukėlė didelius potvynius. Gubernatorius Bobas Fergusonas paragino gyventojus laikytis vietos institucijų nurodymų ir evakuotis iš paveiktų teritorijų. Tai gali paliesti apie 100 tūkst. žmonių. B. Fergusonas, turėdamas omenyje aukštą vandens lygį, kalbėjo apie „istorinę“ situaciją. Eismui uždaryta daugiau kaip 30 greitkelių. Gubernatorius paskelbė ekstremalią padėtį, kad galėtų greitai mobilizuoti pinigus ir personalą.

Mirtinų potvynių ir nuošliaužų aukų skaičius pirmadienį Pietryčių Azijoje viršijo 1 tūkst., o labiausiai nuo stichijos nukentėjusios Šri Lanka ir Indonezija dislokavo karius, kurie užtikrins pagalbą nukentėjusiems.  Smarkios musoninės liūtys su atogrąžų audromis sukėlė potvynius Indonezijoje, Tailande, Malaizijoje ir Šri Lankoje, įkalindamos pagalbos laukiančius gyventojus ant namų stogų bei atskirdamos ištisas bendruomenes.

Po smarkių liūčių Mursijos regione Ispanijos pietryčiuose užlieti keliai, evakuota dešimtys gyventojų. Regiono vadovas Fernandas Lopezas Mirasas įspėjo žmones paveiktose teritorijose atsisakyti „nereikalingų kelionių ir būti atsargius“, pranešė TV stotis RTVE. Jo duomenimis, žuvusiųjų nėra. Mursijos regione ir kaimyninėse teritorijose laikinai buvo paskelbtas aukščiausias – raudonas – perspėjimo lygis. Piliečiai, be kita ko, perspėjimų sulaukė į savo mobiliuosius telefonus.

Staigūs potvyniai užklupo Viduržemio jūros kurortus – Ibizą (Ispanija) ir Siciliją (Italija). Ispanijos meteorologijos tarnyba paskelbė raudonąjį įspėjimą dėl liūčių, kai gatvės virto upėmis. Tuo metu Italijoje audros nunešė automobilius, gyventojai įspėti neiti iš namų, o gelbėtojai ieško dingusios moters. Ispanijos meteorologijos agentūra „Aemet“ rugsėjo 30 d. paskelbė raudonąjį pavojaus signalą dėl intensyvaus lietaus Ibizoje ir Formenteroje, rašo BBC.

Smarkios liūtys ir potvyniai Kašmyre ir Šiaurės Pakistane pražudė beveik 230 žmonių. Šiaurės Pakistane ir Pakistano valdomoje Kašmyro dalyje žuvo 164 žmonės, agentūrai „dpa“ sakė gelbėjimo tarnybos atstovas. Indijos kontroliuojamoje Kašmyro dalyje žuvusiųjų skaičius, vietos institucijų duomenimis, išaugo iki mažiausiai 65. Indijoje pavyko išgelbėti apie 170 žmonių, daugelis jų buvo sunkiai sužeisti.

Pekinas ketvirtadienį pranešė, kad per Kiniją siaubiančius potvynius žuvo 31 pagyvenęs žmogus, įstrigęs užtvindytuose senelių namuose. Pareigūnai nurodė, kad nelaimė įvyko pagyvenusių žmonių priežiūros centre „Taishitun“, esančiame Pekino Mijūno priemiestyje.  Vos per kelias dienas Pekine iškrito beveik metinis kritulių kiekis, o tarp labiausiai nukentėjusių teritorijų yra Mijūnas.  Teigiama, kad per šias liūtis žuvo mažiausiai 70 žmonių.

Kinijos šiaurinėje Šansi provincijoje per smarkias liūtis sekmadienį dingus autobusui, žuvo mažiausiai 10 žmonių, trečiadienį pranešė valstybinė žiniasklaida. Šią savaitę dėl smarkių liūčių Šiaurės Kinijoje žuvo mažiausiai 48 žmonės, o dešimtys tūkstančių buvo priversti palikti savo namus ir evakuotis.  Dėl liūčių buvo uždaryta dešimtys kelių, kaimuose dingo elektra, o namai buvo apsemti.

Siautėjant ekstremalioms vasaros stichijoms, Turkiją, Albaniją ir Rumuniją sukrėtė tragiški įvykiai – vienur liepsnoja miškai, kitur siaubia potvyniai. Per pastarąsias dienas žuvo mažiausiai 18 žmonių, tarp jų – ir savanoriai ugniagesiai. Turkijoje nuo birželio gaisrai jau nusinešė 17 gyvybių, o Rumunijoje liūtys pavertė miestus katastrofos zonomis.  Naktį iš sekmadienio į pirmadienį šiaurės rytų Rumuniją užklupo smarkios liūtys, sukėlusios staigius potvynius.

Maskva antradienio vakarą vėl skendo. Užtvindytos gatvės, stojo eismas, užlietos parduotuvės. Kaip skelbia NEXTA, potvyniai užliejo kiemus, metro, prekybos centrus. Socialinėse medijose paskelbtose nuotraukose ir vaizdo įrašuose matyti užtvindyti keliai, vos pravažiuojantys automobiliai, vanduo, užliejęs prekybos centrus. Rusų agentūra „Ria Novosti“ rašo, kad dėl liūčių buvo nepravažiuojami keli keliai skirtingose miesto vietose.

Lenkiją jau talžo meteorologų prognozuotos siaubingos liūtys, potvyniai ir audros. Gatvės virto upėmis, plėšiami stogai ir virsta medžiai. Ar tokių potvynių galime sulaukti ir Lietuvoje, kur grėsmė yra didžiausia? Hidrologinių stebėjimų skyriaus patarėjas Juozas Šimkus naujienų portalui tv3.lt teigė, kad šylant klimatui intensyvios vasaros liūtys gali tapti dažnesnės. Hidrologas papasakojo, jog Lietuvoje pasitaiko atvejų, kai kyla grėsmė potvyniams susidaryti.