Kaip dažnėjantys dronų incidentai paveiks valstybės išlaidas? Ar Lietuvai teks dar daugiau investuoti į saugumą, ir kokią kainą už tai sumokės gyventojai? Apie tai diskutuoja Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Algirdas Sysas ir Vilniaus universiteto ekonomistas Algirdas Bartkus.
Dronai Lietuvos danguje: nauja realybė
Dronai virš galvos ir gyventojai bėgo slėptis į slėptuves, stojo viešasis transportas, oro uosto veikla buvo sustabdyta. Tai perspėja, kad dabar yra tokia nauja realybė. Kaip tai gali paveikti Lietuvą toliau ir ar gyventojai sugebės prie to prisitaikyti?
A.Sysas: Gyventojai bus priversti prisitaikyti lygiai taip, kaip prisitaikė ukrainiečiai, kur 4 metus vyksta karas, nepabėgsime nuo likimo. Mes esame tokioje vietoje, kuri jau parodo, kad per 4 metus Ukrainos pajėgos išmoko gaminti tokią amuniciją, kuri gali įveikti šimtus kilometrų, ir, žinoma, paveikta priešininko, ji gali nukrypti nuo trajektorijos bei įskristi į šalį, kuri tikrai nedalyvauja šiame konflikte.
Mes jau seniai turėjome priprasti, nes karas vyksta daugiau kaip 4 metus. Kaip paveiks? Aišku, kad paveiks neigiamai. Investicijos šiandien į Lietuvą neateina ne dėl to, kad kažkas atsitiko, bet pirmiausia todėl, kad karas yra šalia. Jeigu karas yra šalia, investuotojas labai atidžiai nagrinėja situaciją.
Lietuvoje daug kalbama apie demografiją. Aš manau, kad demografija irgi yra tiesiogiai su tuo susieta. Jeigu jaunos šeimos mato, kad šalia vyksta karas, vargu ar jos nori įsipareigoti turėti dar ir vaikų. Juk jeigu įvyktų kas nors baisiau, reikėtų rūpintis ne tik savimi, bet ir mažamečiais vaikais.
Manau, kad tokie pranešimai ir dronų pasirodymas Lietuvos danguje bus atvirkščiai proporcingas turistų skaičiui, kurie irgi vertins, ar važiuoti į Lietuvą, ar ne, nes jeigu dronai pradės skraidyti kasdien ir ne po vieną, tai tikrai bus baisu.
Mes turime priprasti ir prisitaikyti, nebandyti pakeisti, nes kol karas nesustos, mes nesugebėsime to padaryti. Reikia prisitaikyti ir galbūt skirti papildomą dėmesį visokioms antidroninėms, gaudymo bei neutralizavimo sistemoms, kad mūsų gyvenimas eitų daugmaž normalia raida. Paprasčiausiai mes nieko kito nesugalvosime. Neseniai skaičiau, kad dronas nuskrido net iki Graikijos. Tai yra dar toliau negu iki Lietuvos – dronai dabar užpildys visą erdvę.
Kaip dronų grėsmė paveiks Lietuvos ekonomiką
Ar išties tos investicijos nuo 2022 metų į Lietuvą yra truputėlį nusekusios, ir kaip tai galėtų vystytis toliau, jeigu ir toliau tie dronai pas mus skraidytų ir jų daugėtų?
A. Sysas: Aš manau, kad Lietuvoje yra institucijų, kurios dirba šioje srityje ir bando jas pritraukti. Manau, kad jeigu kalbame apie karo pramonės objektus, kurie galėtų atsirasti Lietuvoje, nes paklausa auga, tai aišku, kad tokia pramonė gali gauti investicijų ir tos investicijos gali pasirodyti.
Jeigu kalbame apie rekreacines ar gamybines sritis, kurias galima investuoti į šalį, kurioje nėra tokių grėsmių, tai investuotojas pirmiausia išanalizuos visą aplinką ir rinksis ten, kur darbo jėga bus pigesnė, ir saugumas didesnis, o pirmiausia, aš manyčiau, jis rinksis saugumą.
Reikia taikytis prie sąlygų ir bandyti išgyventi su mažiausiais praradimais tokiomis sąlygomis, kokiomis gyvename jau 4 metus, galbūt taip reikės gyventi dar metus ar 2.
Palangoje nuklydęs dronas sukeltų rimtą problemą
Dabartiniai dronai, kurie jau pradėjo skraidyti į Lietuvą, ir jų jau matėme ne vieną, ar tai yra hibridinio ekonominio karo dalis?
A. Bartkus: Tam, kad atsakyčiau į šį klausimą, turėčiau turėti daugiau informacijos. Savotiškai norėčiau, kad Rusijos generalinis štabas derintų savo veiksmus su manimi, bet taip, deja, nėra. Šioje vietoje reikia normaliai ir pagaliau sudėti taškus ant „i“.
Pirma pozicija – tai yra karo veiksmai. Ukraina ginasi, ir tai, kad vienas ar kitas jų dronas atskrenda pas mus, yra tiesiog tai, kas nutinka karo veiksmuose. Ar mes dėl to Ukrainai priekaištaujame? Ne, nepriekaištaujame, bet mes susiduriame su tokia problema, ir tą problemą atitinkamai reikia spręsti mūsų valstybėje.
Jeigu Ukrainai pasiseks ir toliau stipriai spausti rusus puolant jų gilioje teritorijoje, puolimas ir toliau vyks dronais. Reikia numatyti, kad tai gali tęstis ir pasikartoti ne 1 ir ne keletą mėnesių. Kaip tai paveiks, jau minėjo ir mano bendravardis komiteto pirmininkas.
Pirmiausia, tai neigiamai atsilieps turistų srautams. Kitas dalykas yra investicijos. Kai kalbame apie tai, ar investuoti į Lietuvą, ar investuoti, pavyzdžiui, į Vengriją arba Slovakiją, greičiausiai, nepaisant to, kad jos irgi turi betarpišką sieną su Ukraina, investuotojai pasirinks vakarines zonas tose valstybėse, o ne mūsų šalį.
Ką turėtume mes patys padaryti, kad ši problema išsispręstų? Blogiausia yra ne tai, kad dronas įskrenda kur nors į Vilniaus ar Utenos apskritį. Jeigu toks nuklydęs, nevaldomas dronas, o jis tuo ir yra pavojingas, per klaidą pasieks Palangą liepos mėnesio viduryje, ten juk nebus slėptuvių.
Negalima iš Palangos mero reikalauti, kad jis staiga įrengtų slėptuves, į kurias sutilptų visi poilsiautojai liepos ir rugpjūčio mėnesiais – štai tada mes turėtume problemą. Mūsų kariuomenė turi garantuoti 1 dalyką: jeigu dronas kerta Baltarusijos ar Rusijos sieną, jis automatiškai ten pat, kelių kilometrų intervale, kiek tai yra saugu, privalo būti paprasčiausiai nušautas ir numuštas žemėn.
Kiek jis vėliau prasiveržia pro tą pirminį barjerą, ko gero, visoje šalyje, tam tikrais reguliariais intervalais, kur yra karinės bazės, turi egzistuoti nuolatinėje kovinėje parengtyje esančios mobilios kuopos. Jos perimtų drono sekimą ir jį neutralizuotų arba nuleistų ant žemės – tų priemonių yra galybė.
Visą „Dienos pjūvio“ laidą kviečiame žiūrėti vaizdo įraše, esančiame teksto pradžioje.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
