Apie tai, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“, diskutuoja Vilniaus universiteto profesorius Arūnas Bukantis ir automobilių rinkos ekspertas Vitoldas Milius.
Kovo „klasika“: dieną vanduo, vakare – čiuožykla
Gerbiamas Arūnai, kokie orai laukia artimiausiomis dienomis? Ko sulauksime artimiausią savaitę ar dvi?
A. Bukantis: Vasario mėnuo jau baigiasi, prasideda ryškesnis atlydys ir atšilimas. Ko gero, visą kovo mėnesį prognozėse girdėsime du žodžius: plikledis ir retkarčiais lijundra bei mišraus pobūdžio krituliai – šie reiškiniai yra neišvengiami.
Pažiūrėjus, kaip dabar atrodo mūsų keliai, jie vietomis panašūs į tunelius: kelkraščiuose sustumti didžiuliai sniego kalnai, jie pradės tirpti. Tirpsmo vanduo dieną užlieja važiuojamąją dalį, o vakare, saulei nusileidus, temperatūra iškart nukrenta ir formuojasi plikledis – tai yra garantuota.
Autostradose galbūt to nėra, bet apskritai laukia tipiški kovo mėnesio orai. Maždaug pirmoje kovo pusėje temperatūra svyruos tarp 5 laipsnių šilumos ir 3 laipsnių šalčio. Dieną bus teigiama temperatūra, naktį – šiek tiek žemiau nulio.
Kovo pradžioje, trečiadienį ar ketvirtadienį, numatomas trumpalaikis atšalimas galbūt iki 10–15 laipsnių, bet jis nebus ilgas, po to temperatūra vėl bus šiek tiek aukštesnė už 0, o naktimis sieks 0 ar kelis laipsnius šalčio. Tai gana tipiška kovo mėnesiui, nebus nei ypatingai šilta, nei labai šalta.
Artimiausiomis dienomis, pirmadienį, numatoma gausių kritulių, netgi lijundra, šlapias sniegas ar lietus ant įšalusios žemės, o tai reiškia didelį apledėjimą. Maždaug nuo kovo 10 dienos Lietuvai vėl turėtų sustiprėti Sibiro anticiklono įtaka – ji užblokuos šilumą, kuri galėtų ateiti iš vakarų.
Turėsime vidutinišką temperatūrą: dienomis nuo 4 iki 6 laipsnių šilumos tiek Vakarų, tiek Rytų Lietuvoje. Šiemet Žemaitijoje sniego danga yra labai stora, siekia net 65–66 cm. Kol tokia danga tirpsta, ji sunaudoja labai daug šilumos, todėl temperatūra negalės staiga šoktelėti iki 10 ar 15 laipsnių šilumos.
Ar galėtume bent viena akimi pažvelgti dar šiek tiek toliau? Kas laukia pavasarį?
A. Bukantis: Sunku pasakyti, nes šiuo laikotarpiu atmosferos cirkuliacija labai keičiasi. Nedrįsčiau prognozuoti, kas bus balandžio mėnesį. Kol kas kovo temperatūra turėtų būti artima daugiametei vidutinei – laukia lėtas, nestaigus sniego tirpsmas.
Tai gera žinia, nes staigi šilumos banga su lietumi sukeltų nepageidaujamus potvynius. Turėtume sulaukti ramaus sniego tirpsmo ir pamažu tirpstančio ledo, nors ledonešis vis tiek bus galingas.
„Skenduoliai“ gali atsirasti ir Lietuvoje
Grįžtant prie situacijos Prancūzijoje ir tų potvynių – anksčiau lietuviai labai bijodavo iš po potvynių į Lietuvą, į „juodąją rinką“, patenkančių automobilių. Ar dar pasitaiko tokių atvejų? Ko pirkėjai turėtų pasisaugoti?
V. Milius: Esu matęs vaizdų internete, o Ispanijoje teko matyti ir gyvai – tie automobiliai po potvynių atrodo pakankamai baisiai. Viskas priklauso nuo potvynio lygio ir padarinių. Galiu pasakyti, kad dalies tų automobilių, kuriuos mačiau, tiesiog neįmanoma atstatyti iki tokios būklės, kad būtų galima parduoti kaip normalią transporto priemonę.
Manau, kad tai net neapsimoka, tai daroma tik išskirtiniais atvejais, tačiau potvynis nelygu potvyniui – vanduo gali užpilti nedaug, bet pažeisti stipriai. Šiais laikais automobilis yra tarsi telefonas ant ratų, jame labai daug elektronikos.
Automobilyje gali būti sugadinta daug dalykų, kurių vizualiai net nesimato. Kai kurias detales galima pakeisti naujomis, bet, kaip sako, „telefoną išdžiovinau fenu ir veikia“, automobiliuose su fenu viskas ne visada gerai išsidžiovina, todėl galima skaudžiai pataikyti.
Negalima teigti, kad tokių automobilių rinkoje yra ar bus labai daug, nes tai dažniausiai ekonomiškai neapsimoka. Apsisaugoti nuo to sunku, čia jau turėtų žiūrėti specialistai, nes sutvarkyti galima taip, kad nesimatys, tačiau pabrėžčiau kitą aspektą: Lietuvos gyventojams, kurie tikisi meteorologų prognozuojamo potvynio, linkėčiau patraukti automobilius toliau nuo galimai užliejamų vietų.
Nereikės nei Prancūzijos – Lietuvoje galime turėti savų „skenduolių“, kuriuos vėliau bus bandoma kažkam iškišti, saugokite savo turtą. Vakarų Europoje dauguma automobilių būna drausti, todėl sąžiningais atvejais po potvynių jie nurašomi, išmokamos išmokos ir automobiliai utilizuojami. Vargti su tokiu automobiliu neverta, nes jis nuolat nesuprantamai streikuos.
Kiek svarbios automobiliui yra tvarkingos padangos ir bendra techninė būklė?
V. Milius: Bendra techninė būklė dažniausiai nėra pagrindinė avarijų priežastis, didžiąja dalimi tai būna žmogiškoji klaida, tačiau vairuoti techniškai netvarkingą automobilį visada yra vargas. Tai svarbu ne tik dėl saugumo, bet ir dėl paties vairuotojo komforto.
Kartais reikia visai nedaug: susitvarkyti aiškius dalykus, kurie lemia vairavimo kokybę – tai tos pačios padangos, nes tik jos liečiasi su kelio danga, taip pat žibintai, kurie turi tinkamai šviesti.
Paprasti dalykai, kaip švarus priekinis stiklas – juk būna, kad žmonės išvažiuoja su sniego kalnu ant stogo ir bando pataikyti į kelią. Net ir atėjus pavasariui, kai nebėra sniego, verta pasikeisti valytuvų šluoteles. Tai nebrangūs dalykai, bet jie labai palengvina, pagerina ir padaro vairavimą saugesnį.
Visą „Dienos pjūvio“ laidą kviečiame žiūrėti vaizdo įraše, esančiame teksto pradžioje.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
