Sveikatos apsaugos ministerijai skelbiant, kad pasirašius Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos (LNSS) šakos kolektyvinę sutartį nuo sausio 1 d. medikai gali tikėtis didesnių atlyginimų, džiaugiasi ne visi.
Skelbiama, kad nuo 2027 m. sausio 1 d. numatoma didinti gydytojų, slaugytojų, akušerių ir kitų sveikatos priežiūros specialistų pareiginės algos pastoviosios dalies minimalius dydžius – jie augs 11,1 proc.
Tačiau biudžetiniame sektoriuje dirbantys darbuotojai jaučiasi vėl palikti užribyje. Profesinės sąjungos apgailestavo, kad derybose nepavyko susitarti dėl papildomų darbo užmokesčio koeficientų profesinių sąjungų nariams, dirbantiems biudžetinėse sveikatos priežiūros įstaigose.
Algos „ant popieriaus“ tesiekia apie 1700 eurų
Pasak Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojų profesinės sąjungos (LSADPS) pirmininkės Rūtos Kiršienės, didžiausias dėmesys šiuo atveju skiriamas visuomenės sveikatos specialistų padėčiai ir atlyginimams.
„Jau praėjusiais metais, kai pasirašinėjome sutartį dėl šių metų atlyginimų, tuometinė premjerė Inga Ruginienė sakė, kad į visuomenės sveikatą bus atkreiptas ypatingas dėmesys.
Tai šiais metais tikėjomės, kad bus skirta daugiau dėmesio ir atlyginimai tikrai didės daugiau. O dabar jų atlyginimai iš esmės turėtų didėti tik tiek, kiek didėja bazinis dydis, – 2,5 proc. Ministerija iš tikrųjų irgi sutiko, kad visuomenės sveikatai turėtų būti skiriama daugiau dėmesio, bet iš Finansų ministerijos buvo pasakyta „ne“, – pasakojo ji.
Pasak pašnekovės, šiuo metu visuomenės sveikatos specialistų atlyginimas tesiekia apie 1700 eurų neatskaičius mokesčių.
„Tai yra žmonės, turintys aukštąjį universitetinį magistro išsilavinimą. Jų siekis ir pageidavimas buvo, kad alga siektų bent 2000 eurų.
Žmonės nori turėti šeimas, pasiimti paskolas, nori, turėdami išsilavinimą ir dirbdami tokioje svarbioje srityje, gauti ir bent šiek tiek oresnį atlyginimą. Jau apie orų atlyginimą nekalbu, bet bent šiek tiek oresnį“, – pabrėžė profesinės sąjungos atstovė.
Maži atlyginimai verčia specialistus palikti darbą
Piketą inicijavusios Lietuvos sveikatos apsaugos profesinių sąjungų federacijos (LSAPSF) pirmininkė Jolita Pukelienė pabrėžė, kad dėl itin mažų atlyginimų vis daugiau visuomenės sveikatos specialistų palieka šią sritį, todėl likusiems darbuotojams tenkantis krūvis tik didėja.
„Didžiausia problema – atlyginimai ir darbo krūvis. Jau keleri metai iš eilės visuomenės sveikatos specialistų atlyginimai nekyla ir pasiekė kritinę ribą, kai jie beveik susilygino su minimaliu mėnesiniu atlyginimu, kuris mokamas už nekvalifikuotą darbą.
Tuo metu visuomenės sveikatos specialisto pareigybės reikalavimas yra aukštasis universitetinis išsilavinimas. Taigi tai yra visiškas specialybės nuvertinimas. Todėl žmonės palieka šią sritį, eina į kitas, kuriose atlyginimas konkurencingas, o likusiems specialistams darbo krūvis vis didėja.
Žmogus turi dirbti vis daugiau ir daugiau už tą patį atlyginimą. Jeigu ir toliau atlyginimų nekelsime, visuomenės sveikatos sistema eina visiško žlugimo link. Dabar situacija tokia, kad jau žemiau nebėra kur“, – įspėjo J. Pukelienė.
Dar yra galimybė persiderėti
Pašnekovės teigimu, šis piketas – ne tik simbolinė akcija. Ji tikisi, kad dėl atlyginimų dar pavyks susitarti iš naujo.
„Mes su ministerija įforminome nesutarimą, tad yra vilčių. Jeigu gausime palaikymą iš Seimo narių, prie šio klausimo galėsime grįžti, turime galimybę persiderėti, nes klausimas paliktas atviras“, – sakė J. Pukelienė.
Kaip nurodė LSAPSF pirmininkė, Higienos instituto registro duomenimis, Lietuvoje yra apie 2000 visuomenės sveikatos specialistų.
„Dalis jų Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui priklauso kaip valstybės tarnautojai. Taigi tokioje kritinėje būklėje atsidūrė apie 1500 specialistų.
Mūsų prašoma suma iš esmės yra labai nedidelė – paskaičiavome, kad mūsų reikalavimams patenkinti iš biudžeto užtektų 5 milijonų eurų. Matome, kiek lėšų rasta švietimiečių reikalavimams. Manome, kad ir šiems papildomiems 5 milijonams eurų turėtų atsirasti vietos.
Tuo labiau kad žinome, iš kur jų paimti. Praėjusią savaitę girdėjome, kaip Vyriausybė džiaugėsi, kad iš cukraus mokesčio surinko daugiau pajamų, nei planuota. Tos viršplaninės pajamos kaip tik visiškai padengtų mūsų reikalavimus.
Juk logiška: jeigu kelių priežiūros mokesčiai naudojami keliams prižiūrėti ir gerinti, tai ir cukraus mokestis turėtų būti skiriamas visuomenės sveikatos specialistams“, – teigė J. Pukelienė.
Įspėja apie grėsmę visai visuomenės sveikatos sistemai
Ji taip pat atkreipė dėmesį, kad visuomenės sveikatos stiprinimas yra vienas svarbiausių būdų mažinti gydymo įstaigų apkrovą ir eiles pas gydytojus.
„Taip, tai ilgas darbas, bet specialistai didina sveikų gyventojų skaičių, mažina gydymo paslaugų poreikį. Asmens sveikatos priežiūros paslaugos dėl vystomų technologijų ir panašiai brangsta. Tikrai ateis laikas, kai valstybė nebepajėgs iš biudžeto skirti tiek lėšų, kad jos būtų prieinamos visiems, jeigu nepradėsime ugdyti visuomenės“, – aiškino J. Pukelienė.
R. Kiršienė jai antrino, kad per pandemiją visuomenės sveikatos specialistai buvo vieni svarbiausių sveikatos sistemos darbuotojų, tačiau dabar jaučiasi nustumti į šalį.
„Tuo metu visi žiūrėjome, stebėjome, kaip jie dirba, o dabar jie jaučiasi nebelabai reikalingi“, – konstatavo ji.
Kas susitarta su profesinėmis sąjungomis?
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad lapkričio 11 d. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) ir devynios medikus vienijančios profesinių sąjungų organizacijos pasirašė susitarimą dėl 2024 m. lapkričio 4 d. LNSS šakos kolektyvinės sutarties pakeitimų.
Susitarimu įsipareigota, kad nuo 2027 m. sausio 1 d. vienu etatu dirbančio gydytojo mažiausia pagrindinio darbo užmokesčio pastovioji dalis didės 287,50 Eur, arba 11,1 proc. – nuo 2 595 iki 2 882,50 Eur. Naujas dydis bus apskaičiuojamas 2026 m. minimaliosios mėnesinės algos (MMA) – 1 153 Eur – pagrindu, taikant 2,5 koeficientą.
Jeigu įstaigoje gydytojo darbo užmokesčio pastoviajai daliai nustatytas didesnis nei 2,5 koeficientas, 2026 m. MMA bus taikoma tik koeficiento 2,5 daliai. Koeficiento dalis, viršijanti 2,5, ir toliau bus skaičiuojama taikant 2025 m. MMA.
Vienu etatu dirbančio slaugytojo ar akušerio, turinčio aukštąjį koleginį arba aukštesnįjį išsilavinimą, mažiausia pagrindinio darbo užmokesčio pastovioji dalis didės 258,90 Eur, arba 14,3 proc. – nuo 1 816,50 iki 2 075,40 Eur. Ji sudarys 72 proc. gydytojo mažiausios pagrindinio darbo užmokesčio pastoviosios dalies (šiuo metu – 70 proc.).
Kitų sveikatos priežiūros specialistų mažiausia pagrindinio darbo užmokesčio pastovioji dalis bus nustatoma procentais nuo gydytojo mažiausios pagrindinio darbo užmokesčio pastoviosios dalies. Dėl šio pakeitimo jų mažiausios pastoviosios dalies dydžiai didės 11,1 proc.
SAM ir devynios medikus vienijančios profesinių sąjungų organizacijos pasirašė susitarimą 2027 m.
Patikslintos atostogų nuostatos
Susitarimu taip pat patikslinta ugdymo įstaigose dirbančių visuomenės sveikatos priežiūros specialistų kasmetinių atostogų suteikimo tvarka. Specialistams, dirbantiems penkias dienas per savaitę, ir toliau bus suteikiamos 40 darbo dienų kasmetinės atostogos.
Dirbantiems mažiau nei penkias dienas per savaitę arba nevienodą darbo dienų skaičių skirtingomis savaitėmis bus suteikiamos aštuonių savaičių kasmetinės atostogos. Atostogos pirmiausia bus suteikiamos mokinių atostogų metu. Darbdavys galės jas suteikti ir kitu laiku, jeigu mokykloje bus užtikrintas nepertraukiamas visuomenės sveikatos priežiūros funkcijų vykdymas.
Susitarimu numatyta galimybė įstaigų kolektyvinėse sutartyse susitarti dėl darbdavio lėšų skyrimo profesinių sąjungų veiklai. Tačiau toks finansavimas negalės būti siejamas su sąlygomis, pažeidžiančiomis darbuotojų atstovų nepriklausomumą. Jeigu įstaigoje veikia kelios profesinės sąjungos, jos galės derėtis dėl tokių susitarimų kartu arba atskirai.
SAM: dėl dalies pasiūlymų šalims susitarti nepavyko
SAM pripažino, kad derybų metu profesinės sąjungos siūlė nuo kitų metų biudžetinėse sveikatos priežiūros įstaigose dirbantiems jų nariams, į profesines sąjungas įstojusiems iki 2026 m. kovo 1 d., taikyti papildomus pareiginės algos koeficientus. Tačiau, negavus papildomo finansavimo iš Finansų ministerijos, dėl šio pasiūlymo susitarti nepavyko.
Dalis klausimų taip pat atidėta deryboms dėl naujos 2027 m. kolektyvinės sutarties. Vienas jų – sąvokos „suderinimas“ apibrėžimas. Profesinės sąjungos siūlo nustatyti, kad sprendimas laikomas suderintu tik gavus kitos šalies sutikimą, o šalims nesusitarus būtų kreipiamasi į Darbo arbitražą. Ministerijos pozicija – suderinimas reiškia informavimą ir konsultavimąsi, tačiau neįpareigoja gauti kitos šalies sutikimo.
Taip pat atidėtas profesinių sąjungų siūlymas panaikinti atskirą gydytojų odontologų darbo užmokesčio pastoviosios dalies normą, kuri šiuo metu sudaro 80 proc. gydytojo mažiausios pagrindinio darbo užmokesčio pastoviosios dalies. Atidėtas ir Sveikatos apsaugos ministerijos siūlymas nesumuoti skirtingo lygmens kolektyvinėse sutartyse numatytų sveikatai gerinti skirtų dienų.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt




