Apie Izraelio ir Irano konfliktą, „Žinių radijas“ laidoje diskutuoja dr. Ieva Koreivaitė, iranistė, VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytoja.
Koks yra šio Izraelio užpuolimo ir karo paskelbimo tikslas? Ar tai siekis pašalinti režimą ir sugriauti branduolinę programą? Pavyzdžiui, Ukrainoje galime aiškiai įžvelgti Putino tikslus – užgrobti teritoriją, vykdyti denacifikaciją, demilitarizaciją bei sustabdyti NATO plėtrą. Kaip interpretuojate šio karo tikslus, kokie Netanyahu siekiai?
I. Koreivaitė: Galima būtų pagalvoti, kas yra Izraelio režimas ir kaip atrodo bendrai visas regionas. Tai regione yra kelios galios, tai yra Iranas, Saudo Arabija, kurios nori turėti tos musulmonų lyderystę, ir yra labai auganti galia Turkija, savo ambicijomis auganti.
Tada yra JAV ir Izraelio interesai, ir iš esmės JAV, Izraelis negali įgyvendinti pilnai savo interesų, dėl to, kad Iranas yra tas, kuris nori būti bosas regione?
Yra specifinis režimas, kuris turi politinių labai aiškių ambicijų, bet turi ir ideologines įvairias linijas, kaip musulmonų noras būti lyderystės šalis, turi empatiją, solidarizaciją su musulmonų bendruomene, dėl to saugo palestiniečius, saugo šiitus.
Per visas savo apsaugos linijas, plius atgrasymo linijas, nes režimas yra islamistinis, JAV ir Izraelis aiškiai yra deklaravę, kad jie nenori matyti tokio režimo, nes su JAV santykiai yra sugadinti nuo pat revoliucijos 79-ųjų metų.
Tai labai aiškiai yra deklaravę, kad to režimo neturėtų būti. Tas režimas vėlgi turi savo ir atgrasymo strategiją, nes konvenciniai kariniai pajėgumai yra asimetrijoje – Iranas yra kur kas silpnesnis.
Tai jie turi, žodžiu, savo atgrasymo strategiją, per kurią nori sukurti proksius – tokį tinklą įvairiausių karinių grupuočių, organizacijų, kurios nuolatos palaikys tokią lengvą įtampą arba demonstruos, kad, jeigu Iraną kažkas paliestų, jie keršys ir gali sukurti stiprias pasekmes tiek JAV bazėms, interesams, ambasadoms, Izraelio saugumui, partneriams, tokiems kaip ir Saudo Arabija ir taip toliau.
Ar tai per tas asimetrines priemones – teroristinius aktus, kibernetines ar kitokias atakas?
I. Koreivaitė: Taip, rodo, kad jeigu jūs lysit, bus blogai, plius rodo, kad yra ambicinga valstybė, norinti turėti savo poziciją, vietą regione, funkciją kažkokią, ir ta funkcija būtų musulmonų bendruomenės, šiitų bendruomenės apsauga.
Tai čia tokia ideologinė linija. Per visa tai, per visas šias linijas, Iranas yra labai nepatogi valstybė, ir tikrai tiek Izraelis, tiek JAV norėtų, kad jos nebūtų, kad šio režimo nebūtų. Tada jau galime pereiti prie to, ką Izraelis, tiek Netanyahu, tiek prezidentas Izraelio deklaravo – jie deklaravo skirtingus tuos atakos tikslus: vienas buvo, kad branduolinės programos progresas būtų sustabdomas, ir Netanyahu jau pasakė, kad taip pat ir režimas turi būti pašalintas.
Ar iš principo įmanoma pakeisti režimą tokiomis atakomis, žinant, kad karas dažnai telkia tautą aplink savo lyderį ir mobilizuoja ją prieš bendrą priešą? Ar įsivaizduotumėte, kad režimo transformacija, kaip numetimas karaliaus nuo sosto, galėtų įvykti Irane, kad žmonės galėtų išsirinkti naują vadovą? Ar toks scenarijus iš viso yra įmanomas?
I. Koreivaitė: Vargiai, nes Iranas nėra nei Kadhafio Libija, nei Huseino Irakas, kur pašalinus tą centrinę figūrą staiga viskas pasikeičia – tai yra islamistinė demokratija, kaip jie deklaruoja, tai yra daug galios centrų ir netgi tie žmonės, apie kuriuos mes kalbam, apie jų pašalinimą per Izraelio atakas, kaip Huseinas, Bagheris, Ali Rashid, tai yra tos kertinės karinės figūros...
Ar karinės figūros, sakykim, jūs minite Generalinio štabo vadus ar kitus įtakingus kariškius?
I. Koreivaitė: Taip, tai jų pašalinimas yra vadovybės dekapitacija, bet jie yra daugiau kaip funkcijos, ar ne? Tai yra revoliucijos sargų žvalgybos vadas ar ar tai būtų, kaip minėjau, Generalinio štabo vadovas, bet tai yra funkcijos.
Ir iš esmės jie gali būti pakeisti, aišku, ne iki begalybės, jeigu Izraelis toliau išims naujus tuos vadus, tai bus vis sunkiau, nes tai tikrai sutrikdė kariuomenės veiklą, čia dėl to galima neabejoti.
Bet ir jų pašalinimas, netgi Ali Khamenei pašalinimas – aukščiausiojo lyderio, nemanau, kad tai reikštų režimo pabaigą, dėl to, kad jis yra renkamas iš ekspertų tarybos, tai išrinks kitą.
Ar galimas toks šovinistinis, nacionalistinis ir Izraeliui ar Vakarams draugiškas režimas? Ar yra prielaidų, kad toks režimas galėtų susikurti Irane, galbūt net iki revoliucinių pokyčių?
I. Koreivaitė: Jei šis režimas būtų nuverstas... Bandau pasakyti, kad nelabai įmanoma, jog jis būtų nuverstas tiesiog iš oro.
Iš esmės sakote, kad net jei būtų nušauta tūkstantis jų, vis tiek, kaip sakoma, hidra turi daug kojų.
I. Koreivaitė: Taip, būtent taip šitas režimas ir buvo pagamintas – jis taip buvo suręstas, kad būtų daug tų kojų, daug galvų ir nepavyktų jo taip paprastai pašalinti.
Tas režimas turi keistis iš apačios, tai yra, turi būti kažkokia žmonių galia ir iniciatyva nuversti, turi būti prisijungimas prie žmonių revoliucijos sargų, kurie būtent malšina protestus, nes neduoda malšinti protestų reguliariai kariuomenei, nes būtent atitraukia net dažnai iš regiono pajėgas tam, kad kuo mažiau būtų jos susijusios su Irano visuomene ir kuo labiau susijusios su ekonominiu elitu, kad žinotų, kad ekonomiškai stipriai nukentėtų, jeigu stotų į žmonių pusę.
Tai viskas yra taip sukomponuota, kad tai išsilaikytų, ir ar tai įmanoma iš oro padaryti – nemanau.
Pilnos laidos klausykite čia:
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
