REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Per parą Lietuvoje jau 337 nauji infekcijos atvejai. Premjerė Ingrida Šimonytė siūlo imtis latviško modelio – darbdaviams leisti skiepytis nenorinčius ir nuotoliniu būdu dirbti negalinčius darbuotojus nušalinti  nuo darbo. Profsąjungos aiškina, kad toks žingsnis dalį dar labiau atbaidys nuo vakcinacijos. 

Per parą Lietuvoje jau 337 nauji infekcijos atvejai. Premjerė Ingrida Šimonytė siūlo imtis latviško modelio – darbdaviams leisti skiepytis nenorinčius ir nuotoliniu būdu dirbti negalinčius darbuotojus nušalinti  nuo darbo. Profsąjungos aiškina, kad toks žingsnis dalį dar labiau atbaidys nuo vakcinacijos. 

REKLAMA

Prezidentas Gitanas Nausėda skiepus reklamuoja kitais būdais –  viešai kreipėsi į tautą ir vardija vakcinuotus šeimos narius, o Sveikatos apsaugos ministerija nustebino ne vieną – suskaičiavo, kokių vardų savininkai nuo koronaviruso mirė dažniausiai. Komunikacijos ekspertai tokį žingsnį vadina desperacija. 

Vilniaus viešojo transporto darbuotojai prieš savaitę taip savanoriškai skiepijosi specialiuose sostinės skiepobusuose, tačiau ateityje savanorystės gali likti ir mažiau. Lietuva seka Latvijos pavyzdžiu. Vyriausybė Seimui žada teikti projektą, kurį palaiminus dalis darbdavių galėtų nušalinti savo darbuotojus, jei jie nenori skiepytis ir negali dirbti nuotoliniu būdu.

REKLAMA
REKLAMA

„Galima užkrėsti kitus žmones, žmones be imuniteto, tuos žmones, kurie negali apsisaugoti, ir dėl to tą riziką reikėtų valdyti“, – sako I. Šimonytė.

REKLAMA

Kol kas I. Šimonytė neatsako, ar darbdaviai privalėtų nušalinti nevakcinuotus darbuotojus, anot premjerės, tikslios detalės paaiškės, kai Vyriausybė pateiks savo projektą Seimui.

„Žinoma, mes pirmiausia kalbėtumėme apie tokius darbus, kurie reikalauja kontakto su kitu žmogumi ir rizika yra didesnė. Šiaip darbdaviai turėtų galimybę spręsti dėl tokių darbuotojų, tai yra esminė nuostata, kad darbdaviai, vertindami konkrečias darbo sąlygas, galėtų tokį sprendimą priimti.“

G. Nausėda taip pat ragina žmones skiepytis. Po susitikimo su sveikatos ekspertais dar kartą kreipiasi į tautą, prašo gyventojų skiepytis.

REKLAMA
REKLAMA

„Pasiskiepijau aš, pasiskiepijo mano žmona Diana, pasiskiepijo mano abi dukros ir štai paskutinio mano susitikimo su tėveliu metu jis paklausė manęs, kada galės pasiskiepyti trečią kartą. Pasiskiepykime, pasinaudokime proga spręsti šią Lietuvos problemą ir gyventi sveikai.“

Prašo ne tik prezidentas. Sveikatos apsaugos ministerija nustebino netikėtu sprendimu: kartu su Statistikos departamentu skaičiavo, kokie vardai dažniausiai minimi COVID-19 mirčių statistikoje, ir pradėjo platinti jų sąrašą. Nuo COVID-19 mirė 123 Jonai, 105-ios Onos ir 101 Antanas.

„Jonas, Ona, Antanas. Populiariausi vardai ten, kur būti populiariu nereikia. Jų netekome per pandemiją dėl COVID-19.  Pažįsti Joną, Oną ar Antaną ir tu? Padrąsink skiepytis“, – skelbia ministerijos pranešimas „Facebook“ socialiniame tinkle.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Skaičiai yra ne šiaip skaičiai, skaičiai yra tie žmonės, kurie yra šalia mūsų, ir šita emocinė kampanija lydės mus kurį laiką. Galime matyti vakcinacijos šimtus tūkstančių, bet už viso to proceso slypi stovi labai konkretūs žmonės“, – sako sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.

Tiek naują Sveikatos apsaugos ministerijos informacinę kampaniją, tiek prezidento raginimus komunikacijos ekspertai vadina desperacija.

„Žinutė, kuri yra labai stipri, kad iš tikrųjų už kiekvienos ligos yra konkretus žmogus, konkreti istorija, šeimos istorija, šeimos tragedija, ji visiškai neatskleista. Prezidentūra, kada startavo su raginimais skiepytis, kai jie turėjo tai padaryti prieš pusę metų“, – sako komunikacijos ekspertas Arijus Katauskas. 

REKLAMA

O stengtis yra dėl ko – per praėjusią parą Lietuvoje laboratorijos užfiksavo 337-ias naujus COVID-19 atvejus. Paskutinį kartą panašaus skaičiaus infekcijų sulaukėme birželio pirmosiomis dienomis.

„Mūsų mobilumas, mūsų aktyvus gyvenimas atostogų metu leidžia tam virusui, ypatingai deltos atmainai, plisti labai sparčiai“, – sako epidemiologė Daiva Razmuvienė.  

Epidemiologė D. Razmuvienė priduria, kad Jūros šventės ir kitų linksmybių pajūryje efektas negailestingas. Kurortinėse pajūrio savivaldybė sergamumo rodikliai patys aukščiausi. Palangoje per 2 savaites 100-ui tūkstančių gyventojų tenka 274 COVID-19 atvejai, tai yra tris kartus daugiau nei Lietuvos vidurkis.

REKLAMA

„Pajūris, ten, kur yra kurortai, ten kur žmonių susibūrimai dideli, kur nesilaikoma jokių apsaugos priemonių. Skiepijimo apimtys yra neaukštos tose regionuose. Ta pati jūros šventė ir kiti, dabartiniu metu kas penktas užsikrėtęs asmuo fiksuojama, kad jis užsikrėtė nuo šeimos nario“, – sako D. Razmuvienė. 

Vyriausybė taip pat patvirtino ribą, nuo kurios būtų galima šalyje gražinti karantino ribojimus. Taisyklės keistųsi, kai ligoninėse būtų užpildyta 300-ai COVID-19 pacientams skirtų lovų. Šiuo metu palatose guli 118 ligonių. Premjerė žada, kad ribojimai negalios tiems, kurie turi imunitetą nuo COVID-19, o už galimybių pasui reikalingą PGR testą reikės susimokėti pačiam gyventojui, jo kaina –  apie 70 eurų.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų