Prieš dvejus metus mes atidarėme Taivano atstovybę. Sakykite, kur mes nuėjome per tuos dvejus metus, ką mes pasiekėme santykyje su laisvuoju pasauliu, į kurį mes orientavomės ir santykyje su Kinija, Taivanu?
Man atrodo, kad vertinant tą situaciją ir jos perspektyvas ateityje, mes patekome į sąstingį dvišaliuose santykiuose su Kinija, nieko fundamentalaus neišvystėme su Taivanu ir sukūrėme problemų savo partneriams.
Mes sukūrėme tarptautinio masto problemas ir praktines, gyvenimiškas problemas lietuviškam verslui, kuris, kaip ir visas Europos Sąjungos verslas, yra stipriai priklausomas nuo lietuviško importo iš Kinijos.
Bet juk mums prieš dvejus metus buvo sakoma, kad mes tik pirmoji kregždė, visa Europa eina tuo keliu, čia visi tuoj atsiribos nuo Kinijos. Bet mes matome, kad statistika liudija visai ką kitą, prekių importas iš Kinijos Europos Sąjungoje yra pirmoje vietoje, tai yra 21 proc., tas skaičius auga. Tai kur ta autonomija nuo Kinijos?
Tai jokios autonomijos nuo Kinijos mes nesugebėjome sukurti. Pas mus ir užsienio reikalų ministras bandė kalbėti apie atsiskyrimą nuo Kinijos, bet jeigu pasižiūrėsime į realybę, tai pavojus Lietuvos ekonomikai būtų dar didesnis, jei Kinija nuspręstų atsisieti nuo Lietuvos.
Vis tiek, iki 2 milijardų importas į Lietuvą iš Kinijos, aišku, Lietuvos verslas už tai stipriai permoka, rezervuoti strategines iškasenas ir panašiai lietuviai nesugeba dėl savo mažumo, na, ir tampa trukdžių kitiems Europos Sąjungos partneriams, valstybėms, taip pat ir Vokietijai, nuo kurios mūsų ekonomika labai stipriai priklauso.
O šitas dirgiklis – dvišalių santykių tarp Lietuvos ir Kinijos – yra rimtas iššūkis kitoms šalims, tai pačiai Vokietijai, kuri Lietuvoje gamina daugybę komponentų.
Mūsų didysis Taivano draugas viceministras Mantas Adomėnas, kuris dabar jau nebeužsiima vertybine politika, tai jis stengėsi, kad Taivanas taptų Lietuvos draugu ir kad mes iš to turėtume naudos. Ar Taivanas yra mūsų draugas, ar mes iš to kažkokios naudos gauname?
Tuos santykius su Taivanu galime plėsti tiesiog nedarant tų žingsnių, kuriuos padarė Lietuva. <...> Taivanas yra labai priklausomas nuo Kinijos, tai yra šalis, į kurią eskportuoja, numeris vienas. Ir investicijų prasme yra visiškai priklausomas.
Teko girdėti net tokių juokingų atvejų, kad kai kurie lietuviški verslai, bendraakcininkai įmonių Vakarų Europoje bandė kalbinti investuoti Lietuvoje ir tie ispanų, italų verslininkai sutiktų, bet bendraakcininkai, kurie yra taivaniečiai, tai būtent jie nenorėjo investuoti Lietuvoje – yra ir tokių istorijų. <...>
Akivaizdu, kad ateitis nėra paprasta, net atkurti tai, kas buvo iki tol... Aišku, bendras užsienio politikos kontekstas keičiasi, vyksta naujos įtampos tarp Jungtinių Amerikos Valstijų ir Kinijos, bet tam, kad normalizuotume santykius, reikės pastangų iš abiejų pusių. Čia neužteks kažkokių ypatingų naujos valdžios sprendimų, vienašaliais žingsniais sunku atstatyti santykius.
Visą pokalbį žiūrėkite straipsnio pradžioje.
Kaip aršiai visi tie savanaudžiai, sukčiai ir bailiai narsiai plėšosi marškinius už demokratiją ir laisvę Baltarusijoje! Ak, kaip žėri beprotybe, godumu ir išlikimo ant bangos viltimi jų akutės!
Visus iki vieno kubilius ir juknevičienes, landsbergius ir pavilionius matom ir matysim, Panoramos malūnėlis sukasi ir scenarijai toliau rašomi.
Tokia proga - rinkimai ant nosies, žmonėms pasakyt neturi ką, o čia tikra dovana ir vėl gali gelbėti pasaulį!
Kiti kalti, esi teisus ir už nieką nereikia atsakyti! Bet kokios abejonės ir bandantys suprasti ar kalbėti kitaip bus apspjaudyti ir paversti valstybės ir pažangos priešais.
Šis žaidimėlis seniai išmoktas, derinukai žinomi, žaidėjai, treneriai savi, pranešėjai lesa iš rankų, konservavizijos aikštelė išblizginta laukia.
Jau matau suktai nustebusį, atseit nekaltą žvilgsniuką su laisvės tv kryžiukais vyzdžiuose - tu ką, prieš baltarusių tautos laisvę?
Aš prieš savą tautą ir jos laisvę pardavusių bailių veidmainystę, fariziejišką moralę, keturgubus standartus ir politinių kuilių priešrinkimines manipuliacijas.
