Lietuvos užsienio politikos ekspertai sako, kad pats aukščiausio rango JAV žvalgybos pareigūno vizitas Rusijoje savaime nėra priežastis panikuoti, tačiau neabejotinai rodo, kad tarp Vašingtono ir Maskvos vyksta kažkas, kas laikoma pakankamai svarbiu dėl to siųsti būtent tokio rango pareigūną.
J. Ratcliffe’as į Maskvą per Rygą atskrido JAV karinių pajėgų orlaiviu. Viešai skelbta, kad CŽA direktorius Rusijoje buvo vos kelias valandas, o agentūra atsisakė komentuoti tiek jo kelionės tikslą, tiek galimus susitikimus. Aiškaus atsakymo taip pat nepateikė ir Kremlius.
Ši kelionė – tai pirmasis žinomas CŽA vadovo vizitas į Maskvą nuo 2021 metų.
Jakniūnaitė: pats vizitas nėra priežastis nerimauti
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorė Dovilė Jakniūnaitė naujienų portalui tv3.lt sako, kad aukšto rango žvalgybos pareigūnų bendravimas nėra savaime neįprastas reiškinys.
„Kad žvalgybos vadovai bendrauja, nėra kažkas tokio, dėl ko verta nerimauti ar nustebti. Net ir Šaltojo karo metais skirtingais lygmenimis tie bendravimai visada vyko, ypač tarp specialiųjų tarnybų pareigūnų.
Kai mes turime mintyje, kad važiuoja aukščiausias, vienas iš aukščiausių žvalgybos institucijų vadovų iš Amerikos į Maskvą, tai, viena vertus, nėra pagrindo nerimauti.
Bet kita vertus, tai rodo labai daug – kad kažkoks interesas yra, ir kad pasiektas toks komunikacijos lygis, kad jau buvo prasminga aukščiausiam vadovui važiuoti“, – sako ekspertė.
Ekspertė neatmeta – galimos ir nemalonios mums versijos
Vis dėlto D. Jakniūnaitė atkreipia dėmesį ir į platesnį JAV ir Rusijos santykių kontekstą. Anot jos, pastaraisiais metais buvo galima stebėti tam tikrą Vašingtono ir Maskvos „flirtavimą“, todėl nereikėtų visiškai atmesti ir mums nepalankių susitarimų galimybės.
„Turėdami mintyje, kad ypač 2025 metais, ir šiek tiek 2026-aisiais, matėme flirtavimą tarp Rusijos ir JAV, ir tokį šiek nuolaidžiavimą, todėl būtent šitame kontekste yra pagrindo nerimauti arba galvoti, kad galėjo būti kažkokie susitarimai, kurie mums nepatiktų“, – atkreipia dėmesį ji.
Tiesa, anot ekspertės, nors spekuliuojant apie vizito tikslą, pirmiausia natūraliai kyla mintis apie Ukrainą, reikia nepamiršti ir Artimųjų Rytų.
„Mes visą laiką galvojame, kad priežastis greičiausiai gali būti dėl Ukrainos, bet neatmesčiau, kad gali būti ir Vidurio Rytų klausimais.
Prieš kelias dienas buvo paskelbta, kad ten bus siaubingai didžiulės sankcijos Iranui ir tiems, kas prekiaus su Iranu, importuos, ar pirks, ar panašiai.
Tai čia yra ir Kinijos klausimas – kaip jie reaguos ir kokios sankcijos galėtų teoriškai būti taikomos, bet Rusija yra svarbi kaip Irano partnerė ir palaikytoja, nebūtinai labai intensyvi arba daug galinti. Tai gali būti ir tarp šitų dviejų klausimų kažkas, nors gali būti ir kažkas kito“, – įvairių versijų neatmeta D. Jakniūnaitė.
Kojala: amerikiečiai nenorėjo, kad šitas susitikimas liktų visiškai nepastebėtas
Politologas Linas Kojala taip pat pabrėžia, kad pats vizito faktas yra reikšmingas, taip pat dėmesį atkreipia į tai, kad ir patys amerikiečiai, panašu, nebandė šio vizito visiškai paslėpti.
„Aišku, kad vizitas yra svarbus, nes CŽA vadovas retai kada vyksta tolimai kelionei, kuri reiškia devynių valandų sustojimą Maskvoje per trumpą laiko tarpą, be svarbios žinutės, be svarbaus signalo, kurį norėtų pasiųsti.
Akivaizdu, kad amerikiečiai nenorėjo, kad šitas susitikimas liktų visiškai nepastebėtas, nes galėjo imtis papildomų priemonių, kad apie tai apskritai viešoji diskusija nevyktų. Vadinasi, tą galima traktuoti kaip signalo siuntimą“, – komentuoja L. Kojala.
Būtent todėl, pasak L. Kojalos, šiuo atveju svarbu ne tik tai, kas buvo pasakyta, bet ir pats faktas, kad J. Ratcliffe’as atsidūrė Maskvoje.
„Kadangi tos aplinkybės rodo, jog vėlgi Maskvoje buvo praleista ne tiek daug laiko, veikiausiai pagrindinė tema nebuvo derybos dėl Ukrainos, tą patvirtina ir mano šaltiniai.
Tai buvo bandymas pasiųsti kažkokį signalą, ir jau čia mes tada galime spekuliuoti, koks toks signalas galėjo būti“, – pabrėžia jis.
Ar signalas galėjo būti skirtas ir Baltijos šalims?
L. Kojala nurodo, kad negalima atmesti ir tokios versijos, kad tas signalas galėjo būti susijęs su Rusijos grėsme NATO, taip pat ir Baltijos valstybėms.
„Tų signalų iš mūsų sąjungininkų pusės ir viešojoje erdvėje dėl papildomų eskalacijos rizikų iš Rusijos pusės būta jau pastaruosius keletą mėnesių. Tai šia prasme situacija nėra dramatiškai pasikeitusi, tačiau tokiose aplinkybėse paprastai amerikiečiai siekia sustiprinti atgrasymą“, – aiškina politologas.
Anot eksperto, CŽA vadovas yra labai artimas prezidentui Donaldui Trumpui, turi asmeninį jo politinį pasitikėjimą ir labai didelį informacijos bagažą, kurį generuoja Jungtinių Valstijų žvalgyba, dėl to jis yra geras kandidatas pasiųsti įvairaus pobūdžio žinutes Maskvai.
„Mes susitikimuose nedalyvavome, nežinome, koks buvo jų turinys, bet galima įsivaizduoti, kad tai galėjo paliesti ir atgrasymo stiprinimo elementą, atkreipiant dėmesį į galimas Rusijos grėsmes ir NATO valstybėms, nebūtinai vien tik siejantis su Baltijos šalimis“, – nurodo jis.
Į Maskvą prieš penkerius metus vyko kitas CŽA vadovas
2021 metais į Maskvą vyko ne J. Ratcliffe’as, o tuometinis CŽA direktorius Williamas Burnsas, dabar jau buvęs agentūros vadovas.
Kaip buvo skelbta, 2021-ųjų lapkričio pradžioje W. Burnsas į Rusiją keliavo tuometinio JAV prezidento Joe Bideno prašymu.
Jis Maskvoje susitiko su Rusijos Saugumo tarybos sekretoriumi Nikolajumi Patruševu, Rusijos užsienio žvalgybos tarnybos vadovu Sergejumi Naryškinu, o vėliau telefonu kalbėjosi ir su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.
Maskvoje lankėsi CŽA direktorius Johnas Ratcliffe’as
J. Ratcliffe antradienį atvyko į Maskvą susitikimams, pranešė JAV žiniasklaida.
Žiniasklaidos teigimu, tai pirmasis žinomas jo vizitas Rusijoje jam einant CŽA vadovo pareigas.
Vizito tikslas kol kas nėra aiškus, o CŽA ir Baltieji rūmai situacijos dar nekomentavo.
„CBS News“, remdamasi su situacija susipažinusiais šaltiniais, anksčiau patvirtino J. Ratcliffe’o kelionę, o naujienų portalas „Axios“, remdamasis dviem JAV pareigūnais, informaciją apie vizitą patvirtino atskirai.
„Axios“, remdamasis informuotu šaltiniu, taip pat pranešė, kad prieš J. Ratcliffe’o kelionę Vašingtonas informavo Kyjivą, kad į Maskvą vyksta aukšto rango delegacija, ir paprašė susilaikyti nuo smūgių iki jos išvykimo.
Ukrainos nacionalinio transliuotojo „Suspilne“ šaltiniai patvirtino šią informaciją ir taip pat patikslino, kad, be Maskvos, JAV paprašė Ukrainos nesmogti ir Sankt Peterburgui.
Skrydžių stebėjimo platformos „Flightradar24“ duomenys anksčiau parodė, kad JAV karinis orlaivis C-17 iš Jungtinių Valstijų atskrido į Latviją, o iš ten – į Maskvos Vnukovo oro uostą.
Duomenys parodė, kad tas pats lėktuvas po kelių valandų išskrido iš Maskvos. Neaišku, ar kartu išvyko ir J. Ratcliffe’as.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
