Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
× Pranešti klaidą
ei, gal tu prisistatyk tikruoju vardu, labai idomu koks kausas tokias nesamones sneka ikyriai taip. uzbanint tave matau reiks, abrikose
teisingai, neturi net ka pridurti nevykeliai tautos tinginiai save sargais doruoliais vadinantys...
tu pikasai lopas, susirask boba nerasinejes nesamoniu
ei, pikasai, jau pradedi daknist su savo sapalionem. eik, susirask moeri nemiegojes istisai prie kompo. dar bent ka teisingo prasmingo parasytum...
KAIP KOVOJAMA SU PE**FILINIAIS NUSIKALTIMAIS LIETUVOJE?
Seksualinės mažumos puikiai supranta, kad jos galės jaustis geriau tada, kai turės daugiau savo pasekėjų. Sudėtingiau būna pe**filams, kurių konkrečios veikos yra baudžiamos įstatymu. Tokiems dažnai pasiseka iš anksto pasirūpinti savo apsauga įtakingose valstybinėse institucijose. Tie, kurie turi ir geras finansines galimybes bei minėtus asmeninius ryšius gali jaustis beveik visiškai saugūs ir nebaudžiami. “Kedžio istorija” išskirtinė nebent tuo, kad galimi pe**filiniai nusikaltėliai netiksliai išanalizavo dviejų mergaičių giminystės ryšius ir sulaukė rimto atsako iš teisėsaugininkų šeimos. Galimas “stogas” labai dėl to sunerimo ir matomai pradėjo šalinti tuos, kurie galimam pedofilų klanui tapo pavojingi savo turima informacija. Jei kitos seksualinės mažumos turi netgi savo reklaminę nuostatą “būti matomais”, tai pe**filai atvirkščiai – stengiasi kiek tik įmanoma nesiviešinti. Tuo jie gerokai skiriasi nuo LGBT aktyvistų viešos veiklos. Pastarieji nori išskirtinio matomumo, kur jų seksualinė orientacija būtų pabrėžta. Kartais to pabrėžimo viešos formos šokiruoja kitaip mąstančius. Gal būtent to ir siekiama? Apie teisinių nuostatų prieštaravimus ir teisinę bazę, kuri įgalina mus vertinti tokius procesus Lietuvoje jau esu ne kartą savo komentaruose aptaręs. Nesikartosiu. Tačiau verta atkreipti dėmesį, kad dabar jau homoseksualai verčia daugelį tylėti ir kentėti, pritapti ir paklusti homoseksualios mažumos raiškos formų diktatui ir jų primestoms normoms. To demokratinėje visuomenėje neturėtų būti. Dar kraupiau atrodo išryškėję vis dažnėjantys pe**filinių nusikaltimų atvejai. Jiems turėtų būti skirtas išskirtinis prevencinis dėmesys. Vaikų teisių tarnyboms ir kitoms teisėsaugoms institucijoms privalu nuolat stebėti įvairius “karštus taškus”: vaikų namus, įvairias prieglaudas, nedarnias, policijos dėmesį patraukusias šeimas ir t.t. Vaikai neturi kentėti ne tik dėl iškrypėlių siekių, bet ir dėl suaugusių abejingumo tokiems reiškiniams, kaip pe**filija.
Pe**filija, kaip intymus potraukis prie mažamečių priskirtinas kitų lytinių potraukių anomalijoms, kurių atstovai vadintini apibendrintai, kaip seksualinės mažumos. Jei pati pe**filija, kol neatliekami nusikalstami konkretūs, veiksmai nėra persekiojami įstatymų, tai kiti iškrypėliški suaugusių potraukiai apskritai nėra vertinami kaip nusikaltimai, jei tuose atvejuose nėra prievartos ar smurto požymių. Manau, kad visi lytiniai pojūčių nukrypimai savo esme turi kažką bendro ir netenka stebėtis, kad pas vieną asmenį gali būti net keli iškrypėliški pojūčiai. Tokiu pavyzdžiu galėtų būti paminėtas pe**filiniu nusikaltimu įtartas Andrius Ūsas, kuris, kaip teigia du liudininkai, turėjo “nuotykį” Kleboniiškio miškelyje. Tokių persipynimų variantų gali būti ir kitokių. Moteriška lytis ta prasme nėra išimtis. Net ir brandus amžius tokius iškrypėliškus jausmus ne visada panaikina. Turime “etatinį” Čekanavičiaus atvejį.
Seksualinės mažumos puikiai supranta, kad jos galės jaustis geriau tada, kai turės daugiau savo pasekėjų. Sudėtingiau būna pe**filams, kurių konkrečios veikos yra baudžiamos įstatymu. Tokiems dažnai pasiseka iš anksto pasirūpinti savo apsauga įtakingose valstybinėse institucijose. Tie, kurie turi ir geras finansines galimybes bei minėtus asmeninius ryšius gali jaustis beveik visiškai saugūs ir nebaudžiami. “Kedžio istorija” išskirtinė nebent tuo, kad galimi pe**filiniai nusikaltėliai netiksliai išanalizavo dviejų mergaičių giminystės ryšius ir sulaukė rimto atsako iš teisėsaugininkų šeimos. Galimas “stogas” labai dėl to sunerimo ir matomai pradėjo šalinti tuos, kurie galimam pedofilų klanui tapo pavojingi savo turima informacija. Jei kitos seksualinės mažumos turi netgi savo reklaminę nuostatą “būti matomais”, tai pe**filai atvirkščiai – stengiasi kiek tik įmanoma nesiviešinti. Tuo jie gerokai skiriasi nuo LGBT aktyvistų viešos veiklos. Pastarieji nori išskirtinio matomumo, kur jų seksualinė orientacija būtų pabrėžta. Kartais to pabrėžimo viešos formos šokiruoja kitaip mąstančius. Gal būtent to ir siekiama? Apie teisinių nuostatų prieštaravimus ir teisinę bazę, kuri įgalina mus vertinti tokius procesus Lietuvoje jau esu ne kartą savo komentaruose aptaręs. Nesikartosiu. Tačiau verta atkreipti dėmesį, kad dabar jau homoseksualai verčia daugelį tylėti ir kentėti, pritapti ir paklusti homoseksualios mažumos raiškos formų diktatui ir jų primestoms normoms. To demokratinėje visuomenėje neturėtų būti. Dar kraupiau atrodo išryškėję vis dažnėjantys pe**filinių nusikaltimų atvejai. Jiems turėtų būti skirtas išskirtinis prevencinis dėmesys. Vaikų teisių tarnyboms ir kitoms teisėsaugoms institucijoms privalu nuolat stebėti įvairius “karštus taškus”: vaikų namus, įvairias prieglaudas, nedarnias, policijos dėmesį patraukusias šeimas ir t.t. Vaikai neturi kentėti ne tik dėl iškrypėlių siekių, bet ir dėl suaugusių abejingumo tokiems reiškiniams, kaip pe**filija.
Pe**filija, kaip intymus potraukis prie mažamečių priskirtinas kitų lytinių potraukių anomalijoms, kurių atstovai vadintini apibendrintai, kaip seksualinės mažumos. Jei pati pe**filija, kol neatliekami nusikalstami konkretūs, veiksmai nėra persekiojami įstatymų, tai kiti iškrypėliški suaugusių potraukiai apskritai nėra vertinami kaip nusikaltimai, jei tuose atvejuose nėra prievartos ar smurto požymių. Manau, kad visi lytiniai pojūčių nukrypimai savo esme turi kažką bendro ir netenka stebėtis, kad pas vieną asmenį gali būti net keli iškrypėliški pojūčiai. Tokiu pavyzdžiu galėtų būti paminėtas pe**filiniu nusikaltimu įtartas Andrius Ūsas, kuris, kaip teigia du liudininkai, turėjo “nuotykį” Kleboniiškio miškelyje. Tokių persipynimų variantų gali būti ir kitokių. Moteriška lytis ta prasme nėra išimtis. Net ir brandus amžius tokius iškrypėliškus jausmus ne visada panaikina. Turime “etatinį” Čekanavičiaus atvejį.
Kai kas pradeda teigti, kad jokių pedofilų ir klanų, su tokiais nusikaltimais susijusių nėra. PASIAIŠKINKIME:
Dėl įtarimų vaikų prievartavimu pareigų netekęs buvęs VSAT Šiaulių rinktinės Skuodo užkardos Nelegalios migracijos prevencijos ir kontrolės poskyrio viršininkas 42 m. Gintaras Karmonas teisme išgirdo apkaltinamąjį nuosprendį, tačiau laisvės neprarado. PRISIMINKIME:
Šiaulių miesto apylinkės teismas buvusį pasienietį pripažino kaltu dėl mažamečio tvirkinimo, vaiko išnaudojimo purvinam verslui, didelio kiekio neleistino turinio dalykų, kuriuose pavaizduoti vaikai, įgijimo bei laikymo, taip pat – dėl neteisėto disponavimo šaudmenimis. Ikiteisminį tyrimą šioje byloje atlikusi Šiaulių apygardos prokuratūra prašė, kad teismas G.Karmonui skirtų maksimalią įstatymo numatytą bausmę – laisvės atėmimą 5 metams. Teismas buvusio pasieniečio padarytas nusikalstamas veikas įvertino atlaidžiai.
G.Karmonui skirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė, o jos vykdymas atidėtas tokiam pat laikui. Šiuo metu niekur nedirbančiam nuteistajam paskirtos ir kelios baudžiamojo poveikio priemonės. Per pusmetį jis turės atlikti 80 val. nemokamų darbų gydymo įstaigose, per mėnesį – užsiregistruoti darbo biržoje arba pradėti dirbti. Teko girdėti, kad G.Karmonas ieško darbo vaikų priežiūros įstaigose.
Iškrypėlišką aukšto VSAT pareigūno aistrą mažamečiams vaikams pernai rudenį demaskavo patys pasieniečiai, atkreipę dėmesį į keistą kolegos elgesį ir aptikę, kad jo nešiojamas kompiuteris prigrūstas vaikų po...grafijos. Ant tyrėjų stalo atsidūrė ir kelios dešimtys kompaktinių plokštelių su šokiruojančiais mažamečių, o kartais net ir kūdikių, seksualinio išnaudojimo vaizdais. Kratų metu įtariamojo kompiuteriuose bei kompaktinėse plokštelėse aptikta daugiau nei MILIJONAS to turinio nuotraukų ir vaizdo filmų. Pasieniečio kauptuose vaizduose daugiausiai užfiksuoti mažamečiai ir jauni berniukai.
Ikiteisminio tyrimo duomenimis, G.Karmonas nuo 2008 m. vidurio iki sulaikymo pernai lapkritį daugiau nei 20 kartų išnaudojo mažametį vaiką ir jį tvirkino. Mažametis buvo fotografuojamas nuogas, o jo fotografijos kaupiamos dviejuose kompiuteriuose. Kitas tokio pobūdžio fotografijas jis parsisiuntė internetu.
Pateiktame “Pikasas 110 klausimų” komentare teisėsaugai paminėjau ir šį pedofilinį nusikaltėlį:
94 klausimas. Kodėl tokio fotografo Gintaro Karmono, atlikusio daugybę nusikalstamų, su pedofilija susijusių tvirkinimo ir prievartavimo veikų byla buvo visiškai slepiama nuo žiniasklaidos, o nuosprendis netgi nebuvo susietas su laisvės atėmimu?
95 klausimas. Ar tarp tų MILIJONO pedofilinių aktų nuotraukų, kurios rastos pas G.Karmoną pastebėtas panašus į vieną iš “Kedžio istorijos” “herojų” nėra matomas A.Ūsas ar kitas atpažįstamas nusikaltimo dalyvis?
Šie klausimai, kaip ir daugybė kitų, susijusių su “D.Kedžio istorija” kol kas lieka be atsakymų. Kodėl?
Dėl įtarimų vaikų prievartavimu pareigų netekęs buvęs VSAT Šiaulių rinktinės Skuodo užkardos Nelegalios migracijos prevencijos ir kontrolės poskyrio viršininkas 42 m. Gintaras Karmonas teisme išgirdo apkaltinamąjį nuosprendį, tačiau laisvės neprarado. PRISIMINKIME:
Šiaulių miesto apylinkės teismas buvusį pasienietį pripažino kaltu dėl mažamečio tvirkinimo, vaiko išnaudojimo purvinam verslui, didelio kiekio neleistino turinio dalykų, kuriuose pavaizduoti vaikai, įgijimo bei laikymo, taip pat – dėl neteisėto disponavimo šaudmenimis. Ikiteisminį tyrimą šioje byloje atlikusi Šiaulių apygardos prokuratūra prašė, kad teismas G.Karmonui skirtų maksimalią įstatymo numatytą bausmę – laisvės atėmimą 5 metams. Teismas buvusio pasieniečio padarytas nusikalstamas veikas įvertino atlaidžiai.
G.Karmonui skirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė, o jos vykdymas atidėtas tokiam pat laikui. Šiuo metu niekur nedirbančiam nuteistajam paskirtos ir kelios baudžiamojo poveikio priemonės. Per pusmetį jis turės atlikti 80 val. nemokamų darbų gydymo įstaigose, per mėnesį – užsiregistruoti darbo biržoje arba pradėti dirbti. Teko girdėti, kad G.Karmonas ieško darbo vaikų priežiūros įstaigose.
Iškrypėlišką aukšto VSAT pareigūno aistrą mažamečiams vaikams pernai rudenį demaskavo patys pasieniečiai, atkreipę dėmesį į keistą kolegos elgesį ir aptikę, kad jo nešiojamas kompiuteris prigrūstas vaikų po...grafijos. Ant tyrėjų stalo atsidūrė ir kelios dešimtys kompaktinių plokštelių su šokiruojančiais mažamečių, o kartais net ir kūdikių, seksualinio išnaudojimo vaizdais. Kratų metu įtariamojo kompiuteriuose bei kompaktinėse plokštelėse aptikta daugiau nei MILIJONAS to turinio nuotraukų ir vaizdo filmų. Pasieniečio kauptuose vaizduose daugiausiai užfiksuoti mažamečiai ir jauni berniukai.
Ikiteisminio tyrimo duomenimis, G.Karmonas nuo 2008 m. vidurio iki sulaikymo pernai lapkritį daugiau nei 20 kartų išnaudojo mažametį vaiką ir jį tvirkino. Mažametis buvo fotografuojamas nuogas, o jo fotografijos kaupiamos dviejuose kompiuteriuose. Kitas tokio pobūdžio fotografijas jis parsisiuntė internetu.
Pateiktame “Pikasas 110 klausimų” komentare teisėsaugai paminėjau ir šį pedofilinį nusikaltėlį:
94 klausimas. Kodėl tokio fotografo Gintaro Karmono, atlikusio daugybę nusikalstamų, su pedofilija susijusių tvirkinimo ir prievartavimo veikų byla buvo visiškai slepiama nuo žiniasklaidos, o nuosprendis netgi nebuvo susietas su laisvės atėmimu?
95 klausimas. Ar tarp tų MILIJONO pedofilinių aktų nuotraukų, kurios rastos pas G.Karmoną pastebėtas panašus į vieną iš “Kedžio istorijos” “herojų” nėra matomas A.Ūsas ar kitas atpažįstamas nusikaltimo dalyvis?
Šie klausimai, kaip ir daugybė kitų, susijusių su “D.Kedžio istorija” kol kas lieka be atsakymų. Kodėl?
Siūlau pasiskaityti kas rašoma apie stankūnaitę ir jos a.a.sesę,Valstiečių laikraštis ,,Iš ko praturtėjo L.Stankūnaitė ir V.Naruševičienė,,Dar labai išsamiai ir protingai parašė bernardinai.lt p.Gintaras Aleksonis -Laikas atsiprašyti.Negalima atiduoti jai mergaitės,kol nebus ištirta pedofilijos byla ir turėtų iš savo pareigų pasitraukti p.Kryževičius,nes jau per daug melo.
Jei nuolat įvairiose apklausose virš 90 procentų respondentų išsako savo siekį išgelbėti mergaitę ir reikalauja kad baudžiamieji ir civiliniai teisminiai procesai būtų atliekami logine tvarka, tai tie likę keli procentai, pasirodo, turintys galingą "stogą" netgi pačiuose aukščiausiuose teisėsaugos institucijų sluoksniuose.
kliedesiai
kliedesiai
Įtampa Klonio gatvėje tęsiasi: žmonės nesitraukia nuo Kedžių namų