Pasak Aukštikalnių sodų vadovo Arvydo Paškevičiaus, sprendimas purkšti vaisius ar daržoves priimamas remiantis ne kalendoriumi, o realiomis oro sąlygomis ir kenkėjų vystymosi prognozėmis. Dėl to vėsesniais laikotarpiais purškimų dažnai pavyksta išvengti.
„Jeigu konkrečiai kalbėtume apie obuolius, juos reikia purkšti tada, kai yra kenkėjų antplūdis arba ligų grėsmė.
Jeigu dabar turime tokį pavasarį ir, sakykime, nėra daug lietaus – Vilniaus krašte jo truputį daugiau, tačiau apskritai Lietuvoje lietaus trūksta, todėl didelio ligų protrūkio nėra“, – sakė jis.
Pasak eksperto, šalti orai šiuo metu stabdo kenkėjų ir ligų plitimą, tačiau orams sušilus purškimų gali prireikti daugiau.
„Dėl šių priežasčių purškimai vykdomi minimaliai, nes oras šaltas, o kenkėjai dar nėra pasiekę savo aktyvumo piko. Šiuo metu atliekami tik prevenciniai purškimai.
Jeigu orai sušiltų iki 23–25 laipsnių, kaip įprasta gamtoje, kartu su augalais pradėtų sparčiau plisti ir ligos bei kenkėjai. Tuomet purškimų skaičių tektų didinti“, – teigė ūkininkas.
Sodininkai privalo išsaugoti sodus nuo ligų
Pašnekovo nuomone, sodininkai privalo iš anksto apsaugoti sodus nuo ligų, nes žydėjimo metu cheminės apsaugos priemonės nenaudojamos.
„Egzistuoja ir kita medalio pusė. Tiek sodininkams, tiek daržininkams purškimas nėra pigus dalykas.
Pavyzdžiui, prieš žydėjimą būtina nupurkšti nuo kenkėjų ir ligų, nes žydėjimo metu cheminė apsauga nevykdoma.
Todėl reikia iš anksto pasirūpinti apsauga nuo puvinių ir kitų ligų, kad per tą laikotarpį sodai neužsikrėstų“, – komentavo jis.
Anot A. Paškevičiaus, purškimas yra brangi procedūra, todėl ūkininkai jo neatlieka be būtinybės.
„Pavyzdžiui, vieno hektaro apdirbimas kainuoja apie 100 eurų už hektarą.
Taip pat nenorėčiau, kad susidarytų įspūdis, jog sodininkai purškia bet kada ir bet kaip.
Vien tik vieno hektaro nupurškimas, neskaičiuojant kuro, darbo užmokesčio ir kitų sąnaudų, kainuoja nemažus pinigus.
Jeigu norima sodą maksimaliai apsaugoti, išlaidos gali siekti apie 18 tūkstančių eurų“, – prasitarė jis.
Anot Aukštikalnių sodų vadovo, sparčiai išaugusios trąšų ir kitų priemonių kainos verčia ūkininkus itin atidžiai vertinti visas išlaidas.
„Galiausiai, girdime tokias kalbas: „Reikia, nereikia, purškia, tręšia...“ Tačiau viskas šiandien kainuoja beprotiškus pinigus.
Pavyzdžiui, karbamidas, azotinė trąša, anksčiau kainuodavo apie 280–320 eurų už toną, o dabar tona kainuoja apie 750 eurų plius PVM (pridėtinės vertės mokestis). Galutinė suma priartėja prie tūkstančio eurų“, – įvertino jis.
Naudojama gerokai mažiau specialių tręšimo priemonių
Kaip A. Paškevičius išsireiškė, jeigu nori išgyventi, tenka mažinti purškimų skaičių ir chemijos sunaudojimą. Iš tiesų šiandien naudojame gerokai mažiau augalų apsaugos priemonių nei prieš penkiolika metų, nes viskas yra labai pabrangę.
Dėl didelių kaštų ūkininkai siekia mažinti purškimų kiekį ir naudoja gerokai mažiau augalų apsaugos priemonių nei kai kurių kitų šalių augintojai.
„Dėl to yra stengiamasi pasiekti, kad ligų pažeisto derliaus būtų kuo mažiau, tačiau nebesiekiame visiškai eliminuoti rizikos prevenciškai purškiant iš anksto.
Jeigu lygintume mūsų purškimų mastą su kaimynais lenkais ar dar piečiau esančiomis šalimis, geriausiu atveju naudojame tik penktadalį jų naudojamų augalų apsaugos priemonių, o dažniausiai – dar mažiau“, – komentavo jis.
Aukštikalnių sodų vadovas, orų kenkėjai nėra pakankamai aktyvūs, todėl daržovių augintojams šiuo metu nėra poreikio imtis papildomų purškimų.
„Daržovėse situacija labai panaši. Šiuo metu naktys vis dar vėsios <...>.
Dauguma kenkėjų pradeda vystytis tik tada, kai susidaro tam tikra aktyvių temperatūrų suma.
Pavyzdžiui, žiedgraužio vystymasis prasideda tik pasiekus nustatytą temperatūrų ribą. Tam naudojamos specialios skaičiavimo metodikos.
Kadangi tokių temperatūrų kol kas nėra, nėra ir poreikio purkšti. Juolab kad viskas yra labai brangu“, – pasakojo ūkininkas.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
