Parama „taškui“. Taip kai kurie žmonės vadina maisto paketus ir kitokią labdarą varguoliams. Su skaudama širdimi jie mato, kaip maisto paketai “taškuose“ iškeičiami į butelį arba pigiau siūlomi kaimynams.
Žmonės vis dažniau nebepasitiki aukomis be konkretaus adreso. Bet labdarą renkančios organizacijos įsitikinusios: šaukštas deguto neturėtų sugadinti gerumo medaus statinės.
Paramos maistą keičia į butelį
„Man tos “Maisto banko“ akcijos keistos. Aš geriau savo vargstantį kaimyną paremsiu, bet į bendrą į katilą tikrai nepirksiu. Vyksta biznis su tais paketais, — redakcijai pasakojo šiaulietė. — Mūsų gatvėje pijokai juos nešioja ir pardavinėja. Valgyti jiems nereikia, jiems lito buteliui reikia. Neša tiesiai į “tašką“ ir keičia į samanę“. Moteris buvo kategoriška: nusivylė akcijomis ir labdaromis, kurios kviečia aukoti, o aukos gavėjas lieka nežinomas.
„Yra žmonių, kuriems tikrai reikia paramos, bet jie jos negauna. Vienas drovisi prašyti, kitas senas, nepaeina... Žmonės turėtų žinoti, kur nueina jų auka, ar ji kažkam padės išgyventi, ar tiktai prisisiurbti...“ — toliau dėstė supykusi moteris.
Šiaulietė tikino, jog maisto paketai ir kitokia labdara „taškuose“ — įprasta “valiuta“.
Geriau bus nevalgę
Norėdami įsitikinti, ar šiaulietė kalbėjo tiesą, aplankėme keletą apskrities kaimų. Prieš tai paskambinome į keletą seniūnijų. Šiaulių kaimiškosios seniūnijos, Radviliškio rajono Tyrulių seniūnijos ir Kuršėnų miesto seniūnijos socialinės darbuotojos, kaip susitarusios tvirtino: girdėjo apie tai, bet jų seniūnijose labdara tikrai neprekiaujama.
Šiaulių rajonas, Šilėnai. Dvi pagyvenusios moterys kalbasi per tvorą. Pasilabinę užvedame kalbą apie labdarą ir paramą. Ar gali būti, kad jų kaime būtų prekiaujama maisto paketais?
— Ui, tą girdim ir matom, — iš karto sako viena. — Ir siūlė, ir nešiojo. Sakau, man nereik, parduotuvės pilnos, yra akcijos, nuvažiuosiu ir nusipirksiu. Tai dabar nebesiūlo, dabar turi „tašką“. Jie laukia tų paketų baisiai, geriau nevalgę bus, bet samagono turės. Ir žudys savo ir kitų gyvenimus.
Svarstome: gal kiti pardavinėja todėl, kad reikia pinigų?
— Bet valgyti irgi reikia, — atremia kaimynės.
Kaip bebūtų, pensininkės sako visada prisidedančios prie kvietimo nupirkti maisto produktų per akcijas prekybos centruose. „Yra daug skurstančių, vargstančių, gaila visų, ir tų geriančiųjų gaila“.
O tų geriančių jūsų kaime ar daug?
— Labai daug... Va aname name ir aname.
Matome, kaip tų namų link žingsniuoja vyras, nešinas pustuščiu permatomu maišeliu bulvių. Kaimynės iš karto nustato: tas eina į „tašką“, bulves iškeis į “samanę“.
— O policija, kiek atvažiuoja, niekada neranda nei paketų, nei samanės, — nusijuokia šilėniškės.
Verkia dėl pinigų, bet juos mėto
Kiti Šilėnų gyventojai, Jadvyga su vyru Jurijumi, gyvena visai šalia „taško“.
Poros namuose šilta, krosnyje jaukiai traška malkos. Klausiame, ar tiesa, kad maisto paketus kai kurie kaimynai keičia į degtinę?
Jadvygos balsas labai griežtas:
— Čia pastovėk ir pažiūrėk, tai pamatysi... Ir mašinos sustoja kartais. Ir naktį, ir dieną jie viską, ką gauna, neša parduoti už bonkę samagono. Kruopas, miltus, makaronus, viską atiduoda. Nesuprantu, kodėl mūsų valdžia taip daro? Verkia, kad nėra pinigų. Bet kad tie pinigai eina į „tašką“.
Primename, jog valstybės parama maisto paketais varguoliams skiriama už Europos Sąjungos pinigus. Jadvyga pykteli: koks skirtumas?
Patys sutuoktiniai labdaros niekada neprašė ir negavo, gyveno iš to, ką užsidirbo. Jurijus, jau senokai būdamas pensijoje, iki pat pernai metų Šilėnuose dirbo kranininku.
Gal todėl abiejų nuomonė kategoriška: krizė ar ne krizė — esi sveikas, nori dirbti, darbo visada rasi. Ir kaime, ir mieste.
Žemas lygis
Radviliškio rajonas, Kutiškių kaimas. Nors vidurdienis, sodybos kaip išmirę, apsnigtose gatvelėse — nė gyvos dvasios.
Viename iš kiemų pamatome moterį ir vyriškį. Žengiame pro vartelius.
Šeimininkė Morta, nors ir su mėlyne paakyje, maloniai šypsosi. Ji gyvena su dviem suaugusiais sūnumis. Pensininkė, abu sūnūs bedarbiai. Visiems priklauso maisto paketai, bet vienas sūnus „nesistorojo“, nesusitvarkė popierių, todėl negauna.
Mortai maisto paketai — didelė parama. „Labai gerai ir kruopos, ir miltai, ir makaronai.“
— Man jų nereikia. Žemas lygis, — sūnus irgi įsijungia į pokalbį. — Kad nors duotų kokio padoraus maisto. Aš tų saldumynų, sausų pusryčių išvis ne mėgėjas. O tos kruopos... Kokios čia kruopos? Šiukšlių privaryta.
— O tu mat aukštas lygis... — pusbalsiu tartum pati sau tarsteli motina. — Bet tas tiesa, parduotuvėje tokių „paišinų“ kruopų neteko pirkti. Bet tai vis geriau nei nieko, aš tikrai “nebrokiju.“
Morta su sūnumi negirdėjusi, kad Kutiškiuose kas nors paketus pardavinėtų.
Gretimo Mankiškių kaimo parduotuvės pardavėja irgi negirdėjusi apie prekybą labdara, bet tiki, kad taip gali būti.
— Yra nemažai tokių, kuriems duonos nereikia, o jų vaikeliai gal ir valgo tas kruopas... Viena mergytė eina į nulinę klasę, mama girta ir girta. Tas vaikas, širdį plėšia, sudžiūvusi kaip pagalėlis. Jūs manot, tos socialinės darbuotojos čia dirba savo darbą? Tikrai čia jų nėra... Atvažiuoja, pakontroliuoja ir išvažiuoja...
Mažoje kaimo parduotuvėje didžiąją lentynų dalį užėmė gėrimai. Suskaičiavome: 37 rūšys alaus, 24 rūšys degtinės ir 11 rūšių vyno ir šampano.
Labdaros gavėjai — pusė milijono gyventojų
Viena iš maisto paketus dalijančių ir labdaros akcijas rengianti organizacija yra „Maisto bankas“.
Šio labdaros fondo direktorės Deimantės Žebrauskaitės teigimu, maisto paketai dalijami visiems, kurie atitinka Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nustatytus reikalavimus. „Tai gamintojų tiekiami produktai, o kaip žmonės juos naudoja, tėra jų sąžinės reikalas“, — sakė direktorė.
Beje, pasklidus kalboms, kad dalis maisto labdaros eina į šoną, ministerijoje svarstyta apie sąlygų griežtinimą. Kol kas nuspręsta to atsisakyti, nes sugriežtinus sąlygas, žmonėms tektų pateikti daugiau dokumentų.
Nors produktus, pažymėtus užrašu „Europos bendrijos pagalba“, draudžiama parduoti ir pirkti, už tai numatyta administracinė atsakomybė, “Maisto bankas“sulaukia pavienių skundų, kad jais prekiaujama turguose. Viena moteris teisinosi bandžiusi parduoti labdaros produktų, nes vaikui reikėję vaistų.
Lapkričio mėnesį Šiauliuose maisto paketų gavo apie 15 tūkstančių, Šiaulių rajone — 12 tūkstančių, Lietuvoje — 538 tūkstančiai žmonių. Paketai priklauso, jeigu pajamos vienam šeimos nariui neviršija 525 litų.
Šiuo metu paketą sudaro du kilogramai miltų, vienas kilogramas makaronų, tirštinto pieno, du pakeliai trijų grūdų kruopų košės ir du pakeliai sausų pusryčių.
Šiauliai kelia rūpesčių
Kita „Maisto banko“ akcija — tai du kartus per metus organizuojamas maisto produktų rinkimas didiesiems prekybos tinklams priklausančiose parduotuvėse.
Šiauliuose ši labdara teikiama nevyriausybinėms organizacijoms. D. Žebrauskaitė pažymėjo, jog Šiauliai yra vienas iš tų miestų, kuriuose labdaros dalijimas kelia susirūpinimą. Jos žiniomis, nevyriausybinės organizacijos mieste „labai stipriai nesutaria tarpusavyje.“
„Sulaukiame įvairių, dažniausiai anoniminių komentarų, atseit, mes žinome, jog labdara nukeliavo ne ten, kur turėjo. Bet kai reikia kažką įvardyti konkrečiai, vyksta patikrinimai, niekas nieko neįvardija“, — pasakojo labdaros fondo vadovė.
Sigita STONKIENĖ
