O kad lengviau būtų pacientams susimokėti būsimas priemokas, draudikai jau ruošiasi pasiūlyti ir naujas draudimo rūšis.
Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.
Panevėžiečiai skundžiasi valstybinėmis gydymo įstaigomis:
„Eilės didžiulės, užsiregistravau pas akių gydytoją, tai jau metai praėjo. Sakė, po pusės metų priims, bet metai praėjo.“
„Pas akių gydytoją norėjau užsiregistruoti, tai buvo rugsėjo mėnesį, o manęs dar net į eilę nepastatė.“
„Po pusę metų, metus laukti, ypač pas kardiologus, traumatologus.“
„Pas kardiologą ir man reikėjo ilgokai, teko privačiai važiuoti.“
„Pas daktarą, koją man baisiai skauda, o tik vasarį-kovą gali prieiti.“
Žadėdama pagerinti jų paslaugas, Vyriausybė užsimojo joms skirti daugiau pinigų. Tačiau sumažinti finansavimą privačioms įstaigoms, kurios iš pacientų renka dar ir papildomas priemokas.
Dėl priemokų ir finansavimo net pusmetį trukusį karą tarp privačių gydymo įstaigų ir Sveikatos apsaugos ministerijos, premjerė skelbia nutraukianti, artėjant kitų metų Sveikatos draudimo fondo tvirtinimui.
„Tai istorinis susitarimas, laužome mitus, kad susitarti negalime, kad yra pernelyg skirtingos nuomonės ir negalime sėsti prie vieno stalo“, – sakė premjerė Inga Ruginienė.
Privačios gydymo įstaigos gaus finansavimą
Šalys skelbia pasiekusios kompromisą dėl kitų metų 4,3 mlrd. eurų dydžio Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) ir pripažįsta, kad Lietuvoje valstybinė sveikatos priežiūros sistema nebeišsivers be privačių įstaigų. Visgi prioritetiniu skelbiamas valstybinis gydymas, o privačios gydymo įstaigos ir toliau iš valstybinio fondo gaus apmokėjimą už ligonių gydymą, tačiau turės susimažinti priemokas.
„Susitarėme, kad privačios gydymo įstaigos remia valstybės pastangas stiprinti viešąjį sektorių, prisideda ir palaiko mūsų pastangas naikinti priemokas, dvigubus apmokėjimus“, – komentavo sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė.
„Antriniame ir pirminiame lygyje priemokų už paslaugas nebus. Priemokos bus galimos – komforto paslaugos, priemokos už priemones“, – tikino Verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis.
Išlaikiusios teisę į priemokas, privačios įstaigos sutinka, kad nuo 2027 metų joms Ligonių kasų finansavimas mažės 6 proc. Tačiau kokia nauda bus iš šio susitarimo pacientams – kalbama labai miglotai. Ministerija žada tik ateityje sukurti aiškias taisykles, kada pacientai turės sumokėti papildomai, o kada ne.
„Iki šiol po mokamų paslaugų nebuvo galima teikti nemokamų, čia nuolaida iš viešojo sektoriaus, sutinkame dėl paciento“, – tvirtino Vėžio instituto direktorius Valdas Pečeliūnas.
„Turės didesnę pasirinkimo laisvę, greitesnį priėjimą prie paslaugų“, – įvardijo „Meliva Lietuva“ generalinis direktorius Kęstutis Broniukaitis.
„Tikiu, kad rajonų ligoninėms pavyks medikus turėti savo gydymo įstaigose“, – pridūrė Kauno klinikų generalinis direktorius Renaldas Jurkevičius.
„Didesnių pokyčių pacientų patirtyje gaunant sveikatos priežiūros paslaugas trumpuoju laikotarpiu nebus. O ilguoju svarbiausia kokybiniai parametrai, pacientai rinksis, kur jiems geriausia“, – sakė „Affidea Lietuva“ Vitalijus Orlovas.
Beje, privačios gydymo įstaigos visgi galės tikėtis ir didesnio valstybinio finansavimo nei jis buvo šiemet. Tačiau esą tik tuo atveju, jei suteiks pacientams paslaugas, kurių viešos gydymo įstaigos nebesugebės patenkinti.
Straipsnis parengtas pagal TV3 žinių reportažą.
