Lietuviams pinigus kadaise atstojęs daugiau nei 100 gramų sidabro lydinys – tik už litą, tiek pat kainuoja vėlesniais amžiais jį pakeitusi moneta ar Pirmojo pasaulinio karo laikus menanti fotografija. Muziejininkai perspėja: litas už istorinę vertybę – ne pokštas, o realybė. Šalies muziejams nurodyta tik tokia suma įvertinti iki 1993-iųjų įsigytus eksponatus.
Po lito įvedimo pirktų vertybių kainą muziejai privalo suskaičiuoti iki gegužės. Tokius dar praėjusiais metais gautus Finansų ministerijos nurodymus muziejininkai vadina nerealiais ir baiminasi, kad juos įvykdę taps nusikaltėlių taikiniu.
„Jei vagystė, niekas nekels baudžiamosios bylos ir negaiš laiko ieškant eksponato, įvertinto tik vienu litu. O kaip bus apskaičiuojama žala, jei muziejaus fondus užlietų vanduo ar kokia kita stichinė nelaimė įvyktų?“ – ministerijos reikalavimų pagrįstumu abejoja Panevėžio kraštotyros muziejaus vyriausioji fondų saugotoja Sandra Libikienė.
Muziejininkams skauda širdį
Panevėžio kraštotyros muziejuje saugoma daugiau nei 90 tūkst. eksponatų. Kiek įsigytųjų po 1993-iųjų, muziejininkai dar skaičiuoja. Tačiau, pasak S.Libikienės, tokių nebus labai daug – nedidelis, iš Savivaldybės biudžeto išlaikomas muziejus Lietuvai atgavus nepriklausomybę tik keletą metų galėjo sau leisti pirkti eksponatus. Didžiąją dalį muziejuje saugomų istorinių vertybių bus įkainotos tik po litą.
„Prieš šešerius ir daugiau metų eksponatų per metus nupirkdavome už 2–3 tūkst. litų. Dabar jau kokie penkeri metai, kai įstengiame tam skirti tik 400–500 Lt. Gerai, kad žmonės kai ką padovanoja. Vertingesnių daiktų savininkai sutinka palaukti, kol sutaupysime, nors tokius įpirkti gali tik didieji šalies muziejai, o mes gyvename iš to, ką Savivaldybė duoda, ir paaukotų 2 proc. gyventojų pajamų mokesčio“, – pasakojo S.Libikienė.
Jai su kolegomis teks po litą įvertinti Kraštotyros muziejaus įkūrėjos, vienos garsiausių XIX a. pab.–XX a. pirmosios pusės Panevėžyje Moigių šeimos relikvijas – sidabrinę segę, servizus. Simboline suma bus įvertintos Pirmojo pasaulinio karo laikų Panevėžio fotografijos, vertos mažiausiai po 80 Lt. Panevėžio pasididžiavimas, žymaus panevėžiečio botaniko Valerijono Straševičiaus prieš Antrąjį pasaulinį karą surinkta 5000 drugelių kolekcija, remiantis Finansų ministerijos nurodymais, bus įkainota tik 5000 Lt, nors, S.Libikienės teigimu, verta bent dešimt kartų daugiau.
„Skauda širdį, kai vertingus eksponatus reikia litu įvertinti, ir darosi juokinga tokią pat kainą nurodant ties tiek nevertais“ – pripažįsta muziejininkė.
Ministerija paskubėjo
Panevėžio kraštotyros muziejaus direktorius Arūnas Astramskas tvirtina neįžvelgiantis biurokratų reikalavimų prasmės.
„Yra toks baisus europinis įstatymas, kurį mūsiškiai perdarė ir nuo sausio 1-osios visas valstybės turtas privalo būti įvertintas pinigine išraiška. Bet ta apskaita, kokią muziejai turi atlikti, tėra formali, neatspindinti tikrosios padėties“, – mano direktorius.
Pasak jo, vieni muziejai vis dar delsia vykdyti ministerijos nurodymus, kiti jau suskubo savo fonduose saugomas vertybes įvertinti formaliai – po litą. A.Astramskas abejoja, ar paskubėjusieji nesigailės atsitikus nelaimei.
To paties baiminasi ir Savivaldybių muziejų bendrijos pirmininkė Audronė Jakunskienė.
„Kas ieškos pavogto litu įvertinto kad ir sidabro lydinio, nors realiai toks kainuotų ir kelis tūkstančius?“ – abejoja pirmininkė.
Kol muziejiniai eksponatai dar nenuvertinti, ištikus nelaimei padarytą žalą skaičiuoja tam sudaryta komisija. Muziejininkai baiminasi, kad vertybes įkainojus litu tokių komisijų nuomonė nieko nebereikštų.
A.Jakunskienės teigimu, Finansų ministerija, pareikalavusi eksponatų apskaitos, pernelyg paskubėjo.
„Iš pradžių buvo kalbėta, kad iki 2009-ųjų pabaigos fondai turi būti įkainoti, dabar atidėta lyg ir iki 2010 m. galo. Kultūros ministerija dar tik kuria metodiką, kaip nustatyti tikrą eksponatų vertę. Alytaus kraštotyros muziejus turi apie 70 tūkst. eksponatų. Įvertinti, kiek kiekvienas jų kainuoja, prireiktų ne metų ir ne dvejų“, – įsitikinusi A.Jakunskienė.
Susiskaičiuoja turtus
Muziejininkų nuogąstavimų Kultūros ministerija neklauso ir kaltina be reikalo keliant triukšmą.
„Priimtus teisės aktus reikia vykdyti. Negali taip būti, kad noriu vykdau, noriu – ne. Finansų ministerijos nurodymas įvertinti eksponatus metams buvo atidėtas dėl muziejininkų argumentų, bet per tą laiką jie vis tiek nieko nepadarė. Daugiausia triukšmo kelia didieji muziejai, o mažieji, pavyzdžiui, Tauragės, turintis 8000 eksponatų, jau spėjo juos visus įkainoti“, – pareiškė Kultūros ministerijos Informacinės visuomenės plėtros skyriaus vyriausiasis specialistas Romanas Senapėdis.
Pasak jo, įkainoti istorines vertybes reikalaujama remiantis Europos Sąjungos direktyva.
„Valstybė turi žinoti, kiek kokio turto turi“, – aiškino R.Senapėdis.
Jo teigimu, muziejininkams nurodyta tik suskaičiuoti, kiek eksponatų pirkta už dabartinius litus, ir už kiek buvo sumokėta ankstesniais pinigais. Kol ministerija sukurs metodika, kaip nustatyti tikrąją eksponato vertę, įsigytuosius už rublius, talonus ar dar senesnę lietuvišką valiutą nurodoma įkainoti simboline vieno lito suma.
R.Senapėdis pripažįsta, kad toks vertinimas praktiškai – bevertis.
„Dingus ar sugadinus eksponatą vis tiek būtų sudaromos komisijos žalai įvertinti. Nereikia baimintis, kad tas daiktas litą ir tekainuos“, – aiškino ministerijos atstovas.
Kada bus sukurta metodika, turinti sugrąžinti muziejų eksponatams tikrąją jų vertę, neaišku. Tačiau jos laukiančius muziejus R.Senapėdis perspėja, kad metodika – ne kainynas, nurodantis, kiek galėtų kainuoti istorinės vertybės.
Pasak jo, Lietuvos muziejuose saugoma daugiau nei 5 mln. eksponatų. Kokia bent apytikrė jų vertė – nežinoma. Taip pat nėra žinoma, kiek istorinių vertybių muziejai įsigijo po Nepriklausomybės atgavimo. Tą, R.Senapėdžio tvirtinimu, muziejai privalo suskaičiuoti iki gegužės vidurio.
Inga Kontrimavičiūtė
