Įspėja vairuotojus: sukėlus avariją su netinkamomis padangomis gali tekti susimokėti nukentėjusiam

Nuo lapkričio 10 dienos iki balandžio 1-osios draudžiama eksploatuoti automobilius su vasarinėmis padangomis. Tačiau tiek saugaus eismo ekspertai, tiek draudikai pastebi, kad svarbu atsižvelgti ne tik į tai, kokiam sezonui yra pritaikytos padangos, bet ir į tai, kokia yra padangų būklė. 

Pavyzdžiui, žiemos metu žieminių padangų protektoriaus gylis turi būti ne mažesnis nei 3 mm, vasaros metu – ne mažesnis nei 1,6 mm. Draudikai įspėja, kad eksploatuojant automobilį su netinkamomis padangomis ir patekus į avariją, gali būti, būsite paprašytas pats atlyginti žalą. 

Kaip pastebi Susisiekimo ministerijos saugaus eismo ekspertas Vidmantas Pumputis, kartais vairuotojai nori sutaupyti, todėl rizikuoja važiuoti netinkamomis padangomis. Tik, pasak V. Pumpučio, toks taupymas gali atsisukti ir prieš pačius vairuotojus. 

„Jei padangų protektorius yra mažesnis nei 3 milimetrai ir neatitinka saugumo reikalavimų, tai draudikai avarijos atveju padengia žalą, bet dažnai jie po to iš avarijos kaltininko regreso tvarka išsireikalauja pinigų, nes vairuotojas važiavo netinkamomis padangomis ir dėl to galimai galėjo įvykti eismo įvykis. 

Tokiu atveju ta ekonomija taupyti perkant padangas apsisuka prieš pačius vairuotojus ir tenka tikrai gerokai brangiau sumokėti nei įsigyjant saugias, kokybiškas padangas“, – sako V. Pumputis. 

„Lietuvos draudimo“ Transporto žalų skyriaus vadovas Giedrius Petrikas sako, kad jeigu vairuotojas eksploatuoja transporto priemonę su vasarinėmis padangomis po lapkričio 10 d., arba su nusidėvėjusiomis ir nebetinkamomis padangomis, ji laikoma techniškai netvarkinga ir tokią transporto priemonę draudžiama eksploatuoti. 

„Tokiu atveju, įvykus eismo įvykiui, pirmiausia būtų atsižvelgiama į jo priežastis. Dažniausiai eismo įvykio priežastys būna kompleksinės ir neįmanoma nustatyti vienos priežasties, dėl ko kilo eismo įvykis. Tačiau jei avarija įvyksta dėl padangų, tokie įvykiai pripažįstami nedraudžiamaisiais ir žalą kaltininkas privalo atlyginti pats“, – sako G. Petrikas. 

REKLAMA

Jei buvote nukentėjęs, galite tapti kaltininku

Kaip sako BTA Ekspertizių skyriaus vadovas Andrius Žiukelis, patekus į avariją, kur jūs – nukentėjusi pusė, gali būti užfiksuota, kad važiavote nu padangomis, kurios neatitinka techninių reikalavimų. 

„Jei po eismo įvykio paaiškėtų, kad pagal pirminius duomenis nukentėjusio asmens vairuojamas automobilis buvo su netinkamomis padangomis, gali būti pakeista atsakomybė. Atsakingas už įvykį vairuotojas nėra pakeičiamas, tiesiog fiksuojame, kad eismo įvykio dalyvio transporto priemonės padangos yra nusidėvėję. Tačiau tai turėtų būti ne visai standartinė situacija, jų nėra daug.

Gyvenime, gatvėse daug dažniau matome gerokai paprastesnes situacijas, kuomet ne nukentėjęs tampa kaltininku dėl padangų, o tiesiog eismo įvykis įvyksta dėl netinkamų padangų. Nespėjama sustoti, nesuvaldoma transporto priemonė, išslystama į priešpriešinę eismo juostą ir t.t.“ – sako A. Žiukelis. 

Vertina ne tik protektoriaus gylį

BTA Ekspertizių skyriaus vadovo Andriaus Žiukelio teigimu, įvykus avarijai vertinamas ne tik padangų protektoriaus gylis, o ir kiti padangų nusidėvėjimai. 

„Pirmiausia tikriname pagrindinius dalykus: padangos turėtų būti žieminės arba universalios. Taip pat tikriname padangų protektoriaus gylį (lengviesiems 3 mm yra minimali riba). Jei yra priežasčių, kurios galėjo lemti įvykį, žiūrime individualiai – „guzai“ ant padangų, sueižėjusios padangos, ypač jei prieš įvykį padanga sprogo, netolygiai nudėvėtos padangos, ir t.t.“ – pastebi A. Žiukelis. 

Padangų būklė vertinama ne visais atvejais

Kaip pastebi „Gjensidige“ Transporto žalų administravimo grupės vadovas Donatas Šarakauskas, ne visais atvejais, įvykus avarijai, atsižvelgiama į padangų būklę. 

„Įprastomis įvykio sąlygomis (pvz., nepraleido pagrindiniu keliu važiuojančio ar pan.) padangų būklė nėra svarbi net ir kaltininko požiūriu. Būtinas tiesioginis priežastinis ryšys tarp to kad padangos neatitiko KET reikalavimų ir įvykusio įvykio, pvz. žiemą stabdant slidžiu keliu nespėjo sustoti ir atsitrenkė į kliūtį,  kai padangos buvo netinkamos.

REKLAMA

Dėl to kaltininko automobilio padangos apžiūrimos retai ir išskirtinais atvejais“, – sako D. Šarakauskas. 

Padangų keitimo periodu sumažėja avaringumas

Pasak „Lietuvos draudimo“ Transporto žalų skyriaus vadovo G. Petriko, padangų keitimo laikotarpiu spalio-lapkričio mėnesiais fiksuojamas sumažėjęs avaringumas, o tai siejama su faktu, kad vairuotojai pradeda naudoti žiemines padangas, kurios yra efektyvesnės ir saugesnės.

„Vasarinių padangų guma paprastai yra efektyvi tik esant aukštesnei nei 7 laipsnių temperatūrai, o esant žemesnei jau žymiai saugiau važinėti žieminėmis padangomis.

Mes patariame savo klientams visuomet įsivertinti eismo sąlygas ir elgtis taip, kad vairuoti būtų saugu, bei važiuoti automobiliu, kuris atitinka techninius reikalavimus. Prasidėjus šaltajam sezonui, reikėtų būti pasiruošusiems keisti savo vairavimo įpročius – net ir jei nėra sniego, gali kilti kitų nenumatytų oro sąlygų, pavyzdžiui, plikledis ryte. 

Svarbu nepamiršti, kad net ir pasikeitus padangas ant slidžios dangos reikia važiuoti mažesniu greičiu, laikytis didesnio atstumo nuo priekyje važiuojančio automobilio bei atsargiau, ramiau manevruoti“, – primena G. Petrikas.


Rašyti komentarą...
G
Garbanele
2020-11-11 16:37:50
Pranešti apie netinkamą komentarą
Čia toks pats variantas kaip su covido testais,viens prie vieno biznis,neperka jau vasarinių padangų ir....



Atsakyti
0

K
Kodėl
2020-11-11 19:23:41
Pranešti apie netinkamą komentarą
dvigubi standartai? Paprastiems žmonėms - bauda ohoho, o valdžią važinėjantiems ir įkliuvusiems - tik15 e?
Atsakyti
0

SKAITYTI KOMENTARUS (2)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų