Kaip teigė VVKT Farmakologinio budrumo ir apsinuodijimų informacijos skyriaus vyresnioji patarėja Rugilė Pilvinienė, jeigu taip tikrai vyksta ir kažkas geria minėtus vaistus profilaktiškai, tai tie žmonės rizikuoja savo sveikata ir gyvybe.
„Neprognozuojamai, ne gydytojui paskyrus, net ir jam paskyrus, antikoguliantų vartojimas yra gyvybei pavojų keliantis reiškinys. Antikoguliantai yra vaistai, kurie vartojami, kaip sako žmonės, kraujo skystinimui, ir turi labai rimtas galiojančias, patvirtintas terapines indikacijas ir juos reikia vartoti tik tada, kai kitos išeities nėra.
O vartojant juos tada, kai jie žmogui nereikalingi, ir net tada, kai jų reikia, tikėtinas nepageidaujamas poveikis, susijęs su kraujavimu. Žmogus dėl to gali žūti. Ir neturiu ko slėpti – tikrai tokių pranešimų gauname, kai žmonės miršta nukraujavę vartodami antikoguliantus. Taigi jei žmonės dabar taip neatsakingai elgiasi, tai norėčiau rimtai juos perspėti, kad jie taip rimtai kelia riziką savo sveikatai ir netgi gyvybei“, – žurnalistams aiškino ji.
Į kokias reakcijas po vakcinos atkreipti dėmesį?
Kaip po EVA išvados dėl „AstraZeneca“ saugumo aiškino onkoimunologas Marius Strioga, per pirmąsias 2–3 dienas po skiepo galimi gana įprasti šalutiniai poveikiai yra karščiavimas, bendras negalavimas ir to sureikšminti nereikėtų.
Sunkesnės komplikacijos, kurios pasireiškia retai, galimos nuo 3 dienos po skiepo ir jos yra: stiprėjantis galvos skausmas, sutrikusi rega, neurologiniai pokyčiai, galūnių nutirpimai, pusiausvyros sutrikimai, kalbos sutrikimai.
„Vien pakaktų to, kad nepraeinantis, stiprėjantis galvos skausmas su bet kokiais neurologiniais simptomais – kreiptis į medicinos įstaigą. Kitas požymis – atsirandančios mėlynės, kas gali būti susiję su sumažėjusiu trombocitų skaičiumi“, – vardijo M. Strioga.
Pasak jo, kreipusis į medicinos įstaigą, gydytojai žinos, kokius tyrimus atlikti ir kokį gydymą atlikti.
M. Strioga aiškino, kad taip pat reikia atkreipti dėmesį į stiprius pilvo skausmus ar dusulį, tuomet taip pat reikia kreiptis į gydymo įstaigą. Visgi, jis ramino, kad tokie šalutiniai poveikiai yra labai reti.
„Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje ir apskritai Rytų Europoje tokių atvejų nebuvo fiksuota, na, dažniau jie pasitaiko moterims, jaunesnėms nei 60 m. Senjorai ir vyrai, parodykite savo jėgą ir drąsą šioje srityje, taip prisidėsite prie pandemijos suvaldymo“, – dėstė jis.
Paklaustas, ar prieš, ar po vakcinos reiktų vartoti kraują skystinančius vaistus, savo ruožtu M. Strioga sakė, kad šiuo klausimu vieningos nuomonės nėra ir šiuo metu tas nėra rekomenduojama.
Portalas tv3.lt primena, kad iš viso nuo skiepijimo pradžios Lietuvoje iš viso sulaukta 1742 pranešimų apie nepageidaujamas reakcijas į vakcinas nuo COVID-19. Bendrų vakcinacijų atlikus jau yra pusę milijono, šalutinių reakcijų reiškiniai siekia 0,34 proc. nuo bendrų įskiepytų dozių.
