REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Norint, kad atostogos užsienyje neapkarstų, medikai primygtinai rekomenduoja pasidomėti epidemiologine situacija šalyje, į kurią vykstama. Gali būti, kad jums reikės papildomai pasirūpinti tam tikrais skiepais arba profilaktine vaistų doze. Negana to, jau nuvykus būtina laikytis ir tam tikrų taisyklių, mat kitaip vietoj malonių įspūdžių gresia ligos patalas.  

Norint, kad atostogos užsienyje neapkarstų, medikai primygtinai rekomenduoja pasidomėti epidemiologine situacija šalyje, į kurią vykstama. Gali būti, kad jums reikės papildomai pasirūpinti tam tikrais skiepais arba profilaktine vaistų doze. Negana to, jau nuvykus būtina laikytis ir tam tikrų taisyklių, mat kitaip vietoj malonių įspūdžių gresia ligos patalas.  

REKLAMA

Medikai primena, kad vasarą palankesnis metas plisti įvairioms infekcijoms, bet dalis jų būtent susijusios su įvežtinių ligų rizika.

Infekcijos gali plisti ne tik oro lašeliniu būdu, kontaktuojant su sergančiuoju, bet ir per nesaugų vandenį, maistą, nesilaikant higienos, maudantis nešvariame telkinyje. Taip pat infekcijas perduoda vabzdžiai, nariuotakojai, parazitai.

Kaip pasakojo VUL Santaros klinikų Infekcinių ligų centro vadovė prof. Ligita Jančorienė, tai, kokiomis ligomis rizikuojama užsikrėsti labiau, priklauso nuo įvairių aplinkybių.

REKLAMA
REKLAMA

„Viskas labai priklauso nuo to, kur keliaujama, kiek laiko išvyka užtruks, koks kelionės biudžetas, nes nuo to priklauso, kur žmogus gyvena, kokiomis sąlygomis. Tai pat svarbu, kiek turi sąlyčio su vietiniais gyventojais, tam tikrų nariuotakojų įkandimais“, – nuotolinio pokalbio metu kalbėjo ji. 

REKLAMA

Žiūrėti, iš kieno rankų maistas

Pasak gydytojos, galima būtų išskirti tris pagrindines infekcijų grupes, kas būtų aktualu keliautojams. L. Jančorienės pastebėjimu, visų pirma keliaujantiems į kitus kraštus svarbu saugotis įvairių žarnyno infekcijų, kurios plinta per nešvarų maistą, vandenį, kartais – ir ledukus, naudojamus vandeniui atšaldyti.

„Žmogus gali pakliūti į tokią aplinką, kur nepasitaikys koks vabzdys, bet nevalgęs nebus, taigi yra rizika užsikrėsti tam tikromis infekcijomis. Dažniausiai tai būna klasikinės žarnyno bakterinės infekcijos kaip salmoneliozė, šigeliozė, kampilobakteriozė ar jersiniozė. Šios infekcijos pasitaiko ir mūsų krašte, tik rečiau, dažniau jos siejamos su keliautojais“, – vardijo infektologė. 

REKLAMA
REKLAMA

Ji priminė, kad šiomis infekcijomis galima užsikrėsti tiek per maistą, tiek tiesioginio kontakto su sergančiu žmogumi būdu, jei nesilaikoma higienos taisyklių.

Medikė pridūrė, kad taip pat yra aprašyta, kai keliaujant kruiziniu laivu pasitaiko noravirusinės infekcijos protrūkiai.

„Ji dažniausiai išplinta labai greitai, vargina šleikštulys, pykinimas, profuzinis vėmimas, gausus vandeningas viduriavimas. Dažniausiai būklės nebūna kritiškai labai sunkios, bet apgadina kelionę ir sukelia papildomų rūpesčių“, – pastebėjo L. Jančorienė.

Tiesa, ji priminė, kad nuo tokių per nešvarų maistą ar kontaktus plintančių infekcijų kaip hepatitas A ar vidurių šiltinė galima pasiskiepyti. Kitu atveju reikia saugotis renkantis termiškai apdorotą maistą, gerai savo rankomis nusiplaunat vaisius, daržoves:

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Žymiai mažiau saugu, jei žmogus valgo kažkieno paruoštas, pavyzdžiui, vaisių salotas, kur gali būti prisidėta žmogaus, kuris galėtų būti sergantis ir nesilaikyti higienos reikalavimų.“

Gali prireikti saugotis ne tik uodų, bet ir gripo

Keliaujantiems iš Šiaurės į Pietų pusrutulį taip pat reikėtų pasisaugoti ir kvėpavimo takų infekcijų, mat ten dabar kaip tik cirkuliuoja gripo ir kiti žiemos sezonui būdingi virusai.

Trečia grupė infekcijų, ko, gydytojos teigimu, žmonės turbūt labiausiai bijo – tai nariuotakojų pernešamos ligos.

„Tai gali būti uodai, moskitai, erkės, įvairūs kandantys vabzdžiai. Jie gali pernešti skirtingas infekcijas skirtingose geografinėse vietose. Todėl dėl rizikų vykstant į konkrečią šalį galima pasitarti su gydytoju“, – pastebėjo L. Jančorienė.

REKLAMA

Nuo kai kurių ligų, pavyzdžiui, maliarijos, vaistai gali būti skiriami profilaktiškai. 

„Jei žmogus važiuoja į maliarijos regioną ir kelionės pobūdis bus susijęs su padidinta rizika, jis turėtų pasitarti su gydytoju ir vartoti vaistus profilaktiniu režimu. Be to, labai svarbu ir naudoti repelentus, saugotis vabzdžių įkandimų. 

Nes ypač maliariniams uodams būdinga, kad jie gali įkąsti ir saulei leidžiantis, ir švintant, o, pavyzdžiui, Dengė karštligę pernešantys kito tipo uodai dažniausiai maitinasi dienos metu ir veisiasi urbanistinėse teritorijose, kur gyvena žmonės. Taip kad skirtingos uodų, moskitų rūšys elgiasi skirtingai“, – pasakojo infektologė.

REKLAMA

Gydytoja kartu priminė, kad dažniausiai vabzdžių platinamoms ligoms yra ilgesnis inkubacinis laikotarpis – 2–3 savaitės, tad paprastai simptomus žmogus pradeda jausti jau grįžęs namo. 

„Dėl to ir turime įvežtines Dengė karštligės atvejus, taip pat – Zika karštligės atvejį. Neseniai gydėme maliarija susirgusią pacientę“, – kalbėjo L. Jančorienė.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų