Neseniai Kelmės rajono Išlynų kaimo gyventoja Sofija Grigaitienė sužinojo, jog sovietmečiu ji buvo pripažinta psichikos ligone. Taip buvo nuspręsta susidoroti su aktyvia teisybės ieškotoja.
Sovietinių psichiatrų įvykdytas nusikaltimas išaiškėjo netikėtai.
Kvietimas į Psichikos sveikatos centrą
Prieš kelias savaites Sofija Grigaitienė gavo laišką iš Kelmės psichikos sveikatos centro. Gydytoja kvietė atvykti pasitikrinti sveikatos.
Istorijos ir kūno kultūros mokytoja dirbusi moteris labai nustebo. „Nubėgau pas kaimo felčerę Danutę Grybienę, sakau, gal tu turi kokių duomenų apie mano durnumą. Ji nieko negirdėjusi.“
Nuvažiavo į Kelmę pasiteirauti, kodėl kviečiama į šią medicinos įstaigą.
Gydytojos, pasak Sofijos Grigaitienės, paklausinėjo, kaip ji sugyvenanti su kaimynais, kokie santykiai su dukra, paskui paaiškino, jog, tvarkydamos senas įskaitoje įrašytų ligonių korteles, radę ir Sofijos Grigaitienės.
Nusprendusios pasikviesti moterį patikrinti — gal reikia kokios pagalbos. Mat nuo 1987 metų, kai kortelėje atsirado pažyma apie jos ligą, apie pacientę nieko negirdėti.
Sofija Grigaitienė paprašė pažymos kopijos. Gydytojos atsiprašė už sutrukdymą, atšvietė pažymą ir patvirtino, jog kopija — tikra.
Be tyrimų nustatyta paranoja
Pažymoje tvirtinama, kad Sofija Grigaitienė serga psichine liga — paranoidiniu sindromu. Tokią išvadą padarė į Sofijos Grigaitienės namus nuvažiavusi ir su ja pabendravusi Žiegždrių psichiatrijos ligoninės gydytoja ir pora vietos medikių.
Pažymoje teigiama, jog ligonei pasiūlyta išsitirti psichiatrijos ligoninėje. Tačiau ji atsisakiusi.
Vienas šio dokumento egzempliorius paliktas Kelmėje, kitas išsiųstas į Sveikatos apsaugos ministeriją, „draugui Mižutavičiui“, kurio nurodymu mokytoja patikrinta ir nustatyta liga.
Sofiją Grigaitienę ištirti ir padaryti ligone nuspręsta po to, kai 1986 metų gruodžio mėnesį ji parašė skundą generaliniam komunistų partijos sekretoriui Michailui Gorbačiovui dėl netvarkos Stulgių nepilnoje vidurinėje mokykloje.
Kad būtų svariau, pridėta, jog mokytoja nesutarė su bendradarbiais, įrodinėjo, kad jie blogai dirba ir netinkamai elgiasi darbe, be to rašinėjo skundus į aukštesnes instancijas. Matyt, skundų rašymas ir buvo pagrindinis motyvas padaryti pedagogę psichikos ligone.
Negalėjo pakęsti neteisybės
„Tai dabar nežinau, ar aš durna, ar nedurna?“ — liūdnai juokauja buvusi mokytoja, dėl teisybės paieškų sovietmečiu daug iškentėjusi.
Sofija Grigaitienė sako negalėdavusi pakęsti, kad vaikai skriaudžiami mokyklos bendrabutyje, kad silpnos kai kurių mokinių žinios. Jos požiūriu, ir kai kurie mokytojai elgėsi netinkamai. Ne taip derėjo elgtis pedagogams.
Būdavo, kad mokytojas išvažiuoja į sesiją, nes mokosi neakivaizdžiai, bet jam mokama tarsi vestų pamokas. Sofija Grigaitienė čia įžvelgė valstybės turto grobstymą. Kirtusi blogybėms iš peties. Jos skundų tirti iš Maskvos porą kartų buvo atvažiavęs partinės kontrolės atstovas Aleksandras Volochinas, iš Vilniaus centro komiteto — Jonas Švambarys.
Ir pati Sofija Grigaitienė buvo pakviesta į Maskvą. Ten jos situacija buvo pavadinta „unikalnoje jevlenije v sovetskom sojuze“.
Atleido iš darbo ir atėmė dukrą
Po tokių vizitų pasistengta, kad Vilniaus pedagoginį institutą jau bebaigianti mokytoja būtų atleista iš darbo.
1976 metais jai surengta atestacinė komisija Vilniuje. Sofija Grigaitienė apskundė komisijos išvadas. Švietimo ministras vėl ją grąžino į darbą.
Tuomet prieš ją suorganizuoti vaikai. Jie neva streikavo, nes nepatiko mokytoja. Tai buvo puikus pagrindas vėl atleisti pedagogę iš darbo.
Tą pačią Stulgių mokyklą lankė mokytojos dukra. Vaikai pradėjo iš jos tyčiotis. Per dukrą buvusiai kolegei keršiję ir kai kurie mokytojai.
Tuo metu pas savo tėvus Išlynų kaime gyvenusi Sofija Grigaitienė nusprendė neleisti dukros į mokyklą. Namuose trejus metus ją mokė pati.
Už tai 1982 metais buvusiai mokytojai atimtos motinystės teisės. Jos dukra išvežta į Šiaulių mokyklą — internatą. Ten, pasak Sofijos Grigaitienės, jos dukra žiniomis lenkė kitus vaikus. Tačiau tai nereiškė, kad būtų pripažinta, jog motina iš tiesų suteikė dukrai visas reikiamas žinias.
Motinai nusprendė netylėti. Nuvažiavo į Sovietską. Iš ten nusiuntė skundą į Maskvą. Po aukštų valdžios vyrų įsikišimo pavyko atgauti dukrą.
Asmenybės nurašymas
Visi šie faktai, pasirodo, labai padėjo, kai reikėjo buvusią mokytoją visiškai nurašyti kaip asmenybę.
1987 metų vasario antrąją į jos namus pasibeldė trys medikės. Viena iš Žiegždrių psichiatrijos ligoninės, dvi iš Kelmės. Vykdydamos Sveikatos ministerijos pavedimą, jos patikrino Sofijos Grigaitienės psichinę sveikatą jos pačios namuose.
Teisybės ieškojimas ir kiti šios savybės išprovokuoti mokytojos veiksmai buvo traktuoti kaip psichinė liga — paranoidinis sindromas.
Kaip paranoja, o ne tikri gyvenimo faktai traktuota tai, kad iš mokytojos atimta ir penkiolika metų negrąžinta ganykla, kad nunuodyta jos karvė, nors visus šiuos faktus Sofija Grigaitienė patvirtina pažymomis.
Taip trypta ir žeminta Sofija Grigaitienė sugebėjo išgyventi drauge su tėvais dirbdama žemę, augindama gyvulius.
Pasirūpinusi oria savo tėvų senatve ir pati jau sulaukusi pensijos, buvusi mokytoja buvo bepamirštanti visas sovietiniais laikais patirtas skriaudas.
Tačiau nauja žinia apie tai, jog buvo padaryta net psichine ligone, trenkė lyg perkūnas iš giedro dangaus.
Sofija Grigaitienė suvokia, jog gydytojos tik vykdė sveikatos ministerijos atstovo Mižutavičiaus nurodymą. Vienos kelmiškės gydytojos jau nėra tarp gyvųjų. Kita jos atsiprašė. Sakė turėjusi vykdyti ministerijos nurodymą.
Su Žiegždrių psihiatrijos ligoninės gydytoja Sofija Grigaitienė kol kas dar nesusisiekė. Iki šiol Žiegždrių ligoninėje tebedirbanti psichiatrė „Šiaulių krašto“ paklausta apie kelionę į Kelmės rajoną ir Sofijos Grigaitienės namuose jai nustatytą diagnozę, tvirtino nieko neprisimenanti.
Regina MUSNECKIENĖ
