Vakar, Lietuvai minint 70-ąsias Holokausto metines, amerikietė Reičel Vilson padėjo gėlių masinėje žydų kapavietėje Luponių miške (greta Kužių, Šiaulių raj.). Čia 1941-aisiais kartu su dar 8000 žydų buvo nužudytas Reičel prosenelis, „Šimlin“ fabriko Šiauliuose buhalteris Michal David Kvintas.
Viešnagė protėvių Šiauliuose viešniai kėlė prieštaringus jausmus: nuo euforijos iki skausmo ašarų.
Lemtingas sutapimas
Reičel Vilson į Šiaulius atvyko kartu su savo ilgamete drauge Marija, vakar premjerą Šiaulių dramos teatre pristačiusios režisierės Natašos Ogaj— Ramer ir žinomo lietuvių poeto, eseisto Tomo Venclovos dukra.
„Aš visados svajojau aplankyti savo protėvių žemę, o kai Maša pasakė, kad važiuoja į Šiaulius pažiūrėti mamos spektaklio, pasakiau: važiuoju kartu su tavimi“, — pasakoja Reičel Vilson.
Pasirodo, draugės tik neseniai išsiaiškino, kad yra susijusios su tuo pačiu miestu.
Reičel sako nė nesvajojusi, kad atsidurs Šiauliuose būtent Holokausto minėjimo dieną, tačiau būtent tą dieną buvo numatytas ir premjerinis spektaklis.
„Viskas taip stebuklingai sutapo, tai neįtikėtina“, — neslėpė savo džiaugsmo Reičel. Su Marija jos dvi dienas buvo Vilniuje, aplankė Holokausto muziejų, po to traukiniu atvyko į Šiaulius, o pirmadienį išvyksta atgal į Jungtines Amerikos Valstijas.
Ten nekantraudama laukia Reičel senelė, buvusi šiaulietė, 92-ejų Miriam Kvint Volpe, kuri anūkei surašė visas giminės pavardes ir adresus Šiauliuose, įdavė jidiš kalba surašytą laišką Šiaulių žydų bendruomenei.
Šeimos istorija
Reičel užaugo klausydamasi senelės Miriam pasakojimų apie šeimos istoriją, apie kainą, kurią sumokėjo Kvintų šeima, apie holokaustą ir apie nuostabų gyvenimą Šiauliuose iki 1940-ųjų P.Višinskio gatvėje 7-uoju numeriu pažymėtame name.
Miriam Kvint buvo siuvėjos Mašos ir Vilniaus gatvėje įsikūrusio linų fabriko „Šimlin“ buhalterio Michalo Davido Kvinto dukra.
1940-taisiais Miriam ištekėjo už Judelio Volpės, kurio tėvai turėjo popieriaus parduotuvę ir įmonėlę Tilžės gatvėje.
Prasidėjus neramumams Šiauliuose, Judeliui su besilaukiančia Miriam pavyko pabėgti iš Lietuvos tėvų fabriko sunkvežimiu. Tačiau kitiems šeimos nariams sėkmė nesišypsojo.
Miriam sesuo Nora Kvint, irgi būdama nėščia, kaip tik iš Kauno atvyko į Šiaulius aplankyti savo motinos, o jau kitą dieną abi buvo uždarytos į Šiaulių getą, kur Nora pagimdė kūdikį.
Vėliau Maša su anūku buvo išvežti į koncentracijos stovyklą, abu žuvo dujų kameroje, o nuo vaiko atskirta Nora išvežta į kitą koncentracijos stovyklą. Ji išgyveno, vėliau pasitraukė į Ameriką.
Miriam tėvas, Reičel prosenelis Michal Davidas Kvintas pirmosiomis genocido dienomis buvo išvežtas ir sušaudytas Luponių miške. Holokausto metu nužudyti ir šeši Michalo broliai.
Gėlės Luponių miške
Drauge su Šiaulių žydų bendruomene vakar Reičel aplankė žydų žudynių vietą Luponių miške. Čia yra vienuolika masinių kapaviečių, kuriose per 1941-ųjų liepos-rugpjūčio mėnesius buvo nužudyta ir palaidota 8000 Šiaulių žydų: vyrų, moterų, vaikų.
Reičel ant kiekvienos kapavietės padėjo po gėlę.
„Labai emociškai sunku. Visi tie dalykai yra baisūs, — pravirksta Reičel, paklausta, ką jaučia šioje žemėje, — Bet aš labai džiaugiuosi, kad atvažiavau, nes esu pirmasis žmogus iš šeimos, išskyrus, žinoma, mano močiutę, esantis čia“.
Reičel sako nuo mažens girdėjusi apie holokaustą, skaičiusi knygas, mačiusi filmus, lankiusis muziejuose, tačiau stovėti šalia kapų, kuriuose guli be priežasties nužudyti tūkstančiai nekaltų žmonių, tarp kurių — jos prosenelis, yra vienas stipriausių išgyvenimų.
Du vaikus su vyru auginanti Reičel tikina, kad, šiems subrendus, būtinai juos atsiveš čia.
„Mano vaikai turi žinoti, iš kur jie atėjo, kas jie yra ir kas čia atsitiko“, — sako Reičel.
Trumpai
1941 metais Šiauliuose buvo įkurti du getai, nes Šiaulių žydų bendruomenė buvo itin skaitlinga. Prieš karą Šiauliuose gyveno 14 000 žydų tautybės žmonių. Iš pradžių įkurtas Kaukazo getas, paskui — Trakų. Žydai, netilpę getuose, buvo talpinami sinagogose. Po tam tikros atrankos apie 8000 žydų buvo išvežti ir nužudyti Luponių miške, apie 1000 — Normančių kaime. Iš viso holokausto metu buvo nužudyta apie 10 000 Šiaulių žydų.
Šiuo metų Šiaulių žydų bendruomenėje yra apie 200 žmonių.
Nijolė KOSKIENĖ
