Plačiau apie tai „Žinių radijo“ laidoje „Ekspertai pataria“ diskutuota su holistinio požiūrio šeimos gydytoja, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto doktorante Agne Misiūte.
Pasak jos, atsakymas, kas yra ilgaamžiškumas (angl. longevity), slypi pačiame žodyje – tai gyvenimas ilgai. „Tačiau kuo tai skiriasi nuo tų pasiekimų, kurie vyko iki šiol? Žmonės išties gyvena ilgiau nei prieš 100 ar 50 metų, kai nebuvo vaistų, antibiotikų.
Dabar labiau kalbame apie ilgus sveikatos metus – kad žmogus kuo ilgiau išliktų aktyvus, gebėtų judėti, save apsitarnauti, turėtų geras kognityvines, pažintines funkcijas. Taigi tai – ilgas sveiko gyvenimo laikotarpis: kuo ilgiau gyventi sveikai ir energingai“, – apibūdino gydytoja.
4 svarbiausi baziniai elementai
Ji teigė, kad ir medicinos konferencijose vis daugiau kalbama apie sveiką amžėjimą bei prevencinę mediciną. Kita vertus, ji svarstė, kad tie baziniai geros sveikatos ir savijautos elementai nėra pasikeitę.
„Anksčiau sakydavome, kad 80 proc. ligų nulemia gyvenimo būdas, o 20 proc. – genetika. Dabar mokslas pajudėjo į tą pusę, kad galime ir jai daryti įtaką – pakoreguoti genus, kad gyventume ilgiau, juos apsaugoti, kad ląstelei yrant ta užkoduota gyvenimo trukmė išliktų kuo ilgesnė.
Kitas dalykas – naujų būdų, kaip padėti sveikatai, atradimas. Pavyzdžiui, pastebėta, kad vaistas, skirtas insulino atsparumui ir cukraus apykaitai reguliuoti, padeda pailginti gyvenimą. Tai susiję su tuo, kad tam tikras badavimo laikotarpis yra sveikas – tai pastebėta dar praėjusiame šimtmetyje“, – kalbėjo A. Misiūtė.
Paklausta, ar būtų galima išskirti, kokios ligos šiandien yra didžiausias iššūkis ilgaamžiškumui, gydytoja teigė, kad vienos tokios nėra: „Sakyčiau, viskas, kas sutrikdo sveikatą, sutrikdo natūralius žmogaus gebėjimus atsikurti. Nes kiekvieno mūsų kūnas sukurtas taip, kad gebėtume tai padaryti – įveikti virusus, uždegimus ir pan.“
„Kaip stalas turi keturias kojas, taip ir pagrindas yra miegas, mityba, streso valdymas ir fizinis aktyvumas.“
Pasak jos, dabartinis gyvenimo tempas, mūsų pasirinkimai, netinkamas gyvenimo būdas ir lėtinis uždegimas, kurie yra daugelio ligų priežastis, mažina resursus, iš kurių galėtume atkurti gerą sveikatos būklę.
„Kiekvienas išbalansavimas trukdo kūnui save reguliuoti. Tai veda į visas kitas problemas – lėtinį sisteminį uždegimą, kraujagyslėse daugėja laisvųjų radikalų, kas gali skatinti sienelių pažaidą, kauptis cholesterolį, siaurėti kraujagyslių spindį. Tai veda į cukraus apykaitos sutrikimus, stresas skatina kortizolio padidėjimą, o kuo jo daugiau, tuo daugiau išmetama cukraus į kraują. Tada einama į širdies ir kraujagyslių ligas, cukrinį diabetą, atminties sutrikimus, depresiją ir t. t.“, – vardijo specialistė.
Ydingas ratas užsisuka nuo mažens
Gydytojos pastebėjimu, šiandien ligos jaunėja, o labiausiai tam įtakos turi pačių žmonių pasirinkimai.
„Jau kalbėjau apie atsistatymo resursus. Kaip iš bet kokios pintinės pilant lauk turtą, jo mažėja – tai kuo anksčiau reikia atsistatinėti, tuo greičiau ta pintinė ištuštėja. Jeigu nuo mažens vaikams duodamas greitas, perdirbtas maistas – daug greitai pasisavinamų angliavandenių: makaronai, bandelės, cukraus prifarširuoti jogurtukai ir panašiai – tai jau nuo mažens turime uždegiminį foną.
Anksčiau judesys buvo natūrali gyvenimo dalis. Kaip pasakoja tėvai ar seneliai – eidavo į mokyklą, keldavosi šeštą ryto, dvi valandas eidavo iki mokyklos, todėl natūraliai joje ir išsėdėdavo tą laiką.
Dabar mes nuvažiuojame į mokyklą, ten žmogus atsėdi šešias valandas, kiek reikia, grįžta namo vėl su mašina ir toliau sėdi prie telefono ar kompiuterio. Taip nei sudeginame maisto medžiagų, nei iškrauname streso. Taip jau nuo mažens užsisuka ydingas ratas, todėl ligos jaunėja“, – pastebėjo A. Misiūtė.
Ji konstatavo, kad kūno nusidėvėjimą vienareikšmiškai spartina ir paplitęs šiuolaikinis gyvenimo būdas – miego stoka, netaisyklinga mityba, informacinis triukšmas, ekranai ir nuolatinė įtampa.
„Kaip stalas turi keturias kojas, taip ir pagrindas yra miegas, mityba, streso valdymas ir fizinis aktyvumas. Nukirsk kurią nors koją ar paaukštink – stalas bus kreivas, o ką bedėsi ant jo, viskas byrės žemyn.
Kiekviena iš šių „kojų“ svarbi: jei neišeina sureguliuoti streso darbe ar trūksta fizinio aktyvumo, dėl to sutrinka miegas, bent jau galima sureguliuoti mitybą. Svarbu, kad joje būtų daug skaidulų, mikroelementų, antioksidantų“, – pasakojo A. Misiūtė.
Pasak jos, kiekvienas lyg ir žino elementarius dalykus – reikia sveikai valgyti, judėti, miegoti 7–8 valandas.
„Iš pradžių siūlyčiau tiesiog sustoti, įkvėpti, iškvėpti – net ir prieš valgant du kartus giliai įkvėpti, taip jau įsijungs parasimpatinė nervų sistema. O jei dar žmogus lėtai sukramtys ir pats pagamins tą maistą, valgys su gera nuotaika – tada ir gaunamos medžiagos geriau įsisavinamos bei suvirškinamos, nes kūnas nėra kovos parengties būsenoje.“
Maisto papildai – tik pagalba
Gydytoja teigė, kad net ir stengiantis sveikai maitintis, dažnai stokojama įvairių medžiagų – vitamino D, omega-3 riebalų rūgščių, geležies.
Tai, kaip tam tikros medžiagos gali padėti puoselėti ilgaamžiškumą, rodo tyrimai. „Yra platūs tyrimai, metaanalizės – pavyzdžiui, fizetinas buvo lyginamas su kitais antioksidantais, ir būtent jis labiausiai veikia senas ląsteles, kurios iki galo nesuyra ir užkrečia sveikas.“
Dalis žmonių nepatikliai žiūri į maisto papildus, netiki, kad jie gali padėti, tačiau gydytoja siūlo pasitikėti tyrimais.
„Galima pačiam pasidaryti tyrimus – ko trūksta, ko per daug. Bet esu buvusi ilgaamžiškumo konferencijoje, kur viena dalyvė sakė: „Pasimatavau telomerų ilgį – jis pailgėjo, kai gėriau papildus.“ Paklausiau: „Kokius?“ Sako: „28 papildus iš ryto.“ Čia jau įsijungė mano skepticizmas – ar tikrai tai geriausias būdas. Pagrindas vis tik turėtų būti subalansuota mityba, o visa kita – tik papildoma pagalba“, – pabrėžė gydytoja.
Ji įspėjo, kad nusprendus vartoti papildus reikia atsirinkti – jei moteris nėščia ar žindo, tiks ne viskas, kaip ir sergant tam tikromis lėtinėmis ligomis. Todėl visada vertėtų pasikonsultuoti su specialistais.
Taip pat galima perdozuoti vitaminų, pavyzdžiui, nuo B grupės vitaminų pertekliaus gali pradėti berti. „Per daug antioksidantų taip pat sutrikdo natūralius kūno gebėjimus atsikurti. Taigi visur reikia saiko.
Vartojant kai kuriuos papildus reikia daryti pertraukas. Pavyzdžiui, selenas skydliaukei labai gerai, bet visus metus jo vartoti nerekomenduojama. Dažniausiai rekomenduoju 2–3 papildus kaip pagrindinius. Jei yra poreikis, galima įtraukti dar kelis, kurie tuo laikotarpiu reikalingi, bet prioritetas – tiems pagrindiniams 2–3“, – sakė A. Misiūtė.
Signalai, kad organizmas veikia prastai
Paklausta, kokie požymiai galėtų įspėti, kad gali trūkti tam tikrų medžiagų, pašnekovė įvardijo kelis galimus signalus.
„Reikėtų įsivertinti, ar turiu energijos: ar atsikėlusi jaučiuosi energinga, motyvuota kažką daryti, ar neskauda raumenų, galvos, sąnarių, ar niežti odą, neišbėrė, ar nepučia pilvo po valgio. Prie bet kokio fizinio pakitimo ar diskomforto nereikėtų priprasti – reikia ieškoti priežasties“, – akcentavo šeimos gydytoja.
Ji patarė pirmiausia pačiam žmogui prisiimti atsakomybę: „Reikia sustoti, pasižiūrėti, kaip atrodo mano kasdienybė, kur yra išsibalansavimas. Nereikia pradėti nuo žygdarbių – „nuo šiandien sportuosiu, valgysiu sveikai, miegosiu tiek, kiek reikia“.
Visa tai gali kelti dar daugiau streso. Reikia ramiai kvėpuoti, atsigerti vandens, nusistatyti žadintuvą iš vakaro, kad nueitum miegoti laiku – tai jau gera pradžia. Tada kitą dieną atsikėlus galima įsivertinti savijautą, imtis fizinio aktyvumo ir t. t.“
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
