Premjeras Gediminas Kirkilas, atsakydamas į parlamentarų surengtos interpeliacijos klausimus, teigia prisiimantis atsakomybę už nacionalinio investuotojo formavimą ir neigia projekto priešininkų nurodomas ydas. G.Kirkilas antradienį pateikė atsakymus į 19 klausimų, kuriuos iškėlė opozicinės frakcijos.
„Aš, kaip ministras pirmininkas, prisiimu visą atsakomybę už nacionalinio investuotojo formavimą ir esu įsitikinęs, kad Vyriausybė, nepaisant nuolatinių trukdymų, tinkamai atliko savo pareigas ir valstybės interesai visiškai įgyvendinti atominės elektrinės projekte“, - rašo premjeras atsakyme į klausimą, ar prisiima atsakomybę už tai, kad Vyriausybė sukėlė visuomenės nepasitikėjimą naujosios atominės elektrinės projektu.
Daugiau kaip pusė interpeliacijos klausimų yra „energetiniai“, t.y. skirti nacionalinio investuotojo kūrimui, naujosios atominės elektrinės statybai ir Lietuvos energetikos sektoriaus ateičiai.
Premjeras G.Kirkilas teigia, jog sutarčių su VP dešimtuko valdoma „NDX energija“ projektuose yra numatyta pakankamai saugiklių, todėl esą nėra reikalo taip rūpintis, jog naujoji atominė jėgainė ar elektros jungtys nebus pastatytos. Anot Vyriausybės vadovo, projektams pretenzijų neturi ir Valstybės saugumo departamentas (VSD) - tai esą pažymima VSD Ūkio ministerijai atsiųstame rašte, datuotame šių metų kovo 7 dieną.
Vyriausybės vadovas atsakymuose taip pat sako nesuklydęs pasirinkdamas nacionalinio investuotojo bendrovės kūrimo modelį konsoliduojant egzistuojančias energetikos bendroves - valstybės valdomą „Lietuvos energiją“, taip pat Rytų skirstomuosius tinklus (RST) bei „NDX energijos“ VST.
„Buvo galima veikti ir kitaip, ne konsoliduojant egzistuojančias energetikos bendroves, o steigiant bendrovę viešo konkurso būdu. Tie, kurie siūlo šį planą, tikiuosi, supranta, kad naujai sukurtas investuotojas vargu ar būtų nacionalinis, o atsisakius konsolidacijos, VST galėtų būti parduota užsienio investuotojams“, - rašo G.Kirkilas.
Socialdemokratas, be kita ko, atmeta kaltinimus, jog Vyriausybė nesilaikė tuomet dar nepataisyto Atominės elektrinės įstatymo, kai su „NDX energija“ derėjosi dėl „Leo LT“ kūrimo naujos patronuojančios bendrovės pagrindu. Jo teigimu, kol įstatymas nebuvo pataisytas, Vyriausybė nesiėmė jokių teisinių žingsnių, o tik derėjosi.
G.Kirkilui nepriimtina pasirodė ir seimūnų argumentacija, jog ministrų kabinetas buvo netinkamai pasiruošęs deryboms ir galbūt atstovavo ne valstybės, o „NDX energijos“ interesams. Pasak premjero, klausimas dėl nacionalinio investuotojo kūrimo Vyriausybėje buvo nagrinėjamas nuo 2007 metų pradžios.
„Vyriausybė atsakingai rengėsi nacionalinio investuotojo formavimui. Jokio išankstinio susitarimo su privačiu investuotoju negalėjo būti, išskyrus bendrai deklaruotą siekį pastatyti naują atominę elektrinę ir „elektros tiltus“, siekti energetinės nepriklausomybės. Neatsakingi ir niekuo nepagrįsti Seimo narių kaltinimai Vyriausybei dėl kažkokio išankstinio susitarimo, metami siekiant diskredituoti atominės elektrinės projektą, yra nesuprantami ir turėtų būti adresuoti kitiems asmenims“, - rašoma G.Kirkilo atsakymuose į parlamentarų klausimus.
Ministras pirmininkas atsakymų į interpeliacijos klausimus tekste detaliai aprašo, kokių ėmėsi veiksmų siekdamas užtikrinti energetinį Lietuvos saugumą po to, kai bus sustabdytas antrasis Ignalinos atominės elektrinės (IAE) reaktorius. Premjeras pažymi kiek kartų ir kuriuo metu buvo susitikęs su Europos Komisijos (EK) pareigūnais, tačiau pagrindiniu Lietuvos energetinio saugumo garantu vis tik įvardija Europos Vadovų Tarybos išvadose bei Lisabonos sutartyje įrašytą „energetinio solidarumo“ konceptą.
Be kita ko, jis teigia nematąs alternatyvų branduolinei energetikai ir nesuprantąs seimūnų nuolat keliamų klausimų „apie kažkokius kitus galimus variantus“.
„Gal šie Seimo nariai galėtų pasakyti, kas tai galėtų būti - ilgalaikių elektros energijos pirkimo sutarčių su Rusija sudarymas, dujų vartojimo didinimas?“, - klausia premjeras.
Seimo pirmininkui įteiktą opozicinių konservatorių, liberalsąjūdiečių, darbiečių bei „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijų parengtą interpeliacijos tekstą premjerui savo parašais parėmė 58 parlamentarai. G.Kirkilui pateiktame dokumente, be vadinamųjų „energetinių“ klausimų, įtraukti ir priekaištai dėl augančios infliacijos, prastos mokytojų finansinės padėties bei augančios socialinės atskirties.
Šie priekaištai taip pat atremiami skaičiais bei detaliais argumentais, kuriuose dominuoja vienintelis leitmotyvas - Vyriausybė padarė viską, kas įmanoma.
G.Kirkilo atsakymai Seime turėtų būtų svarstomi ketvirtadienio plenariniame posėdyje.
Seimas, apsvarstęs ministro ar premjero atsakymus į interpeliacijos klausimus, gali nutarti, jog atsakymas esąs nepatenkinamas ir 71 parlamentaro balsų dauguma pareikšti nepasitikėjimą. Seimo nariai taip pat gali nutarti, kad atsakymai juos tenkina - tuomet nepasitikėjimo procedūra nutrūksta be pasekmių.
