Generalinė prokuratūra nustatė, kad daugėja nusikaltimų prieš užsienio piliečius ir Lietuvoje gyvenančius kitos rasės, tautybės, etninės kilmės ar netradicinės seksualinės orientacijos asmenis būtent dėl jų priklausomybės minėtoms socialinėms grupėms.
2008 m. šalyje buvo pradėtas ir atliekamas 101 ikiteisminis tyrimas – 99 dėl kurstymo prieš kitos tautos, rasės, etninę, religinę ar kitokią žmonių grupę ir 2 – dėl asmenų diskriminavimo tautinės, rasinės, lyties, kilmės, religijos ar kitos grupinės priklausomybės pagrindu. Dar 35 ikiteisminiai tyrimai dėl šios kategorijos nusikalstamų veikų buvo pradėti ankstesniais metais ir pernai buvo tęsiami.
Didesnę 2008 m. pradėtų ikiteisminių tyrimų dalį sudarė internete (viešojoje erdvėje) padarytos nusikalstamos veikos: 86 ikiteisminiai tyrimai pradėti dėl interneto vartotojų komentarų, 1 – dėl galimai kurstančio pobūdžio informacijos viešinimo nelegalios politinės organizacijos interneto tinklapyje. Kiti 14 ikiteisminių tyrimų buvo atliekami dėl viešo kurstymo, pavyzdžiui, gatvėje arba kitomis aplinkybėmis (leidinyje, interviu telefonu, kt.).
2008 m. 65 ikiteisminiai tyrimai vyko dėl kurstymo prieš kitos rasės (vien juodaodžių), tautybės ar kilmės (žydų, romų, lenkų, rusų), tikėjimo (musulmonų) žmonių grupes ar asmenis; 36 ikiteisminiai tyrimai buvo pradėti dėl kurstymo prieš netradicinės orientacijos žmones – homoseksualus.
Dalis nusikaltimų neįtraukiama į šią kategoriją, nors jai priklauso
„Ne vien šie skaičiai rodo augantį šio pobūdžio nusikaltimų mastą. Pernai 76 ikiteisminiai tyrimai buvo atliekami dėl nusikaltimų mirusiojo atminimui – dažniausiai kapo ar kitos viešosios pagarbos vietos išniekinimo. Ir nors nefiksuojami duomenys apie šių nusikaltimų rasinius, nacionalinius ar religinius motyvus, tačiau atsižvelgiant į tai, kad kapinės ir viešosios mirusiųjų, nužudytųjų pagarbos vietos dažniausiai niokojamos ir paniekinamos marginalinių, religiniais ar antisemitiniais idealais savo egzistavimą ir veiklą grindžiančių jaunimo grupių atstovų veiksmais, šios nusikalstamos veikos priskirtinos prie rasistinio, antisemitinio, ksenofobinio pobūdžio ir motyvacijos nusikaltimų“,– teigia Generalinės prokuratūros Specialiųjų tyrimų skyriaus vyriausiasis prokuroras Rimvydas Valentukevičius.
Žiniasklaida apnuogina rasistus
Generalinio prokuroro pavaduotojas Gintaras Jasaitis teigia, kad tiriant tokio pobūdžio nusikaltimus kyla problemų nustatant rašytinių tekstų, teiginių, viešai naudojamos leksikos, plakatų, simbolių, ženklų, kartais ir veiksmų kurstomąjį ar diskriminacinį pobūdį. „Aktualus ir reikšmingas, o atskirais atvejais netgi nulemiantis neapykantos nusikaltimų ikiteisminio tyrimo sėkmę yra įvairių mokslo sričių specialistų, ekspertų – lingvistų, istorikų, semiotikų, antropologų vaidmuo“, - teigia generalinio prokuroro pavaduotojas.
Baudžiamųjų bylų tyrimo metu į juos dažnai kreipiamasi dėl išvados pateikimo. Mano galva, bendradarbiavimo tarp teisėsaugos ir mokslo institucijų vis dar trūksta.
Be to, pasak prokuroro, žiniasklaida taip pat atlieka tam tikrą vaidmenį. Tiesa, ji neskatina, bet iš dalies padeda atskleisti minėtus nusikaltimus. „Atvirkščiai, žiniasklaidos dėmesys rasizmo, antisemitizmo ir kitokios netolerancijos, ypač padaromos viešais pareiškimais ar viešoje vietoje, apraiškoms apnuogina kai kurių mūsų politikų, kitų viešųjų asmenų vidines nuostatas dėl kitataučių, kitos rasės ar seksualinės orientacijos žmonių“ – teigia G. Jasaitis.
Statistika
Pernai teismams buvo perduotos 28 baudžiamosios bylos, iš kurių 5 – surašytas kaltinamasis aktas, 23 bylos baigtos supaprastinto proceso tvarka, t. y. prokuroro pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Visose teismams perduotose baudžiamosiose bylose asmenys buvo kaltinti tik dėl kurstymo.
Apylinkių teismai visiškai išteisino 1 asmenį, kuriam baudžiamoji byla buvo pradėta dėl internete paskelbto komentaro, įtariant juo kursčius ir raginus susidoroti su romų tautybės asmenimis. Teismo sprendime konstatuota, kad įtariamojo veiksmuose nebuvo nusikaltimo sudėties. Dar 2 asmenys, kaltinti viešu kurstymu prieš skirtingo tikėjimo asmenų grupę, buvo išteisinti iš dalies – kurstymo jų veiksmuose nerasta, tačiau pripažinta, kad jų elgesys pažeidė viešąją tvarką. Kaltinamieji nuteisti laisvės atėmimo bausmėmis, jų vykdymą atidedant.
Iš supaprastinto proceso tvarka teismui perduotų baudžiamųjų bylų dvi buvo grąžintos papildyti tyrimą, vėliau jos nutrauktos prokurorų nutarimais. Likusiose bylose kurstymu kaltinti asmenys buvo pripažinti kaltais ir nuteisti piniginėmis baudomis nuo 5 iki 23 MGL (nuo 600 iki 3 tūkst. litų). Griežtesnių bausmių teismai neskyrė. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimų 1 (dėl asmens išteisinimo) prokuroro buvo apskųstas aukštesnės instancijos teismui, tačiau apeliacinis skundas atmestas, paliekant galioti išteisinamąjį nuosprendį.
