rimvydas valentukevičius

Nuo 1990 iki 2009 metų baudžiamosiose bylose dėl genocido ir karo nusikaltimų priimti tik šeši apkaltinamieji nuosprendžiai, - taip skelbiama naujausiame „Balsas.lt savaitės“ numeryje. Sovietų ir nacių okupacijų metu, vien 1940−1952 metais, anot Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro (LGGTC), šalis neteko 780 922 žmonių. Už tai kalėjime atsidūrė vos keli asmenys.

Lietuvos laisvės sąjungos (LLS) lyderis tituluojamo Vytauto Šustausko platinamuose pranešimuose žydų tautybės žmonės kaltinami neva sukėlę pasaulio ekonominę krizę. Prokurorai neatsako, ar tokie pareiškimai gali būti vertinami kaip kurstymas prieš žydus ir ar verti jų susidomėjimo, tačiau kai kurie teisės ekspertai laiko tai akivaizdžia nusikalstama veika.

Generalinė prokuratūra nustatė, kad daugėja nusikaltimų prieš užsienio piliečius ir Lietuvoje gyvenančius kitos rasės, tautybės, etninės kilmės ar netradicinės seksualinės orientacijos asmenis būtent dėl jų priklausomybės minėtoms socialinėms grupėms.

Penktadienį Generalinėje prokuratūroje Simono Wiesenthalio (Saimono Vizentalio) centro Izraelio skyriaus direktoriui Efraimui Zuroffui (Efraimui Zurofui) Lietuvos prokurorai išdėstė savo požiūrį į žydų genocido bylas.

Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra vakar paskelbė trumpą pranešimą, kuriame informavo, jog nuspręsta nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl žinomo Izraelio istoriko Yizthako Arado galimo dalyvavimo nusikalstamoje veikloje Antrojo pasaulinio karo metais. Pirmiausia norėčiau atkreipti dėmesį į patį panešimo tekstą: skaitant jį ir nežinant šio tyrimo priešistorės tikriausiai sunku būtų suprasti, ką iš viso tie prokurorai tyrė ir kuo čia dėtas gerbiamas Izraelio istorikas Yizthakas Aradas.

Lietuvos žurnalistų sąjungos (LŽS) pirmininkas Dainius Radzevičius teigia, kad Visuomenės informavimo įstatymo pataisos neišspręs rasinės ir tautinės neapykantos kurstymo problemų, o tik apribos žurnalistų darbą. Tuo metu dokumento rengėjai teigia, kad projektas parengtas siekiant pažaboti internete besireiškiančius komentatorius. Minėtomis pataisomis keičiamas sąvokos „nuomonė“ apibrėžimas.

Nepakantumo apraiška tapę internetiniai komentarai privertė sunerimti, ar žodžio laisvė turi ribas. Kas dėl to kaltas ir ką daryti?  Apie tai „Balsas.lt“ pokalbyje su Žmogaus teisių stebėjimo instituto vadovu Henriku Mickevičiumi ir Generalinės prokuratūros prokuroru Rimvydu Valentukevičiumi. Žmogaus teisių stebėjimo institutas prieš savaitę kreipėsi į Generalinę prokuratūrą dėl neapykantą kurstančių komentarų po vienu straipsniu, publikuotu viename populiarių internetinių portalų.

Generalinės prokuratūros specialiųjų tyrimų skyriaus prokuroras Rimvydas Valentukevičius portalui „Balsas.lt“ sakė tikįs, jog vieno paskutiniųjų Lietuvos partizanų - Antano Kraujelio - nužudymo byla pasieksianti teismą iki metų galo, bei ragino „netraukti sakinio iš konteksto“.  Byla susidomėta po žiniasklaidos publikacijų ir Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos centro (LGRTC) vadovės Dalios Kuodytės kreipimosi. Portalas „Balsas.

Kaltinti prokurorus persekiojant žydų antinacinio pasipriešinimo dalyvius suskubo ir Lietuvos žydų bendruomenė (LŽB), teigdama jog taip esą bandoma šalyje suformuoti nepalankią nuomonę žydų atžvilgiu. „Lietuvos prokurorai nesiliauja persekioję žydų partizanus antifašistus. (...) Žiniasklaidoje mirga tik žydiškos pavardės - Yitzhakas Aradas, Fania Bransovskaja, Rachelė Margolis.