„Tarnybos ir savivaldybės turi būti pasirengusios veikti kaip viena komanda – aktyviai bendradarbiauti, keistis informacija realiu laiku ir užtikrinti, kad sprendimai būtų įgyvendinami nedelsiant. Vyriausybė stiprins pajėgumus ten, kur matysime, kad jų trūksta. Iki kitos savaitės pradžios pavedžiau finalizuoti konkrečių priemonių situacijos valdymo planą, kurį patvirtintų Vyriausybė“, – strateginio lygmens pasitarime dėl pasirengimo potvynio rizikai penktadienį sakė Vyriausybės vadovė.
Susitikime aptartos institucijų ir tarnybų prevencijos priemonės bei reagavimo planai, pristatyta, kaip ruošiamasi vykdyti prevenciją iki galimo potvynio ir kokios poveikio valdymo bei padarinių šalinimo priemonės būtų taikomos jam prasidėjus.
Kaip pranešė Vyriausybės kanceliarija, pasitarimo metu įvardyti turimi pajėgumai, taip pat trūkstamos priemonės ir ištekliai, kurių gali prireikti siekiant užtikrinti veiksmingą prevenciją ir operatyvų situacijos valdymą.
Skelbiama, kad šiuo metu institucijos dirba dviem kryptimis – iš anksto mažina galimus potvynio padarinius, stiprina gyventojų, įmonių ir savivaldybių pasirengimą, kad pasekmės būtų kuo mažesnės.
Taip pat kartu planuoja gelbėjimo darbus potvynio metu – žmonių saugos užtikrinimą, turto apsaugą, evakuaciją, pagalbą ir padarinių šalinimą.
I. Ruginienė pabrėžė, kad tikisi glaudaus institucijų tarpusavio bendradarbiavimo ir aiškios, savalaikės informacijos gyventojams. Pasak jos, žmonės turi iš anksto žinoti, kaip elgtis skirtingais atvejais, kur kreiptis pagalbos ir kokių veiksmų imtis siekiant apsaugoti save bei savo turtą.
Skelbiama, kad pasitarime pristatyta, kaip vykdomas potvynio scenarijų vertinimas, modeliavimas ir nuolatinis monitoringas, siekiant užtikrinti išankstinį perspėjimą vietovėse, kuriose rizika didžiausia. Aptarta, kaip užtikrinti sklandų informacijos perdavimą savivaldybėms ir gyventojams, kad sprendimai būtų priimami laiku, o pagalba žmones pasiektų operatyviai.
Prevencinių techninių priemonių dalyje daug dėmesio skiriama ledo dangos silpninimui ir ardymui saugiose vietose, vandens srautų reguliavimui bei apsauginių priemonių parengimui.
Pranešama, kad priklausomai nuo situacijos ir konkrečios upės atkarpos, gali būti taikomi įvairūs ledo ardymo būdai – ledo paviršiaus tamsinimas, mechaninis ardymas ir sangrūdų skaidymas, ledo pjovimas ar vagų formavimas, taip pat kontroliuojami sprogdinimai, laikantis saugumo ir aplinkosauginių reikalavimų. Taip pat vertinami sprendimai, padedantys reguliuoti vandens tėkmę probleminėse vietose ir sumažinti staigaus vandens kilimo riziką.
Taip pat jei reikėtų valdyti potvynių rizikas, gali būti pasitelkiama Lietuvos kariuomenė.
Savo ruožtu Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD) penktadienį skelbė, kad svarbiausią informaciją apie pasiruošimą grėsmei gyventojai gali rasti LT72 programėlėje arba tam skirtoje svetainėje.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
