Į Vytauto Greičiaus įpėdinius prezidentė Dalia Grybauskaitė siūlo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) teisėją Gintarą Kryževičių. Po pokalbių su trimis kandidatais prezidentė kreipiasi į Teisėjų tarybą, prašydama patarti dėl jo kandidatūros teikimo Seimui.
Prezidentūros pranešime spaudai teigiama, kad teikiant ir skiriant teismų vadovus D. Grybauskaitė "išskirtinį dėmesį skirs ne tik kandidatų profesiniams gebėjimams, bet ir jų padorumui, moralei bei požiūriui į teismų sistemos problemas".
Prieš apsispręsdama dėl galimos LAT kandidatūros, prezidentė kreipėsi į visus Teismo teisėjus, kurie yra potencialūs kandidatai užimti LAT pirmininko postą, prašydama išdėstyti požiūrį į teismų sistemos problemas ir galimus jų sprendimo būdus, o gabus jų atsakymus susitiko su trimis - Egidijumi Bieliūnu, Vytautu Masioku ir Gintaru Kryževičiumi.
Pasibaigus LAT pirmininko įgaliojimų laikui ir Seimui po ilgų "tampymųsi" atleidus iš pareigų buvusį pirmininką V. Greičių, Konstitucija įpareigoja prezidentę teikti Seimui naują šio Teismo pirmininko kandidatūrą.
Kadenciją baigęs Prezidentas Valdas Adamkus tris kartus savo dekretais siūlė atleisti V. Greičių iš LAT pirmininko pareigų pasibaigus įgaliojimų laikui. Buvusios kadencijos Seimas du kartus balsavo ir atmetė šalies vadovo dekretą dėl jo atleidimo. Galiausiai Seimas V. Greičių atleido liepos 21 dieną, nors jo galiojimai baigėsi praėjusių metų liepos 8-ąją.
Gegužės 15 d. Konstitucinis Teismas paskelbė, kad pasibaigus LAT pirmininko (ar šio teismo skyriaus pirmininko) įgaliojimų laikui nėra jokių konstituciškai pateisinamų aplinkybių, dėl kurių teisėjų neatleidimas iš pareigų būtų suderinamas su Konstitucija ir Seimo nario priesaika.
Pagal Lietuvos Konstituciją AT pirmininką skiria ir atleidžia Seimas Prezidento teikimu. Pagal Teismų įstatymą LAT pirmininku gali tapti tik vienas iš jau paskirtų šio Teismo teisėjų.
