Užsienin išvykusių ir badmiriauti paliktų tėvų vaikai tampa valstybės rūpesčiu.
Basi, vieniši ir mirštantys badu. Tuo metu tėvai uždarbiauja užsienyje. Toks vaizdas vaikų teisių globėjams tampa vis labiau įprastas.
Į užsienį emigranto duonos krimsti išvažiavę šiauliečiai kartais ne tik pamiršta pasirūpinti laikinąja savo atžalų globa, bet ir pamiršta jiems palikti maisto ir pinigų. „Vieni tėvai savo vaikams buvo palikę maisto gal tik vienai dienai", - pasakoja Šiaulių miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistas Donatas Žakaris.
Vaikai nebūtų išgyvenę
Šiaulių miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos tarnyba, anot D. Žakario, šiemet gavo jau ne vieną pranešimą apie likimo valiai paliktus vaikus. „Tėvai išvyko į užsienį ir paliko nepilnamečius vaikus. Pavyzdžiui, vienoje iš šeimų buvo trys vaikai, kitoje – du", - prisimena tarnautojas. A. Žakario pasakojimu, nežinia, kas būtų nutikę, jei kitądien po tėvų išvykimo kaimynai nebūtų pastebėję, kad vaikai liko vieni.
„Visų vaikų amžius buvo nuo septynerių iki keturiolikos metų, - teigia vaikų teisių gynėjas. - Tokio amžiaus vaikai tikrai nesugebėtų išgyventi. Vieni tėvai savo vaikams buvo palikę maisto gal tik vienai dienai." Pasak valdininko, abiem atvejais Vaiko teisių tarnybos atstovai kreipėsi į teismą dėl tėvų valdžios apribojimo.
Tėvai turi pasirūpinti globėju
Vaiko teisių globėjų duomenimis, šiuo metu mieste laikinoji globa nustatyta beveik pustrečio šimto vaikų. Anot D. Žakario, kai į užsienį išvykę tėvai nutraukia ryšį su savo vaikais, vaikų gynėjai būna priversti kreiptis į teismą dėl laikino tėvų valdžios apribojimo. Jei pasibaigus tėvų valdžios apribojimo terminui gimdytojai neįrodo, kad geba pasirūpinti savo atžalomis, vaikai gali būti perduoti vaikų globos įstaigoms.
„Nuo 2006-ųjų įteisinus laikinąją globą daugelis tėvų pasirūpina savo vaikų globėjais", - pastebi D. Žakaris. Pagal galiojančius įstatymus, į užsienį išvykstantys tėvai turi nurodyti, kas skiriamas laikinu jų vaiko ar vaikų globėju – močiutė, senelis ar kitas giminaitis. Anot valdininko, vaikai dažniausiai paliekami seneliams ar kitiems artimiesiems. Retais atvejais - svetimiems žmonėms. Šiems žmonėms nemokama speciali pašalpa už globą, tačiau jie tampa vaikų atstovais, kai reikia tvarkyti reikalus valdžios institucijose ar kitais atvejais.
Globėjas - būtinas
Vaiko teisių globėjai stengiasi, kad vaiko globa būtų patikėta patiems artimiausiems žmonėms. Šiuo metu mieste svetimi žmonės globoja tik vieną nepilnametį. D. Žakaris sako, kad vaikams turėti įstatyminį globėją yra būtina visais atvejais. „Vaikui prireikus operacijos niekas negalėtų padėti parašo", - pavyzdžiu kalba jis.
Apie tėvų apleistus vaikus vaiko teisių tarnybas dažniausiai informuoja pedagogai. Nors D. Žakaris pripažįsta, kad tėvams emigravus ilgesniam laikui į užsienį vaikams niekada tai nebus į naudą, bet pastebi, kad kiekvienas vaikas skirtingai reaguoja į tėvų išvykimą.
Tačiau būna ne tik blogų, bet ir laimingų istorijų, kai tėvai pasitaiso ir susigrąžina iš jų atimtus vaikus. „Tėvai ne tik nustojo gerti, bet ir susirado darbą, būstą ir patys kreipėsi, kad būtų panaikintas valdžios apribojimas", - prisimena pašnekovas.
Paliktiems vaikams prireikia ir psichologo
Būna atvejų, kai užsienyje uždarbiaujančių tėvų siunčiami pinigai, pokalbiai telefonu, bendravimas laiškais ar trumpas parvykimas jau nebeatperka padarytos skriaudos vaikams. Moterų veiklos inovacijų centro vadovė Salomėja Jasudienė prisimena ne vieną istoriją apie tai, kokių problemų iškyla artimiesiems, prižiūrintiems laikinai tėvų paliktus vaikus.
Anot pašnekovės, vieną keturiolikmetį berniuką jau penkeri metai augina močiutė. Nors tėvai juo rūpinosi finansiškai ir nuolat bendravo telefonu, vėliau nepilnametis puolė maištauti, pradėjo bendrauti su prastos reputacijos vaikais.
„Mokykloje vaikas nuolat girdėdavo iš bendraamžių apie tai, kad jie nuolat kažką veikia kartu su savo tėvais", - pasakoja S. Jasudienė. Anot jos, močiutei su berniuku kuo toliau, tuo sunkiau sekėsi bendrauti. S. Jasudienė sako patarusi močiutei kartu su berniuku apsilankyti ir psichologinėje tarnyboje. „Vėliau močiutė į mus nebesikreipė. Turbūt viskas susitvarkė", - mano moteris.
Tėvų palikta gimnazistė svarstė mesti mokslus
S. Jasudienė prisimena dar vieną istoriją, kai septyniolikmetė gimnazistė buvo palikta septyniasdešimtmetei tėvo motinai. „Tėvai su jos mažąją sesute išvažiavo į užsienį, vyresnioji jų dukra liko mokytis Šiauliuose. Nors tėvai siųsdavo pinigėlių, močiutė mergaitei ribojo elektrą, kontroliavo", - pasakoja pašnekovė. Mergaitė pripažino, kad jai sunku buvo prisiimti staiga užgriuvusią atsakomybę tiek dėl savęs, tiek dėl močiutės – ji nesuprato, kada elgiasi teisingai, o kada ne.
„Metu mokyklą, pasirinksiu vakarinę, kad galėčiau tapti nepriklausoma", - taip buvo pareiškusi septyniolikmetė. S. Jasudienė sako bendravusi ir su mergaite, ir su jos močiute ir tikisi, kad joms pavyks rasti tarpusavio ryšį.
