Į Seimą veržiasi ne tik dabartiniai jo nariai bei ten atstovaujamos partijos. Neparlamentinė Lietuvos socialdemokratų sąjunga (LSDS) į sąrašą priėmė ir kompaniją, ketinančią atkurti konservatorių „suvalgytus“ krikščionis demokratus.
Antradienį LSDS valdybos posėdyje buvo diskutuota apie LSDS taktiką Seimo rinkimų kampanijos metu. Konstatuota, kad tik teisingai pasirinkta ilgalaikė strategija – politikoje vadovautis vertybiniu pagrindu: ideologija, idėjomis, principingumu, atsakomybe – suteikia LSDS išskirtines perspektyvas būsimuose Seimo rinkimuose.
Sąjungos pirmininko Arvydo Akstinavičiaus teigimu, šiandien realiai galima tikėtis surinkti apie 10 proc. rinkėjų balsų ir tapti įtakinga parlamentine politine jėga. Dabartiniu momentu planuojama kelti kandidatus daugiau kaip 50 vienmandačių apygardų ir virš 80 kandidatų LSDS rinkimų sąraše daugiamandatėje apygardoje. Laisvos apygardos ir LSDS sąrašas dar bus pildomi iki Socialdemokratų sąjungos suvažiavimo, kuris vyks rugpjūčio 23 d. Jo metu bus galutinai patvirtinti kandidatai vienmandatėse apygardose, LSDS rinkimų sąrašas ir programa.
Socialdemokratų sąjungos sąrašą pradeda jos pirmininkas, buvęs Seimo narys Arvydas Akstinavičius. Antruoju sąraše įrašytas Švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) pirmininko pavaduotojas telšietis Eugenijus Jesinas. Toliau sąraše: LSDS pirmininko pavaduotoja Violeta Linkienė, pirmininko pirmasis pavaduotojas, buvęs parlamentaras Dainius Paukštė, LŠDPS Klaipėdos susivienijimo pirmininkė Laima Juknienė, LSDS pirmininko pavaduotojas, Marijampolės tarybos narys Gediminas Akelaitis, pirmininko pavaduotojas, Mažeikių rajono tarybos narys Pranas Noreika, Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos valdybos pirmininkas Jūrius Bruklys, LSDS pirmininko pavaduotojas, buvęs Seimo narys, Plungės rajono tarybos narys Visvaldas Nekrašas. Dešimtoji vieta skirta Krikščionių demokratų partijos (nonkonformistų) atkūrimo iniciatyvinės grupės koordinatoriui Imantui Melianui.
Socialdemokratų sąjunga kas trečią vietą Seimo rinkimų sąraše yra skyrusi profesinėms sąjungoms, po vieną vietą kiekviename dešimtuke – Krikščionių demokratų partijos (nonkonformistų) atkūrimo iniciatoriams. Kartu su LSDS rinkimuose dalyvaus ir mokslo srities bei visuomeninių organizacijų atstovai. Todėl ir nuo antro dešimtuko kiekviename jų bus po lygiai Socialdemokratų sąjungos partnerių ir pačių LSDS narių. Tokiu apsisprendimu LSDS stengiasi įgyvendinti visuomenės aktyvinimo, pilietiškumo ugdymo bei naujų žmonių pritraukimo į politiką nuostatą.
LSDS pirmininkas Arvydas Akstinavičius portalui „Balsas.lt“ pabrėžė, jog organizacija dar prieš metus reikalavo, jog atsistatydintų dabartinė Gedimino Kirkilo Vyriausybė ir būtų šaukiami nauji Seimo rinkimai. „Jokiomis prasmėmis šios Vyriausybės darbas naudingas nebuvo. Nebuvo nieko svarbaus nuveikta, kad pratęsti Ignalinos atominės elektrinės antrojo bloko darbą, stabdyti infliaciją, žaboti oligarchijos įtaką valstybės valdymui ir pan.“, - aiškino A. Akstinavičius.
Valdybos posėdyje buvo priimti ir keli dokumentai. Vienu iš jų įvertinta XIV Vyriausybės dvejų metų veikla, kitu – priimtas viešas kreipimasis į kultūros ministrą dėl bibliotekų ir bibliotekininkų darbo problemų.
LSDS galimybes patekti į Seimą skeptiškai vertina sociologai. Skelbiami agentūros „Vilmorus“ duomenų rezultatai šios partijos net nemini. Partija kartu su Liberalų sąjūdžiu ir keliomis profesinėmis sąjungomis mėgino surengti referendumą ir pratęsti Ignalinos atominės elektrinės darbą.
Politologas perspektyvų nemato
„Balsas.lt“ kalbintas politologas Vladimiras Laučius teigė didelių perspektyvų šiam projektui nematąs. „Reikia pripažinti, kad LSDS, kitaip nei premjero Gedimino Kirkilo vadovaujama Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) – (buvusi Lietuvos komunistų partija ir Lietuvos demokratinė darbo partija), mėgina atstovauti tikrą europietišką socialdemokratiją. Deja, kol kas rinkėjų simpatijų užkariauti jai nepavyko ir apklausose ši politinė jėga net neminima“, - apgailestavo politologas. Jis taip pat pabrėžė, kad matydami žemus reitingus kai kurie rinkėjai nebalsuoja net už tą jėgą, kuriai simpatizuoja, nes nenori tuščiai prarasti balso.
Kalbėdamas apie idėją atkurti Krikščionių demokratų partiją, V. Laučius buvo žymiai kategoriškesnis. „Tie šokiai apie krikščionių demokratų pavadinimą pastarąjį dešimtmetį nieko nedavė, nors juose dalyvavo keturios, o pridėjus dabartinę junginę partiją – penkios organizacijos“, - pabrėžė jis.
Pasak analitiko, atkurti krikdemų politinę organizaciją mėginanti komanda neturi savo gretose nei „šoumenų“, kaip Viktoras Uspaskichas ar Arūnas Valinskas, nei stiprios politinės komandos. Pastaroji, pasak V. Laučiaus, leidžia net susiskaldžiusiems ir daug smūgių patyrusiems liberalams balansuoti ties peržengti privaloma rinkėjų balsų 5 procentų riba.
