Į Kuršių neriją grįžę kormoranai jau ruošiasi dėti kiaušinius. Tačiau gamtosaugininkai žada jų populiaciją reguliuoti baidydami perinčius paukščius iš lizdų.
Prieš daugiau kaip dvidešimt metų okupavę Juodkrantės sengirę, kormoranai čia grįžta kiekvieną pavasarį. Kaip tik dabar intensyviai krauna lizdus, mat netrukus patelės dės kiaušinius.
„Dabar kasmet peri apie 3 tūkst. porų kormoranų. Tai y
ra stabilus skaičius. Nei didėja, nei mažėja“, – teigia Kuršių nerijos nacionalinio parko Gamtos ir kultūros paveldo skyriaus vedėjas Gediminas Gražulevičius.
Kormoranų populiaciją reguliuoti pradėta prieš ketverius metus. Gamtosaugininkų teigimu, veiksmingiausia – perinčius paukščius baidyti petardomis.
„Fejerverkai leidžia paukščius perinčius pakelti nuo lizdų. Tuo tarpu kiaušiniai atšąla ir tų metų prieauglis būna labai mažas. Tokiu atveju išvengiama paukščių žudymo, o sunaikinami embrionai esantys kiaušiniuose“, – aiškina Kuršių nerijos nacionalinio parko direktorius Tomas Tukačiauskas.
Taip, iš vidutiniškai patelės padėtų iki šešių kiaušinių, išauga vos du trys jaunikliai. Kormoranais piktinasi žvejai, kurių įsitikinimu, būtent dalies laimikio jie netenka dėl šių, žuvimi mintančių, sparnuočių.
Savo rūgščiomis išmatomis, jie jau spėjo išnaikinti ir apie 12 hektarų Juodkrantės sengirės. Tačiau gamtosaugininkai sako, kad kormoranai tiesiog keičia aplinką.
„Kormoranų buvusioj kolonijoj atsikuria naujas miškas. Matome aplinkui pasisėjusių ir ąžuoliukų ir beržų ir tikimės, kad palaipsniui susiformuos naujas miško tipas Nerijoje“, – teigė T. Tukačiauskas.
Kuršių nerijoje kormoranų kolonija yra viena didžiausių šalyje. Kiek mažesnės yra Nemuno deltos bei Zarasų regioniniuose parkuose, Elektrėnų tvenkinyje. Aplinkos ministerijos iniciatyva šį pavasarį numatoma kormoranų skaičių reguliuoti visose jų perimvietėse.
Marija Gabrienė
