Nuo poilsiautojų, kurie ne tik nesaugo savo gyvybės, bet dar ir tyčiojasi, gelbėtojai ketina gintis spygliuotomis vielomis, rašo "Klaipėda".
Jų teigimu, tik tokia drastiška priemonė galbūt padėtų sudrausminti vasarotojus, kad šie nebristų į audringą jūrą.
Tai, kad jau privalu imtis visų įmanomų būdų saugoti poilsiautojų gyvybes, įrodė ir šis savaitgalis, kai per tris dienas nuskendo net keturi žmonės.
Jie būtų galėję ir toliau džiaugtis gyvenimu, jei užuot pasiuntę gelbėtojus po velnių, būtų paklausę jų įspėjimų.
Savaitgalį trys žmonės nuskendo Giruliuose, vienas - Šventojoje. Visi nelaimėliai nepaisė, kad jūroje bangavimas siekė penkis balus, plevėsavo maudytis griežtai draudžianti raudona vėliava.
Iš viso Baltijos jūra jau pasiglemžė devynių žmonių gyvybes. Tarp jų - mažamečio berniuko ir šešiolikmetės merginos.
Po keturis žmones nuskendo ties Klaipėda ir Palanga, vienas - Šventojoje.
Gelbėtojai šiemet išgelbėjo apie 200 poilsiautojų. Kone pusę iš jų gelbėtojams teko reanimuoti. Kitus pakako ištraukti ant kranto ir šie nė nepadėkoję spruko tolyn.
Daugiausia žmonių skendo Palangoje. Mažiausiai - tik septyni - Neringoje.
Gelbėtojai nė nebandė slėpti, kad daugelis iš bangų ištrauktų žmonių ir nuskendusiųjų buvo neblaivūs.
Didelę darbo patirtį turintis Šventosios gelbėtojų vadas, anksčiau vadovavęs Palangos gelbėjimo stočiai, Jonas Vigelis sakė, kad šiemet liūdnus rekordus lemia tai, kad jūra labai audringa.
Nuo birželio vidurio, kai vandens temperatūra jau tapo tinkama maudynėms, iki liepos pabaigos buvo tik keliolika dienų, kai jūroje bangavimas siekė du balus ir maudytis buvo nepavojinga.
„Kai jūra rami ir poilsiautojai maudosi pasyviai, pliuškenasi prie kranto. Bet kai pakyla bangos, pasiunta ir žmonės. Atrodo, kad jie šokinėdami per bangas net Švediją pasieks“, - piktinosi J.Vigelis.
Didžiausia problema ir yra tai, kad vasarotojai nepaiso draudimų ir puola į bangas.
Paklausti, kas galėtų sudrausminti įžūlius, draudimo maudytis nepaisančius poilsiautojus, gelbėtojai vardijo skirtingus būdus.
Griežčiausias buvo J.Vigelis. Jo teigimu, vienintelė išeitis - esant dideliam bangavimui palei krantą reikia ištempti dygliuotą vielą, kuri galbūt sustabdytų tokius narsuolius.
Tačiau Palangos gelbėtojų pavyzdys įrodo, kad savo gyvybių nesaugančių poilsiautojų nesustabdo net gyva gelbėtojų siena.
Neseniai, kai jūroje siautė kelių metrų aukščio bangos, kurios tarsi magnetas viliojo žmones, kurorto centriniame paplūdimyje apie 30 gelbėtojų bei jų visuomeninių padėjėjų iki juosmens įbrido į vandenį ir taip tarsi sukūrė gyvą sieną, užkertančią kelią plaukti gilyn į jūrą.
Dar viena iš gelbėtojų įvardytų galimybių drausminti poilsiautojus - baudos.
V.Šakalio nuomone, kelis tūkstančius litų siekiančios piniginės sankcijos galbūt kai kuriuos „erelius“ priverstų labiau saugoti savo gyvybę ir nesimaudyti tuomet, kai draudžiama.
Tačiau Klaipėdos skęstančiųjų gelbėjimo tarnybos vyriausiasis specialistas Aleksandras Mefiodas nebuvo nusiteikęs optimistiškai. Jo įsitikinimu, nedrausmingiems poilsiautojams baudas skyrę gelbėtojai būtų užtąsyti teismuose.
Šiuo metu galiojančiame Administracinių teisės pažeidimų kodekse numatyta, kad už maudymąsi draudžiamose vietose arba draudžiamu laiku gali būti skirtas įspėjimas arba bauda nuo 50 iki 100 litų.
Tačiau gelbėtojai neturi teisės surašyti protokolą. Tai galintys padaryti pareigūnai paplūdimyje nepatruliuoja.
Be to, jūroje besimaudantys poilsiautojai su savimi neturi asmens dokumentų, todėl nevaržomai gali pameluoti ir savo tapatybę ir gyvenamąją vietą.
Visi "Klaipėdos" kalbinti gelbėtojai vieningai pripažino, jog poilsiautojai, kurie tik retsykiais atvažiuoja prie jūros, neįvertina jos keliamo pavojaus, mano, kad ji - tarsi ežeras, kurį galima perplaukti.
Tai patvirtina ir statistika. Šiemet nenuskendo nė vienas vietos gyventojas. Tarp skendusiųjų klaipėdiečių ir palangiškių taip pat nėra.
Vieni pavojingiausių paplūdimių yra Melnragėje, Giruliuose, Karklėje ir Palangoje.
Tai lemia akmenuotas jūros dugno reljefas. Po audrų tokiame dugne lengviau išmušamos duobės, kurios turi įtakos ir formuojantis srovėms.
Kai kurios jų žmones gali išmesti į krantą, tačiau daugelis srovių pagautą kūną tempia gilyn į jūrą.
Prieš Baltijos sroves sunkiai atsilaikytų ir pats geriausias plaukikas, nes jų stiprumas prilygsta srovėms, susidarančioms Nemune ar Neryje per potvynį.
