H. Daktaras atskleidė „receptą“, kaip neišprotėti atliekant bausmę „zonoje“

Iki gyvos galvos nuteistas Kauno nusikalstamo pasaulio autoritetas Henrikas Daktaras šiuo metu bausmę atlieka Pravieniškių pataisos namuose. Vos prieš keletą mėnesių jis buvo pervežtas iš griežtu režimu išsiskiriančio Lukiškių kalėjimo į taip vadinamus „naujuosius savo namus“.

251

Pravieniškėse atsidūręs Henytė tikina net pajutęs taip primirštą laisvės jausmą. „Jei ten langus dengė šešios grotos, tai Pravieniškėse tik vienos. Čia net įžiūrėti pro langą kažką galima. Kitas jausmas. Visiškai kitas“, –pabrėžia H. Daktaras.

„Dievo kariu“ save knygoje įvardijęs Henrikas neslepia, kad nors situacija ir pagerėjo, bet pagrindinio tikslo – atsidurti laisvėje – jis neišsižadės: „Jei esu teisus, kodėl turėčiau pralošti, pasiduoti... Kovoju ir kovosiu iki galo“.

Per pokalbį su portalu tv3.lt H. Daktaras papasakojo ne tik apie didžiausius asmeninius skaudulius, bet ir apie pasikeitusią aplinką bei tai, kas jam padeda neišprotėti dienas leidžiant įkalinimo įstaigoje.

(251 nuotr.)
FOTOGALERIJA. H. Daktaro gyvenimo sąlygos Pravieniškėse

Iki šiol dienas leidote Lukiškių kalėjime, nes, anot teismo, kėlėte grėsmę visuomenei. Ar jūsų perkėlimas į Pravieniškes reiškia, kad nebekeliate tos grėsmės?

Reikia suprasti, kad taip. Sakiau, išleiskite mane dirbti į atvirą „zonos“ dalį. Bet pagal įstatymus nuteistiesiems iki gyvos galvos tas negalioja. Pasvajok ir praeis. Norinčių dirbti čia yra daug, bet nėra galimybių. Galime dirbti tik „zonos“ viduje, tik to darbo nėra daug.

Pakomentuokite Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimą atmesti jūsų skundą dėl kalinimo sąlygų Lukiškėse.

Teismas atmetė ieškinį dėl kalinimo sąlygų. Vienam davė 12 tūkst. eurų, kitam 8 tūkst. eurų, o man nieko. Ką, aš gal koks „ryžas“? Keturis metus sėdėjau „padvale“ ir man nieko nedavė. Ten pasirodė spekuliacijų, kad esą už tai man valstybė jau buvo sumokėjusi. Bet gavau iš Lietuvos tuos 4 tūkst. eurų už kažką kitą. Ir tai antstoliai viską areštavo. Tai tų pinigų taip ir nemačiau.

REKLAMA

(55 nuotr.)
FOTOGALERIJA. Ekskursija po naująjį Pravieniškių korpusą

Kiek bylų šiuo metu vyksta, kuriose nagrinėjami jūsų skundai?

Šiuo metu, jei neklystu, 8 bylos yra nagrinėjamos.

Nepavargstate nuolat bylinėtis?

Jei esu teisus, tai kodėl turėčiau nusileisti. Kovoju iki galo. Lukiškių kalėjimo administracija anksčiau tik ir žiūrėjo, kaip pakenkti Henrikui Daktarui. Laukė, kol Daktaras numirs. Bet, nenumirė, kol kas.

Pravieniškėse esate bausmę atlikęs ir anksčiau. Kas per tuos metus čia pasikeitė?

Tada sėdėjau trečioje „zonoje“, o dabar antrojoje. Man tai čia viskas tas pats. Anksčiau, tiesa, buvo bendra zona. Tais laikais daugiau laisvės turėjome. Į darbą reikėjo eiti. Buvo tokia kalėjimo laisvė. Nuteistieji galėjo laisviau bendrauti. O dabar užrakina, kaip kokius žvėriukus. Juk laisvėje gimėme, esame tokie patys žmonės.

(119 nuotr.)
FOTOGALERIJA. Parodė kitokį Lukiškių kalėjimo veidą: slapta darytos nuotraukos atsidūrė „Facebook'e“

Kas šiuo metu jums labiausiai neduoda ramybės?

Labiausiai erzina tos kalbos dėl lygtinio paleidimo. Jie (įstatymus priimantys valdininkai – aut. past.) daro iš mūsų žvėris. Tik atsėdėjęs 25 metus galėsiu prašyti būti paleidžiamas į laisvę. O mano prašymas dar 5–10 metų bus svarstomas. Numirsiu iki to laiko. Ir taip jau kasdien Dievas gali pasikviesti. Gamta savo daro. Nors maitinuosi sveikai, sportuoju, bet nesu geležinis žmogus.

O ką pozityvaus įžvelgiate tame, kad buvote pervežtas į Pravieniškes?

Žmonai 20 minučių užtenka atvykti iki manęs (juokiasi – aut. past.). Neseniai turėjome pasimatymą, tai parą laiko praleidome. Sėdėjome apsikabinę du senukai. Lukiškėse apskritai nebūdavo ilgalaikių pasimatymų.

Tik vieną ilgalaikį ir teturėjome, kai su žmona „pramušėme“ teismuose. Bet niekas net ačiū nepasakė. Mes su žmona padarėme, o kiti dabar džiaugsis. Pavyzdžiui, Lukiškėse parą laiko buvau pasimatyme, tai grįžau į kamerą ir iškart nemalonu. Tamsi ta kamera.

O čia sugrįžtu į kiemelį, sutinku draugų. Visai kitas jausmas. Pasipasakoji kaip pasimatymas, pasikalbi. Kita nuotaika. Čia gyvybė tokia. Džiaugiuosi čia tuo, ką turiu.

REKLAMA

Kokia yra įprasta dienotvarkė Pravieniškėse?

Viskas pagal nustatytą tvarką. Kažkur 6.15 ateina budintis, kuris atneša maistą. Tada atrakina mūsų duris, paimame maistą, pasidalijame ir valgome. 11-12 val. būna pietūs ir 16:30 val. vakarienė. Apie 8.30 val. būna patikrinimas. Suskaičiuoja mus visus. Ateina pareigūnai mūsų patikrinti ir naktį. Pažiūri, ar visi miegam lovose.

O visas kitas laikas yra skirtas asmeniniams poreikiams. Kažkas eina dirbti, kažkas spokso į televizorių, kažkas sportuoja. Aš nemėgstu sėdėti vietoje, nes tada apima blogos mintys, todėl vis stengiuosi tai kažkuo užsiimti, tai tiesiog pasportuoti, pajudėti. Kitaip apimtų liūdesys, užplūstų blogos mintys.

Tai aktyvumas yra jūsų receptas kaip neišprotėti įkalinimo įstaigoje?

Taip, su visais bendrauk, visur dalyvauk. Juk kiekvienas žmogus ateina iš laisvės skirtingas. Su jais bendraudamas kažką naujo sužinai. Psichologiškai tai yra labai svarbu. Pats pasisemi kažko naujo, civilizuojiesi, protingieji.


Rašyti komentarą...
H
Henytei
2018-08-18 19:54:45
Pranešti apie netinkamą komentarą
Nuoširdžiai ačiū, bet ruošiuosi ir toliau gyvent normalų dorovingą gyvenimą, tai kad pasinaudot manau nereiks- todėl net neskaičiau.
Atsakyti
-7

D
Darius
2018-08-19 08:56:13
Pranešti apie netinkamą komentarą
Žudikas, žmogumi vadina save...
Atsakyti
-4

P
Pasisakytojas
2018-08-19 13:09:30
Pranešti apie netinkamą komentarą
Laisvę reikėjo saugoti ir gerbti. Nemanau, kad Lukiškėse, taip blogai Jiems,turėtu būti tokios sąlygos, kaip rusijos kalėjime Juodasis delfinas.
Atsakyti
-2

SKAITYTI KOMENTARUS (13)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų