Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.
Sunkiosios miško technikos automobiliai intensyviai burzgia palei Nemuno pakrantę, šalia Varviškės kaimo, 25 kilometrai nuo Druskininkų. Ten, anot vietos gyventojo, vyksta plyni kirtimai – Nemuno pakrantėje šienaujami visi medžiai iš eilės.
„Yra nebepakenčiama. Tada aš jau puoliau skambinti visokiems pažįstamiems, taip toliau, aiškintis, kas čia per situacija. Ir paaiškėjo, kad taip, yra būtent jų toks tikslas – išpjauti visus medžius“, – pasakojo Varviškės gyventojas Ričardas Vyšniauskas.
Nemunas šioje vietoje vingiuoja palei pasienio zoną su Baltarusia. Vyras aiškina sužinojęs, kad esą medžiai trukdo geresniam pasieniečių matomumui. Tačiau Varviškės gyventojas šia versija netiki ir sako, kad šis miško skutimas yra kažkieno asmeninis interesas.
„Ypatingos varlės visokios, yra zonos, kur „Natura 2000“ tiesiog toj zonoj visoj, jau nekalbu apie ąžuolus, kurie šimtamečiai ir taip toliau. Galima tylėti, bet jau ne iki tokio“, – tikino R. Vyšniauskas.
Tuo metu ir Grigiškėse vaizdas panašus – kadaise siūbavo, žaliavo šimtus metų skaičiuojantys ąžuolai, o dabar Grigiškių gyventojų pamėgtas miškas tapo lentomis ir kelmais.
„Tokių ąžuolų pas mus čia augo daug. Gražių nuostabių, bet atėjo laikas, kai iš tų ąžuolų augimvietę mes dabar turim prieš 5 metus jau kirstą šiai dienai vadinamą mišką. Tokie ąžuolai čia užaugs po daugiau nei 100 metų“, – teigė Grigiškių gyventoja Jurgita Rotomskienė.
Jurgita parodė vieną iš Grigiškėse netoliese gyvenamųjų namų buvusių kirtaviečių. Tokių miško plynių aplink gyvenvietę – ne viena. Kadaise, miškui dar būnant mišku, moteris pasakojo mačiusi įvairių gyvūnų rūšių, semtis žinių apie gamtą čia eidavo ir mokiniai, o dabar, anot Jurgitos, mišką iš vietos gyventojų atėmė.
„Žmonės ėjo, verkė, kvietė policiją darė visokiausius žygius, bet tai, kas iš to, tai yra per vėlu“, – pasakojo Jurgita.
Panaši situacija ir Daunoravos miške Joniškio rajone ir jame su stribais kovojusių bei žuvusių partizanų pagerbimo vietoje. Sunkioji miškų kirtimo technika nepasigailėjo ne tik partizanus saugojusio miško, bet ir pačios atminties vietos – nugriovė suolelius, išmaitojo žemę ir istorinę vietą pavertė medžių sąvartynu. Net ženklą aplamdė. Anot specialistų, tai – vandalizmo aktas.
„Nepadarė stribai, nepadarė okupantai, dabar faktiškai mes. Ir tai nėra vien tik tai ribota erdvė, kur buvo ten ta „Žeminė“ ar kažkokia žūties vieta, tai buvo visa aplinka“, – tikino Etninės kultūros globos tarybos pirmininkė Dalia Urbanavičienė.
Panašių istorijų, kai šalyje miškai virsta dykyne, anot nevyriausybininkų, apstu. O pastaruosius supykdė ir valdžios netęsiami pažadai. Vyriausybė prisižadėjo nuo dabartinių 15 procentų saugomų ir neliečiamų miškų skaičių padidinti iki 33 procentų, bet iš jų po paskutinio Aplinkos ministerijos įstatymo projekto pristatymo liko tik 18.
„Nykstamai mažas pasikeitimas, nes, pagalvokit, tik tai 18 proc. miškų yra skirta gamtai ir rekreacijai, o visa kita yra ūkinės paskirties su tikslu auginti medieną, kur daugumoje miškų yra net gi galimi išplyninantys kirtimai“, – teigė Aplinkosaugos koalicijos pirmininkė Lina Paškevičiūtė.
Visuomenininkų neįtikina ir argumentai esą neužtektų lėšų kompensacijoms privačių miškų savininkams, mat pusę Lietuvos miškų yra valstybiniai.
„Visuomenė mato, kad prie gyvenvietės, net valstybinis miškas prie gyvenvietės yra iškertamas plynai. Nuvažiuoji į saugomą teritoriją, ten irgi veriasi plynės ir vat šita statistika, iš tikrųjų, ir rodo, Lietuvoje 80 proc. miškų ir daugiau yra medienos auginimui“, – aiškino L. Paškevičiūtė.
Savo ruožtu aplinkos ministras Povilas Poderskis aiškina, kad miškai išties yra šios Vyriausybės prioritetas ir nėra intereso Lietuvą paversti plynėmis. P. Poderskis aiškina, kad galutinės Vyriausybės išvados dėl miškų įstatymo dar neturi.
„Nėra nei 18 proc., nei 33 proc., tiesiog nėra nieko. Kai yra juodraštis, tai jame tekstas gali keistis kas dieną, kas sekundę, kas minutę“, – teigė P. Poderskis.
„Iš patirties galiu pasakyti, kad bet kuris juodraštis virsta švarraščiu, jeigu nėra visuomenės balso. Aš beveik garantuota, kad jeigu mes nebūtume informavę visuomenės, kas vyksta, tai, ko gero, šitas juodraštis ir būtų keliavęs į Vyriausybę, ir į Seimą“, – sakė Aplinkosaugos koalicijos pirmininkė L. Paškevičiūtė.
Tačiau nuomonės dėl saugomo miško ploto išsiskiria ir tarp Aplinkosaugos komiteto narių. Papildomi miškų kirtimo ribojimai, pasak socdemo Audriaus Radvilavičiaus, turės ženklią įtaką.
„Iš gamybinio proceso būtų eliminuota apie milijoną kubinių metrų medienos, o tai yra kasmetinių apie 60-70 milijonų netekimas valstybinei miškų urėdijai“, – teigė Seimo narys A. Radvilavičius.
Aplinkos ministras sako, kad Vyriausybės pažadams įgyvendinti jie turės dar visą kadenciją, o miškų įstatymo pakeitimo projektą Seimui žada pateikti dar pavasario sesijoje.
Visą reportažą žiūrėkite straipsnio pradžioje.
VISAS TV3 ŽINIAS ŽIŪRĖKITE ČIA:
