Baisogalos gyventojai, kurių pašonėje gamykla ir atsiras, džiaugiasi, kad bus ir darbo vietų, ir galbūt suklestės miestelyje jau esantys verslai. Tiesa, kai kurie vis dar bijo, kad karo atveju Baisogala taptų rusofašistų raketų taikiniu.
Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.
Artilerijos sviedinius, gaminamus Vokietijoje, Italijoje ir Prancūzijoje perka mūsų kariuomenė. 155 milimetrų šaudmenys naudojami mūsų turimų haubicų.
Bet po maždaug pusantrų metų šaudmenys bus gaminami naujoje vietoje – Radviliškio rajone, Baisogalos miestelio pašonėje.
Ten 2026-aisiais darbą pradės nauja amunicijos gamykla. Ją statys vokiečių gynybos pramonės milžinas „Rheinmetall“ kartu su Lietuva. Investuos 180 milijonų eurų, sukurs pusantro šimto darbo vietų. Tai didžiausia gynybos pramonės investicija, kokia tik buvusi Lietuvoje.
Dalis Baisiogalos gyventojų džiaugiasi gamyklos atsiradimu ir tikisi naujų darbo vietų gyventojams:
„Nu, reikia gamyklos, reikia, bus žmonėms darbo. Aš sutinku.“
„Gal kažkas pagerės, gal kažkokią dar parduotuvę pastatys čia, žadėjo lyg statyti. Vis tiek blogiau nebus.“
„Tikrai aš už. Tikrai darbo jėgos reikės, ir ne vien robotai dirbs, tikiuosi tikrai, kad žmonės turės darbo vietų daugiau, kur pasirinkti dirbti.“
Daugiau uždirbti tikisi ir vietos verslininkai.
„Klientų padaugės, manom, tikrai, nes daug pravažiuojančių bus, jau pavasarį daug važiavo, žiūrėjo, domėjosi, kur statys, klausinėjo. Tikrai padaugės klientūros gal“, – sako „Bajoro užkandinės“ savininkė Rimgailė.
Pasirašytos 2 sutartys
Tiesa, kai paaiškėjo, kad Baisogaloje iškils amunicijos gamykla, vietiniai išsigando.
„Labiausiai žmonės bijojo būti nesaugūs, bijojo tapti taikiniu, bet vasarą buvo susitikimai ir su ministre Armonaite, ir su ministru Kasčiūnu, kur jie pasakė, prižadėjo žmonėms, kad tikrai mes būsime saugūs, kad gamtosauginiai visi klausimai, statant gamyklą ir gaminant tuos šovinius bus išlaikyti“, – komentuoja Baisogalos seniūnė Renata Masiulienė.
„Nėra labai geras dalykas. — Kodėl? — Nu įsivaizduokite, jeigu ten koks nors konfliktas, ar kas nors, tai kur bombos atskrenda, ten kur gamyklos randasi“, – sako vietos prekeivis Rimas.
Vietiniai sako, kad miestelio žmonių nuomonės pasidalinusios per pusę. O gamyklos ir naujų darbų labiau laukia vietinis jaunimas. Ir panašu, kad sulauks. Lapkeičio 29 d. Vilniuje su vokiečiais galiausiai pasirašytos 2 sutartys dėl būsimos gamyklos.
„Mes pastatysime gamyklą pagal moderniausius „Rheinmetall“ standartus. Jūs žinote, kad mes esame pastatę artilerijos gamyklų visame pasaulyje. Su Baisogalos amunicijos gamykla mes sukursime dar vieną artilerijos gamybos tašką rytiniame NATO flange“, – teigia „Rheinmetall Defence Lietuva“ vadovas Romanas Kohne.
Kaip bus valdoma – derisi
Viena iš pasirašytų sutarčių – dėl žemės sklypo nuomos Baisogaloje.
„Ji bus nuomojama rinkos sąlygomis. Tai reiškia, kad Lietuva surado tinkamą žemės sklypą, jį padės paruošti, bet nebus kažkokių lengvatinių sąlygų nuomai“, – teigia laikinoji ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.
O kita sutartis dėl amunicijos tiekimo bent 10 metų, mūsų pačių kariams.
„Leis turėti tokį kiekį amunicijos, kuris mums reikalingas, tokia kaina, kuri yra konkurencinga, kuri yra rinkos kaina, ir tokius sviedinius, kurie galėtų būti integruojami į mūsų artilerijos sistemas“, – sako laikinasis krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas.
Tiesa, dar viena sutartis nėra pasirašyta. Vis dar vyksta derybos dėl to, kaip bus valdoma bendra įmonė. Koks bus Lietuvos indėlis šiame projekte.
„Kai kurie procesai, kuriuos reikia finalizuoti, jie yra konfidencialūs, šiek tiek vėliau, bet netrukus paviešinsime konkrečiai, kaip atrodys ta bendra įmonė, bet iš esmės tai bus bendras Lietuvos ir „Rheinmetall“ projektas“, – tikina A. Armonaitė.
„Su tarpusavio supratimu apie poreikį padidinti amunicijos kiekį Europai, NATO ir visam demokratiniam pasauliui, šis projektas sulauks atitinkamo greičio“, – kalba laikinoji Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė.
Atsilieka nuo pirminio plano
Nors Šimonytė kalba apie prioritetinį greitį, bet pagal pirminius planus statybos Baisogaloje jau turėjo būti prasidėjusios spalį.
„Tiesiog vyko ilgesnės derybos negu planavom. Mūsų tikslas buvo, kad Lietuva gautų kuo geresnes sąlygas ir kad projektas būtų naudingas Lietuvai. Pasirašinėti bet ko mes nenorime. Ir kartais tai užtrunka“, – teigia Armonaitė.
Gamyklai numatytas 339 hektarų ploto sklypas – palyginimui, tokį plotą užima beveik 500 futbolo aikščių.
Daugiau apie tai sužinokite vaizdo reportaže, esančiame straipsnio pradžioje.
Kodėl kuo arčiau Rusijos sienos gamykla,? Kad ldkviau nušluoti būtų?
