• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Paskirtasis premjeras Mindaugas Sinkevičius jau pateikė naujosios Vyriausybės sudėtį prezidentui. Krašto apsaugos ministro poste pokyčių nenumatyta. Kas gali keistis naujojoje Vyriausybės programoje?

GALERIJA (5)

Paskirtasis premjeras Mindaugas Sinkevičius jau pateikė naujosios Vyriausybės sudėtį prezidentui. Krašto apsaugos ministro poste pokyčių nenumatyta. Kas gali keistis naujojoje Vyriausybės programoje?

REKLAMA

Apie tai laidoje pasakojo krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas.

Pokyčiai gynyboje

Visiško tęstinumo reikėtų tikėtis iš jūsų. Kažkokių revoliucijų neketina daryti pasikeitus premjerui?

R. Kaunas: Mes, be abejo, tai aptarsime. Jau esame preliminariai aptarę su premjeru požiūrį į gynybą. Tai aiškiai parašyta ir koalicinėje sutartyje, todėl Vyriausybės programa ypatingai smarkiai nesikeis. Be abejo, svarbus darbų tęstinumas.

REKLAMA
REKLAMA

Kalbame apie oro gynybos, nacionalinės divizijos stiprinimą, Vokietijos brigados priėmimą, Jungtinių Amerikos Valstijų karių buvimą. Visi šie ypatingai svarbūs Lietuvai projektai privalo tęstis. Revoliucijų galėtų atsirasti galbūt įsigijimų srityje, kur turbūt reikės ir tam tikrų įstatyminių pokyčių. Ties tuo mes dirbame, bet galbūt reikėtų pasižiūrėti dar stipriau.

REKLAMA

Galite paaiškinti, ką turite omenyje?

R. Kaunas: Norisi turėti greitesnes pirkimo procedūras. Greitesnes pirkimo procedūras, kurios šiandien manęs, kaip ministro, asmeniškai netenkina. Turbūt ieškosime tiek parlamento pritarimo įvairioms idėjoms, tiek tarpinstitucinio bendradarbiavimo stiprinimo, kad būtų kuo mažiau tokio tuščio derinimo, kuris kai kuriais atvejais nepadeda. Į rezultatą ir efektyvumą orientuoti procesai turėtų atsirasti.

REKLAMA
REKLAMA

Kur tas tuščiausias derinimas sakytumėte yra šiuo metu?

R. Kaunas: Kai kuriuos klausimus mes išsprendėme. Kaip pavyzdys, pramoninio bendradarbiavimo įstatymas, kuris buvo priimtas, berods, 2023 ar 2024 metais, dabar tiksliai nepamenu. Jame buvo numatyta gana žema investicinė riba, 5 milijonai eurų, kurie dar pagal koeficientus skaidėsi į, berods, septynis punktus.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Mes tą ribą pakėlėme iki 20 milijonų eurų tam, kad galėtume greičiau derinti su investuotojais ir dirbti su tais, kurie jau tikrai sukuria realią veiklą. Ten buvo derinimas su Užsienio reikalų ministerija ir Ekonomikos ir inovacijų ministerija. Toks formalus derinimas ypatingai jokios naudos neduoda, bet užima tam tikrą laiką.

REKLAMA

Bet kuriuo atveju su Užsienio reikalų ministerija ir Ekonomikos ir inovacijų ministerija bendradarbiaujame, kalbamės visais reikalingais klausimais, tačiau tokio betikslio derinimo atsisakėme. Tai pagreitina tam tikrus procesus.

Oro erdvės apsauga

Kalbant apie pirkimus, paskirtasis premjeras Mindaugas Sinkevičius yra sakęs, kad neatmeta galimybės peržiūrėti įsigijimų prioritetus. Kalbėdamas apie prioritetus, jis turėjo omenyje, kad planuojami pirkiniai, tokie kaip sunkvežimiai ir pėstininkų kovos mašinos, galėtų būti šiek tiek kitaip išdėlioti laike. Didesnis prioritetas turėtų būti skiriamas oro erdvės apsaugai. Ar jūs matote reikalą tai peržiūrėti?

REKLAMA

R. Kaunas: Manau, yra labai aiškus tikslas naujam premjerui labai detaliai ir aiškiai pristatyti visus gynybinius planus, Lietuvos įsipareigojimus, kaip tie įsigijimai jau dabar yra išdėlioti laiko ašyje, kaip yra sustiprinta ir toliau stiprinama oro gynybos dedamoji dalis, kur tikrai didiname papildomas investicijas. Premjero požiūris tikrai teisingas. Oro gynyba šiuo metu yra svarbiausia dedamoji. Turbūt reikia pristatyti visą planą ir tada atsiras aiškumas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Aš įtariu, kad jūs nelinkęs to peržiūrinėti. Vien kai buvo pristatomas būsimas „Patria“ pirkinys, jūs sakėte, kad tai niekaip nesikerta su kitais planais ir visi finansai jau yra numatyti.

R. Kaunas: Visi finansai yra numatyti, o oro gynybai randame papildomų lėšų atlikdami dabartinius įsigijimus. Kai kuriuos pirkinius tikrai jau esame pastūmę laiko ašyje po 2030 metų, kad atlaisvintume dalį lėšų. Ministerijoje lygiai taip pat sėdame ir realiai peržiūrime planus, įsigijimus.

REKLAMA

Stengiamės tai, kas tikrai gali laukti, pastumti laiko ašyje po 2030 metų, kad atlaisvintume maksimaliai daug lėšų oro gynybos įsipareigojimui. Lygiai taip pat turime vystyti sausumos pajėgas. Šiandien Lietuva turi iššūkių su oro gynyba, nes daug metų oro gynyba nesulaukė tinkamo finansavimo. Negalime padaryti tos pačios klaidos su sausumos pajėgomis.

REKLAMA

Jeigu neskirsime pakankamai dėmesio sausumos divizijos vystymui, po penkerių ar septynerių metų turėsime tą patį klausimą: kodėl negebame sausumoje turėti pakankamo pajėgumo ir galbūt turime papildomų iššūkių? Viskas turi būti vystoma kompleksiškai, matant bendrą vaizdą ir atliepiant mūsų, kaip NATO valstybės, įsipareigojimus kitoms NATO valstybėms. Tai yra daroma.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Bandomieji interceptorių prototipai

Kalbant apie oro gynybą. Prieš porą savaičių šioje studijoje kariuomenės vadas generolas Raimundas Vaikšnoras sakė, kad vasaros pabaigoje arba rudenį Lietuva turėtų gauti dronams perimti skirtus bandomuosius interceptorių prototipus. Jais galėtume perimti ir neutralizuoti įskrendančius objektus. Ar galite tai patvirtinti? Ar prototipai šiuo atveju reiškia tik pavyzdžius, o ne jau užtikrintai veikiančią sistemą?

REKLAMA

R. Kaunas: Galiu patvirtinti, kad dalis planų jau yra, tie įsigijimai jau užsakyti. Čia mes remiamės į tiekėjų galimybes, nes iš savo pusės procedūras atlikome. Dalis procedūrų yra skubinamos, kad galėtume jas atlikti. Prototipas reiškia, kad mums tai yra prototipas.

Kariuomenei tai yra prototipas, nes mes nenaudojame tokios ginkluotės ir mums reikia apmokyti savo karius ja naudotis, konkrečiu pavadinimu, konkrečiu ginklu. Kaip pavyzdys, „Merops“ interceptorius. Visi žinome, kad jis veikia. Aš pats mačiau, kaip jis veikia Ukrainoje.

REKLAMA

Savo akimis stebėjau, kaip jis numuša „Shahed‘ą“, bet mūsų kariai juo nėra naudojęsi. Tai reiškia, kad turime įsigyti bandomąją partiją, apmokyti savo karius. Tada planavimo dokumentuose atsiras didesnių kiekių įsigijimas. Tokių interceptorių yra, berods, iki 10 vienetų. Įvairaus pobūdžio, pavadinimų ir technologijų, kurios šiandien naudojamos Ukrainoje.

REKLAMA
REKLAMA

Mes tą planą turime ir bandome jį įgyvendinti. Lygiai taip pat stiprinami detekcijos gebėjimai. Kaip jau esu anksčiau minėjęs, radarai, kurie jau yra Lietuvoje, diegiami Lietuvos kariuomenės inžinerinio bataliono pajėgumais, kad galėtume juos greičiau dislokuoti reikiamose vietose, stiprinti savo oro erdvės atpažinimą. Ta kryptimi yra dirbama.

Visą „Žinių radijo“ laidą rasite čia: 

Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų