Apie tai laidoje diskutavo Klaipėdos universiteto politologė Gabrielė Burbulytė-Tsiskarishvili ir Mykolo Romerio universiteto politologė Rima Urbonaitė.
Prezidentas įvertino Ruginienės Vyriausybę
Gitanas Nausėda įvertino Ingos Ruginienės Vyriausybės darbą. Jis teigė, kad vertintų tikrai daugiau nei penketu – ko gero, būtų ir visas septynetas. Kaip jūs vertinate? Ar taip pat rašytumėte septynetą?
G. Burbulytė-Tsiskarishvili: Žinote, kai išgirdau, kad vertina septynetu, man iš karto, remiantis mano pedagoginio darbo patirtimi, kilo mintis: kas yra septyni? Kai studentas gauna septynis, realiai apie jį nieko labai aiškaus negali pasakyti – nei labai daug gero, nei labai daug blogo. Septyni yra vidutiniškai.
Jeigu vertintume per politinių procesų prizmę, matyt, turime sudėlioti visus veiksnius. Tarp jų ir tai, kiek Vyriausybei iš tikrųjų sekėsi vykdyti savo užsibrėžtus planus, tai yra Vyriausybės programą. Mums ji gali patikti arba nepatikti, bet tikrai stengiamasi vykdyti tuos programinius nuostatus ir punktus.
Jeigu atmestume įvairias peripetijas su personalijomis, kas buvo pikantiška ir emocinga, matyt, prezidento vertinimas toks ir gaunasi. Jis sudeda visus veiksnius, faktorius, todėl ir turime tokį vidutinišką vertinimą. Galime pasakyti, kad, jeigu remsimės prezidento žodžiais, dabar jau laikinai einanti pareigas arba nueinanti Vyriausybė yra įvertinama kaip vidutiniška.
Kaip jūs vertinate? Ar irgi septynetą rašytumėte?
G. Burbulytė-Tsiskarishvili: Balais iš tikrųjų labai sudėtinga vertinti, nes, kaip jau minėjau, tikriausiai vienas pagrindinių kriterijų yra tai, kaip Vyriausybei sekasi vykdyti savo programines nuostatas. Kol kas labai didelių nukrypimų nuo programos nematėme.
Dalis, kuri atneša daugiausia minusų, be abejo, yra komunikaciniai dalykai. Man asmeniškai tikriausiai labiausiai kliūva būtent jie. Nepamirškime ir krizių valdymo. Čia daugiausia minusų pastaruoju metu atneša viena didžiausių problemų – Registrų centro duomenų nutekėjimas ir tai, kaip visa ši situacija buvo valdoma.
Pats nutekėjimas? Natūralu, kad nei ministrė pirmininkė, nei Vyriausybės nariai negali numatyti, kas įvyks. Užkirsti kelią tokiems dalykams šiais laikais yra ganėtinai sudėtinga. Tai, kaip ši situacija buvo valdoma, norėjosi leptelėti suvaldyta, bet ji nebuvo suvaldyta, tikrai atneša daugiau minusų negu pliusų.
Nepamirškime ir dronų, ir tų nelemtų balionų. Tai, kaip situacija atrodė iš šalies, tikrai atneša minusų. Norėtųsi, kad komunikacija gerėtų. Mano asmeniškai didžiausias lūkestis naujai Vyriausybei yra tas, kad keistųsi komunikacija.
Kas laukia naujosios Vyriausybės?
Ar jūs matytumėte kažkokią būsimą įtampą ar nebūtinai?
R. Urbonaitė: Manau, kad šiandien ir pats Mindaugas Sinkevičius demonstruoja norą gludinti aštrius kampus. Jeigu atkreiptume dėmesį į tai, kaip jis atrodė Seimo salėje prisistatydamas ir pristatydamas savo matymą bei viziją, jis vis praleisdavo progą gilinti konfliktą su opozicijos nariais, kurie užduodavo aštresnius klausimus.
Kaip tik jis demonstravo bandymą šiuo metu konfliktų neeskaluoti ir tuos kampus truputį gludinti. Beje, ši jo savybė man labai patiko. Nežinome, kaip visa tai toliau klostysis, kai galbūt matysime daugiau politinių įtampų ir jam, kaip premjerui, bus keliama daugiau klausimų. Kol kas situacija tokia ir panašu, kad jis nėra labai linkęs konfliktuoti.
Sakyčiau, kad ir su buvusia premjere daug konfliktų neturėtų kilti. Suprantu, kad tam tikrų įtampų gali būti, nes vis dėlto jis turbūt atėjo ir pasakė: „Miela Inga, jūs premjere nebebūsite.“ Tai natūralu, tačiau ir pati Ruginienė, man atrodo, nėra suinteresuota visiškai konfliktuoti.
Jai reikės eiti pas tą patį premjerą, pas tą patį finansų ministrą, kas jis bebūtų, ir prašyti tų pačių pinigų bei viso kito. Dėl to sakyčiau, kad daug konfliktų neturėtų būti. Tam tikra prasme, jeigu situacija bus vertinama išmintingai, galbūt netgi gali būti gerai, nes Mindaugui Sinkevičiui čia pat, jo kabinete, yra buvusi premjerė.
Tas „know-how“, arba patirties perdavimas, iš tikrųjų irgi gali vykti. Jeigu taip bus, tai bus labai gerai. Kita vertus, politikoje yra žmonės, o žmonės turi ir savo emocijas, ir charakterį. Kartais tie charakteriai atsiskleidžia pačiais įvairiausiais būdais. Kol kas, iš to, ką matau, sakyčiau, kad neturėtume matyti bent jau tokių įtampų, kurios vienaip ar kitaip eskaluotųsi viešojoje erdvėje.
Naujosios Vyriausybės prioritetai
Demografija yra prioritetas numeris vienas. Kaip jūs suprantate šį pasirinkimą? Viešojoje erdvėje dabar skamba, kad Rusijai nesiseka, kad galimos įvairios provokacijos prieš Baltijos šalis ir taip toliau. Kaip prioritetas įvardijama ne saugumas ar kažkas kita, o demografija. Tai aiškinama tuo, kad jeigu nebus žmonių, nebus kam viskuo rūpintis ir ko ginti. Kaip jūs tai vertinate?
R. Urbonaitė: Reikia pasakyti, kad saugumas irgi nėra paraštėse. Jeigu žiūrėtume ir į koalicijos sutartį, ir į tai, ką transliavo patys partijų lyderiai, nepasakyčiau, kad saugumas yra nustumtas į paraštes. Demografijos tema šiuo metu labai surezonavo.
Kitaip tariant, demografijos problema neatsirado vakar ar užvakar. Tikrai matėme ir Ruginienės Vyriausybę tokią truputį nukritusią iš dangaus, kai po tam tikro Vyriausybės posėdžio pasakoma, kad dabar jau šito imsimės.
Tada atsiranda visos diskotekos. Iš pradžių galvoji, kad tai juokas. Vėliau, kai dar pakartoja, atsiranda šiek tiek suglumimo. Tai nebuvo juokas. Ką tai rodo? Tai rodo, kad problema 2024 metų rinkimų kampanijos metu ir net 2025 metais, formuojant 20-osios Vyriausybės programą, nebuvo numeris vienas.
Tie gimstamumo skaičiai, kuriuos matome, ir truputį stipresnis šios temos paeskalavimas viešojoje erdvėje sukuria poreikį ir politikams. Žiūrėkite, dažniausiai taip Lietuvoje ir nutinka. Ne politikai formuoja politinę darbotvarkę. Politinę darbotvarkę formuoja viešoji erdvė, įvairios medijos, socialiniai tinklai.
Vis rečiau turime įprastinę situaciją, kai politikai patys, remdamiesi savo analize, mato problemas, jas identifikuoja ir siūlo sprendimus. Dabar pirmiausia įvyksta kokia nors nelaimė, krizė arba suaktyvėja tam tikra tematika.
Tik tada ji paprastai atsiranda politikų darbotvarkėje. Šį algoritmą pastebėjau ir čia. Dabar, aišku, visi turbūt labai pagavo šios temos bangą ir, manau, bandys su ja važiuoti. Žinoma, ši tema yra truputį pavojinga, nes Gabrielė gerai sakė, kad reikia bent devynių mėnesių, ir tai dar ne faktas.
Kitaip tariant, greito rezultato neturėsi. Dėl to aš labai laukčiau ir laukiu Vyriausybės programos, norėdama pamatyti, kaip jie tai išdėlios. Jie turi vos daugiau nei dvejus metus. Tai labai trumpas laiko tarpas. Mindaugui Sinkevičiui čia ir bus iššūkis parodyti, kad jis yra geras strategas. Parengti programą, kuri skirta jau nebe ketveriems metams, o dvejiems su trupučiu, yra labai sudėtinga.
Tai parodys, ar jis sugeba susidėlioti prioritetus, ar sugeba parengti dokumentą, kuris tikrai būtų įgyvendinamas, o ne prifarširuotas visko. Jau matome, kad opozicija pasiraitojo rankoves, pradėjo skaičiuoti, kiek čia tų milijardų reikės. Man atrodo, kad tai bus testas ir Mindaugui Sinkevičiui, kaip atrodys ta Vyriausybės programa.
Beje, aš taip pat mėgstu paskaityti ir pasižiūrėti Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo planą. Tai vis dėlto yra teisiniai dokumentai. Koalicijos sutartis yra koalicijos sutartis, bet balsuojama už Vyriausybės programą. Labai tikiuosi, kad pamatysime, jog yra ne tik žodžiai, bet ir realus planas.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
