Negana to, specialistai pastebi, kad dažniau žmonės troškulį malšina saldintais ar gazuotais gėrimais, tačiau gydytojai įspėja – jie ne tik neatgaivina, bet ir gali prisidėti prie medžiagų apykaitos sutrikimų bei didesnės rizikos susirgti cukriniu diabetu.
Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.
Pagaliau atėjus šiltesniems orams nemažai tautiečių griebiasi gertuvių arba vandens buteliukų. Taip pat praeinant sustoja prie vandens aparatų.
Žmonės pasakoja, kiek išgeria vandens:
„Kokį litrą gal, itrą tikrai. Be tikslo gerti vandenį, tai ne. – Nelabai? – Ne. – Bet sako, kad vis tiek reikia. – Gal ne. Ne, užtenka, jei organizmas reikalauja, tada ir turi gert.“
„Anksčiau nebuvo tokio reikalavimo. <...> Būdavo, kiek nori, tiek atsigersi ir viskas.“
„Aš dviejų tikrai neišgeriu. Vasarą daugiau, žiemą mažiau. Nežinau, kažkaip išeini į miestą, neturiu nė butelio pasiėmus.“
Reikiamą kiekį išgeria 6 proc. gyventojų
Specialistai sako, kad suaugusiems žmonėms reikėtų išgerti apie pusantro arba du litrus vandens, o stiklinėmis tai būtų net 7 ar 8 stiklinės vandens per dieną. Tačiau tiek geria vos tik 6 procentai Lietuvos gyventojų.
„Vilniaus vandenų“ tyrimas rodo, kad ketvirtadalis gyventojų per dieną išgeria vos 3-4 stiklines vandens, 17 procentų apklaustųjų tvirtina išgeriantys 4-5 stiklines. O po 15 procentų respondentų teigė kasdien suvartojantys tik 1 - 2 arba kaip tik 5 - 6 stiklines vandens.
„Yra daugybė faktorių, tokių, kaip koks yra maisto racionas, koks yra organizmas ir kokia yra aktyvi veikla žmonėms. Turime šiai dienai 50 gertuvių mieste, tos gertuvės išdėstytos parkuose, ten, kur vyksta intensyvus gyventojų judėjimas, skveruose ir atokesnėse vietose“, – kalbėjo „Vilniaus vandenų“ atstovas Martynas Augaitis.
Medikai pastebi, kad 80 procentų pacientų turi per aukštą hematokrito lygį. Tai yra raudonųjų kraujo kūnelių dalies kraujyje tyrimas. O šis ir išduoda, kad žmonės geria per mažai vandens.
„Tai jau yra pakankamai rimta, nes, pavyzdžiui, jei sergama širdies ir kraujagyslių ligomis, tai keičiasi ir kraujo savybės, kraujo takumas, kapiliarinė kraujotaka. Kultūriškai mes nesame labai pripratę, labiau sausas maistas – dešros gabalas, duonos gabalas ir taip toliau“, – sakė Vilniaus rajono poliklinikos šeimos gydytojas Gintaras Urbonas.
Stveriasi saldintų gėrimų
Gydytojai tvirtina, kad dėl per mažo vandens vartojimo gali atsirasti ir dehidratacija. Dėl jos ypač reikėtų susirūpinti vyresnio amžiaus žmonėms.
„Gali pradėti darytis silpna, gali pradėti jausti troškulį. Pabuvus ilgiau atvirame ore, saulėkaitoje, dirbant fizinį darbą. Dėl dehidratacijos galima ir numirti – labai paprastai“, – tikino G. Urbonas.
Pasak gydytojų, gyventojai vis dažniau stveriasi ir gaiviųjų, saldintų ar gazuotų gėrimų, kurie, iš tikrųjų, neatvėsina.
„Mes gaunam per daug lengvai virškinamų angliavandenių, cukrų ir panašių dalykų, kurie mažina organizmo gebėjimą tvarkytis su gliukoze, didėja rezistentiškumas insulinui, didėja rizika cukriniam diabetui“, – aiškino medikas.
Tad specialistai pataria padėti gazuotus ir saldintus gėrimus į šoną ir gerti vandenį, mat šis yra labai svarbus žmogaus organizmui. Vanduo padeda reguliuoti kūno temperatūrą, pašalina organizmo nuodingas medžiagas. Be to, pasak medikų, nuo vandens kiekio organizme labiausiai priklauso smegenų, širdies, plaučių ir raumenų veikla.
Straipsnis parengtas pagal TV3 žinių reportažą.
Visas TV3 Žinias žiūrėkite čia:























































































































































































































































