Gydytojas: atliekant PGR tyrimą nėra „praduriamos smegenys“, tačiau tam tikri pojūčiai turėtų versti sunerimti

Ne tik COVID-19 vakcinos, bet nemalonieji PGR tyrimai daliai gyventojų kelia daug aistrų. Ir nors iš tiesų būta atvejų, kai tyrimo metu vatos tamponėlį reikėjo traukti iš plaučių ar pradėjo tekėti smegenų skystis, gydytojas Darius Rauba ramino, kad tokie atvejai – pavieniai. O pats jis tokių komplikacijų dar nematęs. Tačiau jis pabrėžia, kad tam tikri pojūčiai turėtų versti apsilankyti pas gydytojus.

VUL Santaros klinikų Ausų, nosies, gerklės ligų centro vyresnysis gydytojas otorinolaringologas dr. D. Rauba neseniai feisbuke pasidalino JAV atlikto tyrimo duomenimis, kurie, kaip pabrėžia jis, paneigia įvairias baimes dėl PGR tyrimų.

„Molekulinis testas, nustatantis viruso genetinę medžiagą (RNR), dažniausiai vadinamas PGR tyrimu, atliekamas laboratorijose ir parodo, ar žmogus tyrimo atlikimo metu serga virusu ir ar yra potencialus ligos nešiotojas. Tai vienas labiausiai aptariamų COVID-19 viruso aptikimo metodų, kurį turbūt išbandė didžioji dalis Lietuvos gyventojų. 

Mėginiui iš nosiaryklės paimti naudojami mediniai ar plastikiniai ploni pagaliukai, kurių galiuke yra tamponėlis. Nors tai vienas dažniausiai atliekamų tyrimo metodų, tačiau sukeliantis didelių baimių daliai gyventojų: testo metu pažeidžiamas kraujo-smegenų barjeras, implantuojamas DARPA hidrogelis, praduriamos smegenys ir t.t.“, – dėstė gydytojas. 

Komplikacijų itin mažai

Čia pat jis pasidalina apžvalginiu mokslinus straipsniu viename iš prestižinių JAV nosies ligų žurnale, kur apžvelgiami visi nepageidaujami atvejai susiję su PGR testavimu, kurie buvo aprašyti moksliniuose straipsniuose ir taip pat paskelbti JAV MAUDE (Vartotojų ir gamintojų teisių apsaugos) sistemoje. 

„Viso apžvelgti 129 nepageidaujami atvejai. Iš jų –  63 iš literatūros apžvalgų ir 66 atvejai paskelbti per MAUDE sistemą. Dažniausiai testo metu pasitaikiusi komplikacija – lazdelės lūžimas ir pasilikimas nosies ertmėje kaip svetimkūnis (47 proc.). Toliau sekė kraujavimas iš nosies (17 proc.), galvos skausmas (11 proc.). 

Aprašyti ir 2 meningito atvejai, kai buvo pažeistas kaulas tarp nosies ir smegenų ir gautas smegenų skysčio tekėjimas. 7 atvejais (12 proc.), kai lazdelė liko nosyje prireikė bendros nejautros, kad ją pašalinti, 1 atveju (5 proc.) dėl gausaus kraujavimo iš nosies taip pat reikėjo chirurginio įsikišimo“, – vardijo D. Rauba. 

Anot jo, tai akivaizdus įrodymas, kad nors šis tyrimas yra taikomas labai plačiai, pavojingos komplikacijos fiksuojamos labai retai. 

„Jei šį tyrimą atlieka apmokytas personalas – tokių komplikacijų beveik nepasitaiko, todėl, jei bijote skiepytis, tai nebijokite nors testuotis“, – rašė medikas.

REKLAMA

Nesulaukė pacientų skundų

Portalui tv3.lt susisiekus su gydytoju, jis pasakojo per antrus metus, kiek trunka pandemija, pats nesusidūręs su tokiais atvejais, kada pacientui reikėtų pagalbos įvykus kažkokiai komplikacijai po PGR tyrimo paėmimo.

„Nebuvo tokių atvejų, kad būtų reikėję operacinėje kažką traukti ar stabdyti kraujavimą. Todėl ir pabrėžiu, kad tai būna labai retais atvejais. Aišku, gal jei tie simptomai labai nevargino, tik kiek nosis pakraujavo, tai žmonės tiesiog nesikreipė“, – kalbėjo D. Rauba. 

Jis neslėpė, kad žinomas atvejis, kada imant tyrimą buvo pažeista smegenų pertvara. 

„Tačiau tas žmogus turėjo įgimtą ydą – nebuvo kaulo tarp nosies ir smegenų, jos buvo dalinai įkritusios į nosies ertmę. Bet ir tai, jei tyrimas būtų atliktas taisyklingai, nebūtum ten pasiekęs, nes tas pagaliukas ar turi kažkur labai atsitrenkti, pavyzdžiui, į kokią iškrypusią nosies pertvarą, ar eiti tiesiai į viršų. 

Tokiu atveju tu turi labai stačiu kampu ne tik kad besti į nosies viršų, bet su jėga pralaužti tą kauliuką. Nes kai ir operuojame, būna, pasitaiko komplikacijų, kad pažeidžiame smegenų sienelę, bet naudojame aštrius metalinius instrumentus. O kažkoks plonas pagaliukas, net jei atsitrenktų kur į kauliuką, tai užsilenktų ir eitų į kaukolės pamatą, bet į jį neįlįstų. Tai reikia jau labai nemokšiškai atlikti tyrimą, praktiškai į viršų durti stačiai į viršų, o ne palei nosies apačią, kad kokios komplikacijos nutiktų“, – sakė D. Rauba. 

Daugiau nemalonumų – turintiems nosies pertvarą 

Gydytojas atkreipė dėmesį, kad dar vienas variantas, kodėl gali būti nemalonių pojūčių ar komplikacijų atliekant tyrimą – kai nosies pertvara iškrypusi.

„Būna tokių atvejų, kai nosies pertvara iškrypusi, žmonės skundžiasi, kad kurį laiką pakraujavo iš nosies, buvo didesnis skausmas. Taip būna, jei ypač viena nosies pusė yra siauresnė. Ir jei dažnai reikia atlikti tyrimą, faktas, kad būna gleivinės nubrozdinimų, pakraujavimų, kurie paprastai sustoja namų sąlygomis“, – konstatavo D. Rauba. 

REKLAMA

Jei žmogus skundžiasi, kad kiekvieną kartą imant tyrimą skauda iš kažkurios nosies pusės, pašnekovas patarė apsilankyti pas LOR gydytoją.

„Tokiu atveju reikia išsitirti – gali būti, kad yra labai iškrypusi pertvara, kaulinis ar kremzlinis iškrypimas. Tai tada reikia  pakoreguoti ar, jei vis reikia atlikti tyrimą, paprašyti, kad iš tam tikros pusės nedarytų ėminio“, – komentavo gydytojas.  

Išeitis – tyrimas iš seilių?

Paklaustas, galbūt tokiais atvejais išeitis būtų COVID-19 tyrimai iš seilių, atliekami šalies laboratorijose, D. Rauba sutiko, kad tai būtų galimas sprendimas.

„Tik, kaip suprantu, PGR iš nosiaryklės laikomi labiausiai patikimais ir labiausiai naudojamas. Jei būtų galima naudoti seilių mėginius, kaip kad mokiniams padaro ar kitur, tai tikrai sumažėtų minėtųjų rizikų pavojus“, – pastebėjo jis.

Pašnekovas teigė, kad visi norėtų tokio tyrimo, kuris būtų ir patikimas, ir neinvazinis. Tuo metu atliekant PGR tyrimą iš nosiaryklės tam tikrų rizikų išvengti neišeina.

„Jei gleivinė pastoviai pažeidžiama, gali ir sąaugos atsirasti. Pandemijos pradžioje apskritai tie pagaliukai buvo pakankamai stori, juos įkišti ne taip paprasta būdavo. Juo labiau jei tyrimas negerai imamas, gali nusibraukti nosies pertvaros, nosies šoninės sienelės, gali net atsirasti sąaugos, sulipti į vieną vietą. Taigi, faktas, kad tai nėra malonus tyrimas ir gali turėti komplikacijų, nors, kaip minėjau, jų dažnis tikrai nedidelis“, – pažymėjo gydytojas.

D. Rauba kartu pridūrė, kad atidesniems imant tokį tyrimą riekia būti ir tiems, kurie turi kraujo sistemos krešėjimo sutrikimų, kraujosruvų ar serga hipertenzija.

„Tada užtenka ir stipriau papūsti nosį ir gali pradėti kraujuoti. Tai jei nuolat imamas tepinėlis, faktas, kad nosies gleivinėje labiau traumuojama“, – sakė jis.  


Rašyti komentarą...
a
as
2021-10-09 20:30:30
Pranešti apie netinkamą komentarą
turiu ta pertvara kreiva, skauda net lorui paziurejus i nosi. o pagaliuka ikisus - 12 is 10 galimu. karta eme pgr - vos nesumusiau seseles afekto busenoj, maciau tik savo kumscius mosikuojancius, nieko negalejau su jais padaryt. gerai, sesele apdairiai sone stovejo, spejo pasitraukti. operuoti nosies vardan testo nesiruosiu. nesuprantu, per tiek laiko jau galejo normalu testa sugalvoti, kad neliesti tos nosies. jau geriau tegu is 5 tasko ima, kaip te kinieciai pasisaipe is pasiuntiniu...
Atsakyti
0

N
Naminis
2021-10-09 23:45:21
Pranešti apie netinkamą komentarą
Vokietijoje greitieji testai dromi pagaliuku su tamponu labai panasiu i ausu krapstuka ir kisami i nosi mazdaug 2-3 cm. Cia gi labiau panau i kankinimo iranki. Tokiu testu matyt uzpirko LT.
Atsakyti
0

-
-_-
2021-10-09 23:45:55
Pranešti apie netinkamą komentarą
Antivakseriai ir anticovidiniai, kas jum gali pradurti smegenis? Jei pas jus jų išvis nėra.
Atsakyti
0

SKAITYTI KOMENTARUS (13)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų