Tačiau prieš keletą dienų, metę viską, ką pradėjo Tauragėje, jiedu susikrovė lagaminus ir vėl iš išskrido į Londoną. Emigrantai atviri – steigti verslą Tauragėje, jų nuomone, ne tik kad sudėtinga, bet kartais net neįmanoma. Paklausti, kodėl, žodžių į vatą nevynioja: Tauragė esanti „švogerių“ kraštas, ilgalaikių planų čia nesukursi, o savivaldybės parama esanti mažų mažiausiai juokinga.
Savininkai pasirodė puikūs žmonės
Pokalbio su Viktorija ir Dariumi „Tauragės kurjerio“ redakcijoje prisėdome ankstų rytą. Po kelių valandų pora turėjo skubėti į oro uostą, iš kur skrido į Londoną. Jie papasakojo nelinksmą savo istoriją, kaip bandė įsikabinti gimtinėje, o jei verslas sektųsi, buvo nutarę visam laikui grįžti iš emigracijos.
Darius ir Viktorija vaikiškų drabužių, tiekiamų iš Anglijos, parduotuvę Tauragės Bažnyčių gatvėje atidarė pernai pavasarį. Sutartį su patalpų savininke pasirašė vasarį. Deja, parduotuvė veikė tik iki rudens, lapkritį ji visam laikui užvėrė duris.
– Kad ir kaip bebūtų keista, sutarties su mumis patalpų savininkai, beje, Tauragėje gerai žinomi žmonės, medikė ir jos vyras, dirbantis vienoje savivaldybės įmonėje, nutraukti nesutiko, – sako D.Pipiras.
Verslui tinkančių patalpų Viktorija ir Darius ieškojo ilgokai – skaitė skelbimus vietos laikraščiuose, internete. Netikėtai, grįžę į Tauragę, pernai žiemą tuščių patalpų Bažnyčių gatvėje lange pamatė iškabintą skelbimą, kad prekybai tinkančios patalpos išnuomojamos. Iš pradžių verslas sekėsi – Dariui ir Viktorijai tiko ir nuomos įkainis, ir klientų netrūko, ir pardavėjų nesunkiai rado.
– Kai parduotuvę uždarėme, sulaukėme labai daug atsiliepimų, klausimų, kodėl mūsų nebeliko Tauragėje. Klientai klausinėjo, galbūt mums kažkas atsitiko, gal tik trumpam uždarėme parduotuvę. Pačioje pradžioje, ypač tuomet, kai tik tarėmės dėl patalpų nuomos, jų savininkai mums pasirodė nuostabūs žmonės. Džiaugėmės, svarstėme grįžti į Lietuvą, būtent į Tauragę. Tačiau realybė pasirodė visai kitokia, – pasakojo kraštiečiai.
Įtaria, kad mokėjo ir už kitus
Pasak Dariaus ir Viktorijos, patalpų savininkė nuolat kišosi į jų verslą. Esą jau pirmąją parduotuvės darbo dieną po patalpų savininkės vizito pareigas paliko nusamdyta pardavėja – paskambino jiems į Angliją ir pasakė, kad nedirbs dėl patalpų savininkės elgesio.
Išsinuomodami patalpas ir prieš pasirašydami sutartį Darius ir Viktorija teigia sumokėję depozitą – 600 eurų ir 300 eurų pradinį įnašą. Tačiau pasirašant sutartį raštelį, kuriame rašoma apie sumokėtą užstatą, patalpų savininkė suplėšiusi, esą viskas surašyta sutartyje ir jo nebeprireiksią. Darius ir Viktorija džiaugiasi, kad spėjo jį su patalpų savininkės parašu nufotografuoti.
Bet vos prasidėjus vasarai turbūt nebuvo nė dienos, kad patalpų savininkė neateitų į parduotuvę ko nors patikrinti. Priekaištaudavo pardavėjai, kad degina elektrą, kodėl įjungtas kondicionierius.
– Sutarties punktai mus tenkino – patalpų savininkai įsipareigojo nesikišti į mūsų veiklą, o mes laiku mokame mokesčius. Bet vos prasidėjus vasarai turbūt nebuvo nė dienos, kad patalpų savininkė neateitų į parduotuvę ko nors patikrinti. Priekaištaudavo pardavėjai, kad degina elektrą, kodėl įjungtas kondicionierius.
Tačiau per visą mūsų nuomos laiką mes nematėme elektros skaitiklio, nes ponia net nesiteikė parodyti, kur jis yra. Mums tiesiog buvo siunčiamos sąskaitos – po 20 eurų per mėnesį už elektrą. Nusistebėjome, kad kiekvieną mėnesį suma vienoda. Kilo skandalas, kai paprašėme elektros sąskaitų, kai jas gavome, paaiškėjo, kad mokestis už elektrą kiekvieną mėnesį turėjo būti vis kitoks – po 15, 16 eurų, bet tikrai ne 20. Manome, kad dalį komunalinių mokesčių savininkai mums priskaičiuodavo ir už kitas jų patalpas tame name. Iškalbingos detalės – patalpų savininkė į mūsų parduotuvę su draugėmis ateidavo atsigerti kavos. Pardavėjai liepdavo padaryti kavos, parodyti, kaip atrodo tualetas, liepdavo susitvarkyti, – prisimena Viktorija.
Dariaus teigimu, panaši istorija atsitiko ir su šildymu. Esą išsireikalavę sąskaitų iš šilumos tinklų jie pamatė, kad moka ne už savo patalpas. Paprasčiau kalbant, moka daugiau negu priklauso.
– Visas sąskaitas mes gaudavom ne iš komunalinius mokesčius skaičiuojančių įmonių, bet iš patalpų savininkės, – sako Darius.
Jiedu įtaria, kad į šią istoriją buvo įpainiotas ir butų ūkis. Šios įmonės specialistas už priveltas klaidas pasiūlė... pavaišinti kava. Viktorija „Tauragės kurjeriui“ kaip įrodymą persiuntė susirašinėjimą su butų ūkio darbuotoju. Darius ir Viktorija labai nustebo sužinoję, kad ir butų ūkiui, ir Tauragės šilumos tinklams vadovauja tas pats žmogus.
Tikėjosi, kad sutartį nutrauks
Pasak Dariaus, galų gale patalpų savininkė pareikalavo, kad jie sumokėtų jiems visus mokesčius ne už 12, o už 14 mėnesių per metus. Paklausti, kaip tai įmanoma, Darius ir Viktorija paaiškino, kad prieš pasirašydami sutartį patalpų savininkei jie sumokėjo 900 eurų.
– Tačiau sutarėme, kad veiklą parduotuvė pradės nuo kovo ir nuo to mėnesio toliau mokėsime mokesčius ir nuomą. Tačiau vos pradėjus rengti parduotuvę patalpų savininkė pareiškė, kad privalome sumokėti ir už sausį, ir vasarį, nors tais mėnesiais mūsų ten dar net nebuvo. Ir taip mokėjome visus metus. O dabar, sausio pabaigoje, pranešė, kad mes dar 1200 eurų jiems turime sumokėti, nors realiai parduotuvė nebeveikia nuo rudens. Pagal sutartį jei mes nutraukiame veiklą ir porą mėnesių nesumokame nuomos, jie nutraukia su mumis sutartį ir depozitiniais pinigais padengia nuomą. Bet šito patalpų savininkai nepadarė, nors specialiai nebemokėjome už nuomą, ir toliau iš mūsų reikalauja pinigų, – sakė Darius.
Į Tauragę nebegrįš
Darius ir Viktorija sako, kad jaučiasi apgauti, nors iš savo planų tikėjosi labai daug, jau ir namą pirkti Tauragėje buvo nusižiūrėję.
– Tačiau visus mūsų planus sugriovė Tauragė, iš kurios labai daug tikėjomės. Čia – giminių kraštas. Čia visur, kur tik pasižiūrėsi, yra dėdė, pusseserė, teta. Mums, emigrantams, rasti kalbą su aukštus postus čia užimančiais žmonėmis, labai sunku. Pirmą kartą pasijutau emigrantu ne Anglijoje, o savo gimtajame mieste, pasijutau priešas, – apmaudžiai kalbėjo Darius.
Dariui ir Viktorijai priminimus vietos valdžios pažadus, kad atvirkščiai – emigrantai kviečiami grįžti ir kurti verslą Tauragėje, jie atkerta, kad tokie kvietimai yra mažų mažiausiai juokingi.
– Kurdami savo verslą čia, mes iš savivaldybės negavome nė cento. Buvome į savivaldybę nuėję paklausti apie paramą verslui. Tačiau paaiškėjo, kad valdžios diktuojamos sąlygos sunkiai įgyvendinamos. Turėjome įsipareigoti, kad kelerius metus išsaugosime įkurtas darbo vietas, tada gal kažkiek ir padengs išlaidų. Tačiau pirmą dieną pradėjęs veiklą juk nežinai, kaip tau seksis. Todėl paramos net nebeprašėme, – sakė Darius.
Vaikiškų iš Anglijos gabenamų drabužių parduotuvę Darius ir Viktorija šiuo metu kuria Klaipėdoje, jau senokai veikia ir jų įsteigta internetinė parduotuvė. Darius turi verslą ir Anglijoje. Sako, kad su Taurage atsisveikina visam laikui.
Patalpų savininkė: „Vagie, kepurė dega“
Patalpų savininkė, su ja susisiekus „Tauragės kurjeriui“, pareikalavo neskelbti jos pavardės, darbovietės, keletą kartų prieš publikuojant straipsnį tarėsi su advokatu, moteris įsitikinusi, kad buvę jos patalpų nuomininkai siekia pakenkti jos nuomos verslui. Viktorijos ir Dariaus kaltinimus ji atmeta ir už šmeižtą ketina su jais bylinėtis. Ji sako, kad sutartis dėl patalpų nuomos buvo pasirašyta 2017 m. vasario 22-ąją ir baigė galioti šių metų vasario 22 dieną.
Šiuo metu ji vis dar nenutraukta. Paklausta, kodėl, paaiškino, kad pagal sutartį, nors nuomininkai ir nemokėjo už nuomą kelis mėnesius, ji galėjo vienašališkai ją nutraukti, tačiau esą reikėjo pasirašyti sutarties nutraukimo aktą ir atgauti patalpų raktus. To nuomininkai nepadarė, nors ir turėjo galimybę. Beje, už kiekvieną pradelstą dieną nuo vasario 23-iosios Darius ir Viktorija privalės mokėti 50 eurų baudą.
– Vagie, kepurė dega, – konfliktą su buvusiais nuomininkais apibūdino patalpų savininkė. – Jie jau nuo pirmo mokesčio nemokėjo laiku.
Moteris teigia jokio lapelio nedraskiusi, o kiek didesnes sąskaitas už elektrą pateikdavusi tik todėl, kad priskaičiuodavo išlaidas bankui. Esą jei už šildymą ir mokėjo ne taip, kaip turėjo, tai reikėję aiškintis ne su patalpų savininkais, o šilumos tinklais.
– Mes juos tikrai duosim į teismą. Dabar mūsų patalpos tuščios, bet mes negalim įeiti. Nesu buvusi nė karto jų parduotuvėje, kaip gėda, kad jie šitaip šneka. Jie nebenori mokėti tų paskutinių įnašų po 300 eurų. Žmonės privalo susimokėti, ką jie skolingi, kitaip laukia teismas, – sakė patalpų savininkė.
Ramunė RAMANAUSKIENĖ
