Svajones įsigyti naują butą ar namą, pakeisti savo automobilį naujesniu ar atostogas su visa šeima prie jūros šiltuose kraštuose gali tekti atidėti porai metų, nes visą pasaulį ėmė kaustyti sąstingis. Ekonomistai sako, kad aukštyn ir žemyn banguojanti ekonomika neria žemyn, tačiau guodžia, kad po 2-3 metų sugrįš geri laikai.
Požeminiai krizės smūgiai
Nors kasdieniame gyvenime Dzūkijos žmonės galbūt kol kas nepastebi pasaulio ekonomikos svyravimų padarinių, neabejojama, kad jie atsiris ir iki mūsų.
Be to, kategoriškesnių krizės vertinimų vengiama prieš artėjančius Seimo rinkimus. Ar Dzūkijos žmonės, kurie nepolitikuoja, o užsiima kasdieniniu verslu, jau pajuto pasaulinės krizės seisminius virpesius?
Kaip pripažįsta Alytaus verslo inkubatoriaus direktorė Eglė Žilinskienė, sąvoka „krizė" kasdien skamba regiono verslininkų lūpose. Didžiausią nerimą jiems kelia vėluojantys atsiskaitymai tarp įmonių. Tai – tarsi domino kaladėlių namelis, kuomet viena nuvirtusi kaladėlė nugriauna visas likusias: viena nepajėgi atsiskaityti įmonė nemokumu „užkrečia" kitas su ja reikalų turinčias bendroves, šios – savo klientus.
„Silpniausia grandis - smulkiausios įmonės. Dažnai joms vadovauja ne itin daug patirties turintys verslininkai, jiems pritrūksta ryžto priimti radikalius sprendimus, trūksta patirties, kaip, iškilus sunkumams, sureguliuoti apyvartinių lėšų srautus. Taigi bankrotai šioje grandyje – neišvengiami", – „Mano Dzūkijai" teigė E. Žilinskienė.
Anot jos, sunkmetį galbūt sklandžiausiai išgyvens labiau patyrusios, ilgiau rinkoje veikiančios ir todėl rinkos dėsnius geriau išmanančios bendrovės - jų vadovai, tikėtina, sugebės per tam tikrą laiką subalansuoti atsiskaitymus ir finansų srautus.
Gal JAV – per toli?
Tiesa, pasak „Mano Dzūkijos" pašnekovės, dabartinius sunkumus su pasaulio ekonomikos svyravimais sieja nebent verslo atstovai. Gyventojams, neplėtojantiems savo verslo, labiau rūpi, kas vyksta šalia, gimtajame mieste ar krašte.
Tuo tarpu finansinė krizė Jungtinėse Valstijose jau yra lyginama su didžiuoju sąstingiu šioje šalyje praėjusio amžiaus 3-ojo dešimtmečio pradžioje – ji bumerangu griauna Azijos ir net Rusijos rinkas. Tuo tarpu Lietuvos ekonomistai ir politikai demonstruoja olimpinę ramybę - „krizė mus aplenks arba turės tik nedidelės įtakos".
Susidaro įspūdis, tarsi gyventume XIII-ojo amžiaus Lietuvoje su išplėtotu natūriniu ūkiu, kuriame užsienio importas ir eksportas, tarpfinansinės struktūros ir jų svyravimų įtaka globaliai rinkai - negirdėti dalykai.
„Iš tiesų, žvelgiant plačiau, esame aiškiai susiję su globaliais pokyčiais", – sako E. Žilinskienė. Alytaus verslo inkubatoriaus vadovei visai neseniai teko viešėti Jungtinėse Valstijose – ten, anot pašnekovės, krizės apraiškos akivaizdžios, ypač nekilnojamojo turto sektoriuje.
„Grįžus į Lietuvą, galima pastebėti panašių reiškinių nekilnojamojo turtu srityje", – tikina E. Žilinskienė.
Verslininkai nepanikuoja
Kita vertus, ji sako, kad Dzūkijos krašto verslininkai nepuola į paniką: „Jei jie leistų sau pesimistiškai galvoti, jie nebūtų verslininkai. Turint verslą, reikia tikėti, kad ateityje bus geriau".
Mėgindami sumažinti nepalankių ekonominių smūgių poveikį, verslininkai imasi nepopuliarių sprendimų: stengiasi išsiversti su kuo mažesniu darbuotojų skaičiumi, ryžtasi mažinti atlyginimus, tiesa, ne aukščiausios kvalifikacijos specialistams – jų uždarbis liko nepakitęs, – o mažiau kvalifikuotiems darbininkams.
„Prieš porą metų be 4000 litų atlyginimo per mėnesį net nėję į kalbas, dabar kai kurie darbininkai džiaugiasi susiradę darbą už 1500 litų. Tai tarsi grįžimas atgal, į praeitį, bet nieko nepadarysi – rinka viską pakoreguoja savaip", – svarsto E. Žilinskienė.
Alytaus verslo inkubatoriaus direktorė pagiriamąjį žodį tarė ir gana lanksčiai dirbantiems bankams.
Ne vien neigiamos pasekmės
Bankininkai gyventojus ir ramina, ir perspėja: ekonominiams sunkumams nepasirengusias įmones gali ištikti ir bankrotai, tuo tarpu gyventojams sunkmetis gali turėti ne tik neigiamų, bet ir teigiamų pasekmių.
Viena iš tikėtinų pozityvių permainų – nekilnojamojo turto kainų korekcija gyventojų naudai.
„Gyvenamojo nekilnojamojo turto sandorių skaičius krenta dėl to, kad neadekvačiai išaugus būsto kainoms, gyventojai jo nebeįperka. Be to, šiuo metu Lietuvoje tvyro kainų kritimo lūkesčiai - pirkėjai tikisi būsto pigimo, atideda savo sprendimą įsigyti būstą ateičiai. Tai lemia rinkos sąstingį ir grėsmes nekilnojamojo turto vystytojams ir statytojams. Tuo tarpu gyventojams tokia visuotinė kantrybė turėtų išeiti į naudą, nes tam tikrų pervertintų būsto segmentų kaina bus priversta kristi", – dėsto Dnb NORD banko vyresnioji analitikė Indrė Genytė .
Anot jos, po kelerių metų būsto statybos vėl turėtų įgauti populiarumą. Vertinant ilgesnį laikotarpį, išlieka potenciali gyvenamojo būsto paklausa – pagal šiuos parametrus Lietuva atsilieka nuo Europos senbuvių.
Vis dėlto neguodžia tai, kad skaudžiausiai dabartinį sunkmetį pajus mažesnes ir vidutines pajamas gaunantys gyventojai – taigi tie, kuriems ir taip rūpesčių per akis. Jiems negailestingai smogs spartus kainų augimas.
Lietuvoje – saugu?
„Lietuva yra gyva pasaulinės ekonomikos dalis, bet kalbant apie pasaulio finansų krizę, mes esame palyginti saugus regionas. Mūsų šalyje dominuoja tradiciniai bankai, kurie beveik nėra investavę į JAV investicinius bankus. Skandinavų bankai, kurie valdo mūsų bankus, su tokiais JAV bankais taip pat yra mažai finansiškai susiję, todėl rinkos griūtis JAV jiems turės nedaug įtakos. Daugiausia ryšių su JAV bankais turi Didžiosios Britanijos bankai, tačiau jie Lietuvoje neturi filialų", – aiškino Lietuvos banko Finansinio stabilumo skyriaus viršininkas Mindaugas Leika.
Anot ekonomisto, dauguma gyventojų gali pajusti keletą krizės pasekmių. Bankai dar labiau sugriežtins skolinimosi sąlygas. Jos ir dabar pakankamai griežtos dėl bendros ekonominės situacijos, bet netrukus taps dar sunkesnės.
Be to, Lietuvoje nukentės tie žmonės, kurie yra investavę į vertybinius popierius. Lyginant su JAV, kur 60 proc. gyventojų yra investavę į akcijas, pas mus tuo užsiima nedaug gyventojų, daugiausiai jauni žmonės, gyvenantys didmiesčiuose, taigi ši aplinkybė regionams ne itin svarbi.
Trečia, daugiausiai dėl psichologinių dalykų, jautri visuomenės dalis – pensininkai – pamatę, kad krenta pensijų fondų akcijos, skuba atsiimti savo pinigus iš pensijų fondų.
„Tai labai neracionalu. Neabejotinai nuosmukį keis kilimas", – primena Lietuvos banko ekonomistas.
Rūta Slušnytė, Linas Jegelevičius
