indrė genytė

Rinkoje pastebint dalies prekių brangimą, Teisingumo ministerija prašo Seimo leisti Vyriausybei reguliuoti prekių ir paslaugų kainas. Vyriausybė teigia, kad šis įrankis galėtų padėti pažaboti nesąžiningus apsaugos priemonių perpardavinėtojus, šalyje plintant koronavirusui. Tačiau ekonomistai įspėja, kad kainų reguliavimas gali turėti skausmingų pasekmių – vartotojai parduotuvėse išvys tuščias lentynas, nes ims mažėti prekių pasiūla.

Lietuvos ekonomika dėl koronaviruso sukeltos krizės šiemet smuks mažiau nei per 2009-ųjų krizę, kai bendrasis vidaus produktas (BVP) sumažėjo 15 proc., mano dauguma BNS apklaustų ekonomikos ekspertų. Didžioji dalis jų įsitikinę, kad šalis šiemet geriau pasiruošusi krizei nei prieš dešimtmetį, todėl bus atsparesnė, tačiau tuo pat metu perspėja, kad pandemijai užsitęsus, scenarijus gali smarkiai pablogėti.

Lietuva savo darbuotojams moka vieną didžiausių minimalių atlyginimų Rytų Europoje, tačiau nei ekonomistai, nei smulkieji verslininkai neskuba tuo džiaugtis. Ekspertai ir verslininkai įspėja, kad bet koks minimalaus uždarbio didinimas sunkina galimybę smulkiesiems verslininkams klestėti ir verčia juos bankrutuoti. Taip pat smulkiųjų verslininkų ir ekonomistų nedžiugina kalbos apie galimybę Europos Sąjungoje vienodinti ar kitaip keisti minimalų atlyginimą.

Seimas ir prezidentas džiaugiasi, kad kitąmet keliasdešimčia eurų ūgtels vidutinė pensija, tačiau ekonomistai skurstantiems pensininkams siūlo neskubėti džiaugtis, mat čia pat išaugs ir skurdo rizikos riba. Tai reiškia, kad daugumos pensininkų piniginės pasunkės vos vienu kitu euru. Ekonomistai lėšų kelti pensijas siūlo ieškoti ne didinant mokesčius, o efektyviau valdant valstybės aparatą ir apkuopiant, pavyzdžiui, viešuosius pirkimus.

Statistikos departamentui paskelbus, jog Lietuvos BVP trečiąjį šių metų ketvirtį augo 3,6 proc., analitikai teigia, jog šalies ekonomika išlaikė stabilų plėtros tempą. Tačiau, anot jų, ūkio augimas praranda pagreitį ir paskutinį metų ketvirtį bei kitąmet tokios plėtros tikėtis neverta. „BVP augimo tempas yra tik nežymiai vangesnis nei pirmąjį pusmetį.

Netylant diskusijoms, ar Kauno miestas ir Kauno rajonas gali susijungti, penktadienį kviečiame žiūrėti pokalbį naujienų portale tv3.lt: ar Vilniaus ir Kauno miestams reikia prisijungti savo rajonus? Kiek anksčiau tv3.lt viešėjusi Lietuvos laisvosios rinkos instituto vyresnioji ekspertė Indrė Genytė-Pikčienė sako, kad Kauno miesto noras atsignybti dalį sėkmingiausių Kauno rajono seniūnijų – tikrai neeilinis reiškinys Lietuvos administraciniame žemėlapyje.

Nepraėjus nė metams po pastarosios mokesčių reformos, valdantieji, regis, visiškai pamiršo gyventojams duotus pažadus. Dėl pasikeitusių planų dirbančiųjų algos į rankas didės kur kas mažiau nei žadėjo premjeras ir finansų ministras. Neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD) – tai mėnesinė arba metinė pajamų suma, nuo kurios neskaičiuojamas gyventojų pajamų mokestis (GPM). Šiuo metu NPD yra 300 eurų per mėnesį.

Šiuo metu Jungtinėje Karalystėje gyvenantys lietuviai susiduria su iššūkiais – jiems ramybės neduoda migloti „Brexit“ procesai, kurie, neaišku kaip paveiks jų ateitį ir gyvenimą jau namais tapusioje šalyje. Išeiviams, kurie ketina arba jau sugrįžo į Lietuvą, kylą įvairių gyvenimo ir darbo sunkumų. Todėl tv3.lt pasidomėjo, kiek lietuvaičių jau yra sugrįžusių į Lietuvą po 2016 m. paskelbto „Brexit“ referendumo ir kaip jiems sekasi įsitvirtinti pritapti svetima tapusioje tėvynėje.

Vieną didžiausių šalies bankų „Luminor“ palieka vyriausioji analitikė Indrė Genytė-Pikčienė – penktadienis yra paskutinė jos darbo diena, pranešė bankas. „Bankas keičia struktūrą ir buvo nuspręsta pasilikti po vieną ekonomistą kiekvienoje iš Baltijos šalių, tai kadangi mes buvome dviese, buvo nuspręsta tiesiog vieno atsisakyti“, – BNS komentavo I. Genytė-Pikčienė. Ji sakė jau vertinanti naujus darbo pasiūlymus.