Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas Žygimantas Pavilionis ir Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidentas, ekonomistas Marius Dubnikovas.
Baltieji rūmai sako, kad Trumpas svarsto įvairius variantus Grenlandijos salai perimti, įskaitant karinį spaudimą arba išpirkimą. Kaip Jūs galvojate, kokios čia galimybės?
Ž. Pavilionis: Tiesiog nematau jokios prasmės karinei jėgai, kai ten nėra su kuo kariauti, tačiau suprantu Trumpo susirūpinimą ir visų mūsų susirūpinimą, kad Rusija ir Kinija šiuo metu yra ne tik kažkur pietuose ar rytuose, bet jos tampa vis aktyvesnės šiaurėje.
Ledynai tirpsta, povandeniniai laivai lenda vis giliau, karinis veikimas iš ten, o jei dar pridėtume strateginį branduolinį veikimą prieš Ameriką, tai jiems yra pavojinga, bet tai pripažįsta visas NATO, tai netgi įrašyta Vilniaus ir kituose viršūnių susitikimuose – tad dirbkime kartu.
Aš tiesiog esu įsitikinęs, kad geras diplomatas Rubio, kuris kalba daug švelniau negu Trumpas ir paprastai turi taisyti tuos jo žodžius, susitiks su Danijos premjere bei Grenlandijos premjere ir susitars.
Statykite antrą bazę, diekite kokias tik norite technologijas, investuokime pinigus – mes, kaip Europa, dėsime pinigus, bet tikrai nekariaukime tarpusavyje. Manau, galų gale žinant, kad amerikiečių tikslas yra pažaboti komunistinę Kiniją ilgainiui, be Europos tu to nepadarysi.
Mačiau trumpistų kritiką jų paskutinei nacionalinei strategijai būtent dėl to, kad buvo per daug nuvertinta Europa. Europa yra pagrindinis partneris ilgalaikėje perspektyvoje pastatyti Kiniją į vietą. Su visu Indijos ir Ramiojo vandenyno regionu tu negali kovoti prieš savo kūdikį – Amerika sukūrė Europą tam, kad tie komunistai neateitų į visas sostines. Tai buvo nuo Kennedy laikų pagalba, kad Europa taptų panašesnė į Ameriką. Tik gynyboje ji tokia netapo, neapsiginklavo – štai kur bėda.
Vašingtonas, cituoju, sako: „JAV kariuomenės panaudojimas yra viena iš galimybių dėl Grenlandijos“.
Ž. Pavilionis: Daug yra šnekama diplomatijoje, bet aš esu įsitikinęs, kad bus rasta daugybė kitų galimybių susitarti su danais. Tikiuosi, tai bus padaryta ir nereikės tos karinės jėgos. Kam jos reikia, jei Venesueloje tik galva nukirsta, o čia uodega ir visas kūnas juda.
Ten visą kariuomenę reikia kažkaip pritvarkyti, kad leistų naftą pumpuoti. Kiek yra tų ajatolų, kiek tų komunistų aplinkui? Tad tvarkykitės ten, kur reikia jėgos. Danai yra protingi žmonės, tai yra demokratija – tai milžiniškas skirtumas.
Mariau, kaip Jūs galvojate, kas vyksta Grenlandijoje ir kodėl ji tokia svarbi Jungtinėms Amerikos Valstijoms? Gal galėtumėte plačiau papasakoti apie tas iškasenas – kas ten slypi iš ekonominės pusės?
M. Dubnikovas: Jeigu žiūrėtume į iškasenų žemėlapį, visas pajūris yra nusėtas įvairiais ištekliais – nuo bazinių metalų iki retųjų metalų – jų ten yra labai daug. Minėtas ledynų tirpimas atveria vis didesnes galimybes, bet pereinant prie ekonominės pusės, aš skaitau daug pranešimų ir stengiuosi remtis pirminiais šaltiniais. Manau, kad čia padaroma daug klaidingų interpretacijų.
Paskutinis Trumpo administracijos pasakymas buvo toks: „Mes spręsime, ką daryti su Grenlandija, o karinis sprendimas visada yra prezidento galioje“. Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad prezidentas turi tokią teisę spręsti apie karinių pajėgumų panaudojimą, bet tai nereiškia, kad jis turi pulti Grenlandiją.
Jei pradedi interpretuoti – ar tai yra grasinimas? Mano akimis – ne. Visi tai žino, bet kai pasakai garsiai, sako: „kam tu grasini?“. Tai yra žinutė visiems aplinkui, kurie turi blogų ketinimų. Iš kitos pusės, kas sustabdytų, jei tokia galimybė ir būtų? Tai yra žinutė ir patiems danams, kad kiti bijotų.
Kalbant apie pačią Grenlandiją, tai yra didžiausia sala pasaulyje. Ekonominis interesas yra labai aiškus, plius povandeninių laivų keliai aplinkui, kuriuos galima stebėti, nuolatinė migracija. Vėlgi, investicijas galima padaryti, bazę atidaryti dar papildomą, sustiprinti pajėgas, įtraukti tą pačią Europą.
Interpretuojant tai, kas buvo minėta apie Europą, mes turime problemą, kad europiečiai patys netiki savo jėgomis. Kai skaitai antraštes, dažnai būna klausiama: „O ką gi Europa darys Rusijos akivaizdoje, kai mes čia liksime vieni?“. Na ir tebūnie – liekame vieni, mes esame 500 mln. gyventojų turintis regionas su ekonomika, kuri prilygsta Kinijai.
Rusijos ekonomika yra artima Brazilijos ekonomikai ir mažesnė už Italijos ekonomikos dydį, o dar yra Prancūzija, Vokietija, Jungtinės karalystės, nors jie išėjo, bet vis tiek yra suinteresuoti, esame mes, yra lenkai su savo biudžetais. Tai čia ir vyksta savęs suvokimo periodas: visi po truputį pradeda suvokti, kas yra kas.
Jungtinės Amerikos Valstijos yra galybė, kuri parodė, kad gali veikti ir veikti labai efektyviai. Europa pradeda susivokti, kad mes irgi esame galia, kuri gali bendradarbiauti. Ir jei tos jėgos susijungs, mes matysime visiškai kitokią situaciją. Labai nesiūlyčiau vadovautis tik antraštėmis, bet paskaityti tai, kas yra sakoma iš tiesų.
Visą „Dienos pjūvio“ laidą kviečiame žiūrėti vaizdo įraše, esančiame teksto pradžioje.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
