Reaguoja ir NATO aljansas, peržiūrintis Baltijos šalių gynybos planus. Žvalgybos ataskaitą išgirdę šalies vadovai trečiadienį nusprendė, kad Lietuvai reikia pirkti dar beveik tūkstantį šarvuočių, o saugantis nuo dronų grėsmės – neskaičiuoti pinigų ir prireikus numušti juos brangiomis raketomis.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Lietuva pirks 936 suomiškus šarvuočius „Patria“

Ruginienė: mano šeimos duomenys taip pat buvo nutekinti

Komikų juokeliai apie žemaūgius virto baudžiamąja byla: „Mes į rusyną grįžtam“

Plačiau apie tai – TV3 žiniose.

Ukrainoje klimpstantis ir į savo teritoriją vis daugiau smūgių praleidžiantis Kremlius atrodo vis labiau desperatiškas. Dėl nesėkmių tradiciškai teisindamasis kaltina Vakarus, o propagandistai jau atvirai iš televizorių ekranų tautai aiškina, kad reikia pulti Europą.

+2

Pavojus regione auga

Ir nors tokie Kremliaus bei jo propagandistų grasinimai skamba nuolat, Gitanas Nausėda pripažįsta – įtampa ir pavojus aplink mus auga.

„Pastaruoju metu Rusija išgyvena, galima sakyti, tam tikrą sukrėtimą, kadangi nuotaikos Rusijos visuomenėje keičiasi labai sparčiai. Ir tam tikra prasme Rusija įgyja desperacijos požymių. Jie susiję su blogėjančia ekonomine padėtimi“, – teigia G. Nausėda.

Slaptą informaciją gaunantis G. Nausėda sako, kad eiliniai rusai jau pradeda pykti dėl karo Ukrainoje, o Kremlius bando nukreipti dėmesį nauja eskalaciją – šį kartą taikinyje atsidūrė Baltijos šalys. Suaktyvėjo dezinformacijos ir propagandos atakos.

„Kuomet ta desperacija ateina, sužeistas žvėris visada yra pavojingesnis. Todėl mes turime tam pasiruošti“, – teigia prezidentas.

Atrodo, kad rusų provokacijoms jau ruošiasi ir NATO. Agentūra „Reuters“ pranešė, kad koreguojami Baltijos šalių gynybos planai, kuriama nauja vadovavimo struktūra, o tai esą palengvins vokiečių ir olandų karių greitesnį permetimą į Latviją bei Estiją. Jiems priskiriamas naujas korpusas, o tai – 40–60 tūkstančių karių.

„Čia nuolatinis, tęstinis procesas, kiekvienais metais tas daroma tam, kad adaptuotumės prie naujų situacijų. Vis atsiranda naujų grėsmių, naujų technologijų, ir čia tikrai galime pasakyti, kad progresyvus žingsnis – nesinaudoti prieš 20 metų sukurtais planais, bet nuolat juos atnaujinti ir tobulinti“, – komentuoja I. Ruginienė.

Pirks naujos ginkluotės

Apie augančią rusų provokacijų riziką valstybės vadovus trečiadienį informavo mūsų žvalgyba Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdyje.

„Pagal mūsų VGT nutarimą įsigysime 936 šarvuočius „Patria“, kuriuos gamina Suomijos gamintojas. Iki 2030 metų numatyta įsigyti 300 vienetų šių šarvuočių“, – po VGT posėdžio sakė G. Nausėda.

Su suomių gamintoju kol kas dar vyksta derybos, viena iš mūsų sąlygų – mašinų gamyba turi vykti ir Lietuvoje. Sutartį dėl pirkimo planuojama pasirašyti kitais metais.

Tokius šarvuočius jau naudoja kaimynai latviai, jų šalyje yra ir surinkimo gamykla. O naujos mašinos pakeistų jau gerokai pasenusius, bet mūsų karių vis dar naudojamus amerikietiškus šarvuočius M113.

Anot krašto apsaugos ministro Roberto Kauno, niekur nedingsta planas pirkti ir apie šimtą švediškų CV90 mašinų. Nauji planai esą netrukdys ir oro gynybos stiprinimo strategijai.

„Šios sistemos įsigijimas niekaip neatima jokių pinigų nuo oro gynybos sistemų įsigijimo. Priešingai, mes peržiūrėjome kitus įsigijimus, sakykime, pavyzdžiui, laivų įsigijimą, kuris irgi bus reikalingas, tačiau jį stumiame labiau po 2030 metų“, – teigia R. Kaunas.

Mūsų kariai jau sulaukė ir pradėjo mokytis dirbti su antrąja NASAMS sistema. Bet tai – vidutinio nuotolio oro gynybos sistema, labiau skirta numušti priešo lėktuvus ar raketas. Nors galima numušti ir dronus, tik smūgio kaina būna didelė.

„Iš karto noriu pasakyti, kad numušimo kaina mums nėra svarbiausias dalykas. Gali būti panaudotos ir brangios sistemos, kad orlaivis būtų sunaikintas. Nes žmonių gyvybė yra neįkainojama, o žmonių sveikata yra mums pats svarbiausias prioritetas“, – sako G. Nausėda.

Daugiau apie tai sužinokite straipsnio pradžioje esančiame vaizdo įraše.