„Kalbame apie labai svarbų nacionalinės divizijos kūrimo elementą – (…) pagal mūsų Valstybės gynimo tarybos nutarimą įsigysime 936 šarvuočius „Patria“, kuriuos gamina Suomijos gamintojas, iki 2030 metų numatyta įsigyti 300 vienetų šių šarvuočių“, – trečiadienį po Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdžio žurnalistams sakė prezidentas.
G. Nausėdos teigimu, vienas iš pirkimo reikalavimų Suomijos gamintojui – šių šarvuočių gamybą vykdyti ir Lietuvoje, taip šalį integruojant į gamybos grandinę.
Lietuva pirks beveik 1 tūkst. šarvuočių
Prezidentas pažymėjo, kad šarvuočių įsigijimui nereikės papildomo finansavimo ar jį mažinti kitoms krašto apsaugos sritims, pavyzdžiui, oro gynybai.
„Tai niekaip nekoreliuoja su mūsų prioritetu stiprinti oro gynybą, tie pinigai, kurie buvo numatyti, ir bus skirti šių šarvuočių įsigijimui, papildomų pinigų šiam tikslui nėra prašoma, nėra numatyta“, – teigė šalies vadovas.
Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas teigė, kad VGT nusprendė pradėti derybas dėl pirkimo, todėl konkrečios sumos bus tikslinamos, iš viso projekte įsigijimai suskirstyti laikotarpiu iki 2036 metų.
„Pritarta pradėti derybas, (…) iki 2030 metų mūsų tikslas įsigyti apie 300 vienetų tokių platformų, likusius įsigijimus paliekant po 2030 metų, tai atitinka kariuomenės karinį patarimą ir poreikį. (…) Preliminariai iki 2036 metų tai galėtų kainuoti iki 1,5 mlrd. eurų“, – žurnalistams sakė jis.
Jo teigimu, dalis įsigijimams iki 2030-ųjų reikalingų lėšų yra numatyta biudžete, planuojant nacionalinės divizijos finansavimą.
„Dalis (lėšų – ELTA) iki 2030 metų biudžete yra numatyti, jokių papildomų finansavimų arba perskirstymų šioje vietoje nereikia daryti, tai yra nuoseklus darbas, kuris buvo suplanuotas divizijos vystymui“, – teigė ministras.
Ministras taip pat sakė, kad šis pirkimas bus vykdomas lygiagrečiai su oro gynybos pajėgumų stiprinimu ir ragino „nepriešinti“ abiejų krašto apsaugai svarbių elementų – tiek oro, tiek sausumo gynybos – vystymo.
„Nutarta nepamiršti divizijos vystymo, (…) negalime leisti sau lygiagrečiai (su oro gynyba – ELTA) nevystyti sausumos pajėgumų“, – teigė R. Kaunas.
Dabar šalies kariuomenėje kaip pagrindinis ratinis šarvuotis naudojamos pėstininkų kovos mašinos (PKM) „Vilkas“, tai yra vokiško šarvuočio „Boxer“ modifikacija.
Ministro teigimu, priklausomai nuo derybų rezultato galėtų būti įsigytos 9 „Patria“ šarvuočių platformos.
Pasak R. Kauno, šiuo metu didžiausias oro gynybos stiprinimui kylantis iššūkis – šios sistemos nevientisumas, nes, nors NATO policija tinkamai veikia perimdama įskrendančius neatpažintus objektus, Lietuva dar nėra visiškai patenkinta gebėjimu juos detektuoti.
„Pirmiausia visa orientacija į detekciją, lygiagrečiai karinės oro pajėgos testuoja jau veikiančias oro įrangos sistemas, (…) nes mūsų pagrindinis tikslas pirmiausia taikos metu yra gebėjimas mažais pajėgumais neutralizuoti bet kurioje Lietuvos dalyje skrendančius dronus“, – teigė ministras.
Pasak jo, išvystyta oro gynybos sistema turėtų gebėti neutralizuoti ir karo atveju į šalies teritoriją įskrendantį didesnį dronų kiekį.
Krašto apsaugos ministerijos (KAM) teigimu, ratinių šarvuočių „Patria“ platformos pakeis iki šiol naudotus šarvuotus transporterius M113.
Šarvuočiai bus naudojami manevrui, vadovavimui, medicinai, paramai ugnimi, inžinerijai, informacijos perdavimui, žvalgybai bei cheminei, biologinei, radiologinei ir branduolinei saugai (CBRB).
Šiemet gynybai valstybės biudžete skirta 5,38 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) arba 4,79 mlrd. eurų.
Šis finansavimas skirtas nacionalinę diviziją šalyje siekiant išvystyti iki 2030 metų, taip pat priimti Vokietijos brigadą, dėl kurios dislokavimo 2022 m. įsipareigojo Berlynas.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
