Gitanas Nausėda apie Lietuvos poziciją dėl Irano: „Mes suprantame JAV tikslus“

Diskusijos įsibėgėja ir dėl Prancūzijos prezidento planų plėsti prancūziško branduolinio ginklo išdėstymą Europos žemyne.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Norvegija: konfliktas su Iranu gali paskatinti ES grįžti prie rusiškų dujų importo klausimo

Diskusijos dėl rusiškų dujų importo gali būti atnaujintos? Europa susiduria su dilema

„Aš prakeikiu tą dieną“: Nausėda prakalbo apie nugriautą tvorą bei išgyventą traumą

Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Prasidėjus amerikiečių operacijai Irane, o šiam paleidus raketas į kitas regiono šalis, prezidentas Gitanas Nausėda sušaukė Valstybės gynimo tarybos posėdį, kuriame vietą prie stalo turi svarbiausi šalies politikai.

+4

„Mes suprantame JAV tikslus vykdant šią karinę operaciją“, – sakė prezidentas Gitanas Nausėda

Vengrija jau paskelbė, kad padidėjo terorizmo pavojus Europoje

„Lietuvoje mes nematome poreikio pakelti grėsmės lygį, kadangi nematome tokių jėgų, arba teroristinių organizacijų požymių, kad galėtume identifikuoti grėsmę, kaip padidėjusią. Vėlgi, kalbu apie dabartinį momentą“, – aiškino G. Nausėda.

Kol kas neaišku, kokie amerikiečių planai, ar bus įvedamos sausumos pajėgos į Iraną. Neaišku, ar tokiu atveju amerikiečiai prašytų ir sąjungininkų pagalbos.

„Na, jeigu tokia situacija būtų, jeigu tai vyks per NATO, žinoma, mes viską svarstytume. Bet ne karinės priemonės, tai ką Lietuva galėtų daryti, kuo galėtų prisidėti“, – kalbėjo Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys.

„Nežinau, mes turėtume šnekėtis su savo partneriais, ES. Ir elgtis maždaug taip, kaip ir didžiosios valstybės ketina elgtis. Nesinorėtų ardyti ES vienybės, ir nebūti čia pionieriais“, – aiškino Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Rimantas Sinkevičius.

Nors amerikiečių saugumo garantijos Lietuvai yra gyvybiškai svarbios, bet anot NSGK pirmininko, prioritetas Europai.

„Jeigu didžiosios Europos šalys nuspręstų, kad ne, mes nepadedame amerikiečiams, tai mes liekame su Europa? — Nu mes gyvename Europoje, kaip nekaip. Taip, mums labai svarbūs amerikiečiai. Bandytume kaip tai suderinti tuos klausimus“, – minėjo R. Sinkevičius.

O Europa bando būti ne tokia prieraiši prie Amerikos. Prancūzijos prezidentas pareiškė, kad įsakė padidinti turimų branduolinių galvučių skaičių ir nurodė, kad ginklas gali pasklisti po visą Europą – tarp jų ir Lenkiją.

„Prancūzijos planas kol kas yra Prancūzijos planas. Taip, jį norima išplėsti į kitas valstybes. Tikiu, kad ir mes turėsime konsultacijas, tačiau jį vertinu kaip papildantį NATO atgrasymo veiksnį“, – pasakojo G. Nausėda.

„Mes turėtume svarstyti taip pat ir apie taktinio branduolinio ginklo dislokavimą, kai matome, kad Baltarusioje, visiškai pašonėje, Rusija jį dislokuoja. Tai ne vien tik strateginiai ginklai, ne vien tiktai raketos, kurios gali pasiekti taikinius giliai, bet ir tos priemonės, kurios leistų sustabdyti priešą, kad ir mūšio lauke“, – sakė K. Budrys.

Rusai branduolinį ginklą yra dislokavę mūsų pašonėje, Baltarusioje. Įvairių ekspertų vertinimais, branduoliniai užtaisai gali būti dislokuoti ir Kaliningrade.

Straipsnis parengtas pagal TV3 žinių reportažą.